2020 m. rugsėjo 18 d. 13:46 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Genetikas pataria, kaip suvaldyti stresą ir pagerinti savijautą

Genetikas pataria, kaip suvaldyti stresą ir pagerinti savijautą nuotrauka, foto

© Pixabay

Reklama

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas.

Stresas gali būti ir naudingas

„Jeigu suprasime stresą ir išmoksime jį valdyti, net ypač stresiniai įvykiai ne taip stipriai veiks mūsų organizmą. Mokslininkų įrodyta, kad mūsų reakcija į stresą yra ne mažiau svarbi nei pats streso objektas. Taigi geriausia į viską stengtis žiūrėti konstruktyviai ir nekaltinant nei savęs, nei kitų“, – teigia dr. D. Serapinas. Jis atkreipė dėmesį, jog stresas, nesvarbu, socialinis, psichologinis ar fizinis, žmogui padeda įveikti iššūkius – taip organizmas mus paruošia juos įveikti. Vis dėlto, jei stresas tęsiasi per ilgai arba yra per stiprus, jis tampa distresu ir pradeda neigiamai veikti žmogaus nuotaiką, savijautą, kraujotaką bei kitus procesus.

„Mūsų organizmo nervų sistemą adrenalinu valdo simpatinė sistema. Tai procesus organizme aktyvuojanti sistema, dar vadinama „kovok arba pabėk“. Ši sistema mūsų organizme įsikūrė prieš tūkstančius metų tam, kad mūsų protėviai pabėgtų nuo laukinių gyvūnų, susikautų su kitomis gentimis, susimedžiotų maisto. Simpatinė sistema buvo tas unikalus įrankis, kuris pirmykščiams žmonėms padėdavo įveikti stresą. Aktyvavus simpatinei sistemai, pagerėja kraujotaka raumenyse, pagilėja kvėpavimas, padidėja širdies pulsas. Kraujyje atsiranda energetinių medžiagų – gliukozės, cholesterolio – tam, kad organizmas turėtų jėgų įveikti iššūkį. Šiame etape stresas ir jo mechanizmai nuo senų laikų buvo pozityvūs“, – streso reakcijas organizme apibūdina genetikas, pastebėdamas, jog, nors streso mechanizmai išliko tie patys, stresą sukeliančios priežastys pasikeitė.

„Mums šiandien pavojingi ne laukiniai gyvūnai ar genčių kovos, o psichologiniai išgyvenimai. Kasdien girdime neigiamas naujienas, jaučiame įtampą dėl finansinio stabilumo, iššūkių darbe ar šeimoje. Kadangi patyrę stresą nejudame fiziškai, kaip anksčiau, medžiagos, kurios dėl streso pasigamina kraujyje, lieka nesudegintos. Dėl to labai svarbu judėti – fizinė veikla leis sumažinti stresą per kraujospūdžio reguliaciją, gliukozės ir cholesterolio sumažėjimą kraujyje. Pradėjus judėti, simpatinė sistema gauna darbą ir energiją naudoja pozityviai, – pastebi dr. Danielius Serapinas, akcentuodamas, jog nedidelis stresas tuo pačiu yra ir apsauga. – Žmogus, jaučiantis nedidelį stresą, nedarys rizikingų sprendimų ir liks saugus.“

Stiprinti nervų sistemą – būtina

Kita žmonių organizmo nervų sistema vadinama parasimpatine. Ji yra raminamoji, įvardijama kaip „virškink ir būk ramus“, nes veikia nakties metu. Miegant ji atsakinga už žmogaus raminimo funkciją. „Stiprinti šią sistemą – būtina. Tai daryti galime keliais metodais. Vienas jų – saulės šviesa, teigiamai veikianti tiek vitamino D, tiek nuotaiką gerinančių molekulių – endorfinų – gamybą. Kitas metodas – vėsus vanduo. Apsiplovus veidą ir ausis vėsiu vandeniu stresas akimirksniu sumažės, nes bus slopinama simpatinė streso sistema. Taip pat nusiraminti padės kvėpavimo pratimai ar raumenų relaksacija“, – nervų sistemos stiprinimo technikas vardija genetikas.

Pasak dr. D. Serapino, greitai nusiraminti padės ir vaistažolių (melisos, sukatžolės, gudobelės, mėtos, valerijono, pasifloros) arbatos puodelis. Jis neišspręs streso sukėlimo priežasčių, bet padės einamuoju momentu. „Širdies lašai taip pat padės saugiai nuimti nerimą bei įtampą“, – rekomenduoja genetikas.

Stresas veikia ne tik kraujotaką ar spaudimą, bet ir atmintį, dėl to svarbu daryti atpalaiduojančius pratimus. „Kai patiriame stresą, organizmas suvokia, jog aplink yra pavojus, tad reikia koncentruotis į čia ir dabar, o įsiminti ir mąstyti nėra laiko. Taip stresas blokuoja atmintį. Žmonės, negalintys atsiminti smulkmenų, dažnai maišo šį negalavimą su skleroze, tačiau stresui pasitraukus atsistato ir atmintis“, – ramina dr. Danielius Serapinas, aiškindamas, jog mūsų organizmas nenori įsiminti stresinių situacijų, dėl to ir blokuoja atmintį.

Stresu galime užsikrėsti

Genetikas pastebi, jog stresas yra užkrečiamas, mat grupėje esančių žmonių smegenų darbas pradeda veikti panašiai: „Jeigu esame šalia stresą ar įtampą patiriančio žmogaus, reikia daug pastangų, kad neperimtume jos sau. Svarbu tai atpažinti. Kitu atveju pradėsite jausti tokią pat įtampą, kaip ir žmogus, šalia kurio esate. Kiekvieno žmogaus gerovė priklauso nuo bendros gerovės.“

Jis pažymi, jog žmogaus psichologinei būsenai labai svarbu socializuotis, o karantino laikotarpiu reikėtų laikytis saugaus fizinio atstumo, tačiau socialiai savęs neizoliuoti: „Socialinis gyvenimas žmogui yra kaip amortizuojančios pagalvės, kurios, važiuojant per gyvenimo duobes, pradeda taip stipriai nesikratyti ir lengviau jas pergyventi. Mums būtinas bendravimas ir palaikymas sunkiais momentais, tad neužsidarykite tik su savo mintimis ir vėdinkite jas įvairiais potyriais.“

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad nuo šiol viešojo maitinimo įstaigose –...

Nebelieka privalomo kaukių dėvėjimo restoranuose ar baruose sėdintiems žmonėms nuotrauka, foto

Lietuvos gyventojams jau kurį laiką svarstant, kokios ligos per karantiną iš...

Paaiškėjo, kokios ligos karantino metu pasiglemžė daugiausia gyvybių nuotrauka, foto

Siekdama, kad neliktų nerimą keliančių diskriminacijos atvejų, kai žmonės, turintys negalią, yra...

SAM primena: yra negalių, kai leidžiama nedėvėti veido kaukių nuotrauka, foto

Kasmet Lietuvoje būtų galima išgelbėti kelis šimtus žmonių, jeigu aortos aneurizma jiems...

Pasaulinę aortos dieną - nemokama patikra nuotrauka, foto

Ką savaitgalį veikti Klaipėdoje ir aplink? nuotrauka, foto

Renginiai, Nuo 10 val. į kruizinių laivų terminalą kviečiami visi mylintys jūrą! Klaipėdos...

Bažnyčios archeologiniai tyrimai: pasidžiaugta pirmaisiais atradimais nuotrauka, foto

Klaipėda, Daugiau nei 3 savaites Turgaus gatvėje vykstantys Šv. Jono bažnyčios archeologiniai tyrimai...

Brolių Lavrinovičių kreipimasis: dėl mūsų atžvilgio pradėto precedento neturinčio persekiojimo, į kurį privalome reaguoti rimtai nuotrauka, foto

Žmonės, Šiandien viešoje erdvėje susipažinome su Jurgio Didžiulio pozicija apie tai, kad bausmės...

Nebelieka privalomo kaukių dėvėjimo restoranuose ar baruose sėdintiems žmonėms nuotrauka, foto

Sveikata, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad nuo šiol viešojo maitinimo įstaigose –...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...