Greitųjų pertvarkoje gausu sumaišties

Greitųjų pertvarkoje gausu sumaišties

Ne kartą sulaukus priekaištų dėl operatyvumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą dar 2012 metais buvo pradėta centralizuoti. Ir nors sistemos pertvarka nebaigta iki šiol, medikai teigia, kad žmonėms šios permainos - tik į gera.

Planai kėlė abejonių

GMP sistemos reformą Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo dar 2006 metais. Šiuos pokyčius skatino nevienodas aptarnaujamų gyventojų skaičius ir GMP skyrių finansavimas. Pirmiausia šalyje buvo centralizuotos Vilniaus ir Šiaulių apskričių teritorijose veikusios dispečerinės tarnybos, vėliau pertvarka pasiekė ir kitas 8 šalies apskritis.

2010 metų gruodį Lietuvoje buvo pradėta GMP dispečerinių pertvarka. Pagal tuometinio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymą numatyta, kad savivaldybės teritorijoje vienu metu privalo dirbti ne mažiau kaip dvi GMP brigados. Jeigu nustatytoje teritorijoje toks reikalavimas negali būti užtikrintas, tuomet GMP įstaigos steigėjas (savivaldybė) šią funkciją turi perduoti kitai GMP paslaugas teikiančiai įstaigai, o ši privalo užtikrinti racionalų GMP pastočių išdėstymą kiekvienoje aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje.

Prieš pertvarką viena GMP brigada turėdavo aptarnauti kaimiškosiose savivaldybėse nuo 10 iki 18 tūkst., miestuose - nuo 12 iki 21 tūkst. žmonių. Po pertvarkos brigadai turi tekti maždaug 16 tūkst. žmonių kaimo vietovėse ir 18 tūkst. miestuose. Priklausomai nuo rajono ypatumų šiuos skaičius savivaldybės dar gali koreguoti 20 proc.

Tame pačiame ministro įsakyme buvo numatyta sustambinti dispečerinių centrus, kad vietoj 54 jų liktų 10, nes sustambinti dispečeriniai centrai efektyviau stebėtų ir paskirstytų visas jam pavaldžias GMP brigadas.

Pradėjus reformą atsirado pasisakančiųjų prieš centralizaciją - kilo daug neaiškumų ir dėl darbuotojų ateities, ir dėl paties darbo organizavimo tvarkos. Buvo baiminamasi, kad skubi pagalba gali dar labiau nutolti nuo provincijos gyventojų.

Praktikoje pasiteisino

Vilniaus GMP stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė „Respublikai“ teigė, kad centralizavimas pasiteisino.

Šiuo metu Vilniaus GMP stoties dispečerinė priima iškvietimus iš Visagino, Zarasų, Širvintų, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Švenčionėlių, Šalčininkų, Vilniaus rajono ir Vilniaus. Kadangi centralizavus sistemą nebeliko rajonų sienų, pagal iškvietimą vyksta artimiausiai esanti laisva medikų brigada.

„Pacientui tokia tvarka ideali, nes jis žino, kad pagalbos sulauks kiek įmanoma greičiau, ir jeigu reikia - net kardiologinės pagalbos ar gyvybės palaikymo medikų brigados, - sakė gydytoja. - Medikams sudėtingiau, reikia suktis, tačiau jie stengiasi nuvykti kuo greičiau, nes žino: kuo greičiau nuvyks, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Be to, kai centrinėje dispečerinėje viskas matoma, niekas negali darbo metu tinginiauti ar užsiimti savo reikalais“.

Didžiausias iki šiol neišspręstas klausimas, V.Pumputienės teigimu, - kokiu telefonu vis dėlto turėtų skambinti žmonės - bendrosios pagalbos numeriu 112 ar tiesiai į GMP dispečerinę.

Bendrosios pagalbos numeriu atsiliepęs žmogus neturi medicininių žinių, tad iš pradžių žmogus, skambinantis dėl sveikatos sutrikimų, turi atsakinėti į jo klausimus, paskui, kai sujungiamas su GMP dispečerine, - dar į medikų klausimus. Žmonės pyksta, laikas eina...

Anot V.Pumputienės, iš visos ES tik Suomijoje ir Estijoje GMP valdo bendrosios pagalbos centrai (BPC). Visur kitur išsikviesti GMP galima atskiru numeriu. Šiuo metu siekiama, kad ir Lietuvoje įsigaliotų telefono numeris 113, kuriuo skambinant iš bet kokio tinklo galima būtų iškart kalbėtis su medikais - dėl sveikatos reikalų žmogus galėtų kreiptis tiesiogiai.

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Sveikatos apsaugos ministras:

GMP pertvarka šiuo metu yra komplikuota. Visų pirma dėl europinių lėšų skirtingo panaudojimo skirtingose ministerijose skirtingais tempais. GMP dispečerinės turėjo būti sujungtos su BPC veikla. Centrą kūrė Vidaus reikalų ministerija ir tam buvo skirta daug europinių lėšų.

GMP reforma buvo padaryta neprotingai: greitosios pagalbos 1999 metais buvo perduotos savivaldybėms. Savivaldybėms jau centralizuotai buvo nupirkta greitosios pagalbos automobilių, tačiau kilo kažkokių techninių pirkimo ir pardavimo problemų, o visa tai atsiliepė tų greitosios pagalbos tarnybų finansiniams balansams ir jų skoloms.

Kai 2008 metais buvo nuspręsta jungti BPC ir savivaldybių GMP dispečerines, iškilo klausimas, kad dispečerines reikia perimti į centrinį pavaldumą, nes BPC yra valstybinis. Tuomet buvo nutarta steigti centralizuotą dispečerinių valdymą per BPC, aprūpinant jas dispečerine technika. Tačiau tapo aišku, kad 60 savivaldybių sukontroliuoti neįmanoma, tad buvo nuspręsta kurti 10 dispečerinių ir pasiūlyta savivaldybėms pačioms susijungti į bendras dispečerines.

Visame šiame kontekste tarp įvairių savivaldybių susiklostė skirtingi santykiai ir susiformavo keisti junginiai, pavyzdžiui, šiandien Vilniaus dispečerinė valdo net Zarasų ir Visagino dispečerines, o Utenos kolektorius nesugebėjo išsaugoti tų dispečerinių, kurios lyg ir priklausytų jų apskričiai. Tad struktūrine prasme čia padaryta daug neracionalių sprendimų, tačiau nieko jau neįmanoma pakeisti - investuotos lėšos, sukurtos sistemos.

Buvo numatyta 10 dispečerinių kolektorių, tačiau šiuo metu funkcio­nuoja tik penki, dar vienas - daug­maž. Tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva pakaktų penkių modernių dispečerinių ir dar vienos centrinės, kuri užsiimtų technologijų priežiūra, organizaciniais reikalais ir kt.

Kitas klausimas - ką daryti su jau sukurtu modeliu: yra BPC, vienas telefono numeris, ir jie skirsto skambučius. Medicininės kompetencijos BPC neturi. Tuo metu kitose šalyse lygiagrečiai funkcionuoja BPC ir GMP telefonas, tad galima kreiptis bet kuriuo. Mano galva, argumentų už tokį lankstesnį modelį yra gerokai daugiau, tačiau nelaimė ta, kad visa ši sistema reorganizuojama ES struktūriniais pinigais, o ten yra griežtos taisyklės - toks modelis, koks buvo patvirtintas, ir turi būti vykdomas. Norint ką nors keisti, reikia derėtis su europinėmis institucijomis, o tai nėra paprasta.

Na, bet visa tai techniniai dalykai, jų neturėtų pajusti mūsų žmonės, kuriems reikalinga pagalba. Mums dabar svarbiausia išspręsti klausimą, kiek turi būti Lietuvoje dispečerinių - 5 ar 10 - ir kuriais telefonų numeriais žmonėms kviestis medikus - BPC ar specialiu GMP.

Savivaldybes jau baigiame įkalbėti, kad GMP sotis perduotų centralizuotai valdymo sistemai, - tai turi būti bendra statutinė tarnyba, kaip ir, tarkime, priešgaisrinė tarnyba. Žinoma, reikia atskirti ligonių aptarnavimą nuo BMP, o tai šiandien taip pat nepadaryta.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder