Emigravusiems baisu dėl likusiųjų

Tačiau didžiausias skaudulys, anot laiško autorių, sveikatos apsaugos sistemoje įsigalėjęs užslėptas politizavimas bei stambiosios komercinės sistemos įtaka.

Laiške apie Lietuvos mediciną užsienyje dirbantys medikai atkreipia dėmesį į didžiųjų medicinos centrų atskirtį nuo regiono ligoninių, per didelius darbo krūvius, kurie iš esmės susidaro dėl biurokratinės naštos.

Kalbama ir apie prastą kvalifikacijos kėlimo sistemą medikams. Pasak laiško autorių, užuot sprendžiant jau dirbančių medikų tobulinimosi problemas, ruošiama vis daugiau naujų specialistų, kurie, nematydami perspektyvos Lietuvoje, emigruoja. Nauji specialistai rengiami žvelgiant ne į valstybės, o į universitetų interesus.

O didžiausias skaudulys - sveikatos apsaugos sistemoje įsigalėjęs užslėptas politizavimas bei stambiosios komercinės sistemos įtaka. Būtent į tai užsienyje dirbantys medikai nori atkreipti prezidento dėmesį.

Tuo pačiu viešo laiško autoriai perspėja prezidentą dėl galimos klaidos, kurią jis rengiasi padaryti pasirinkdamas savo gydytoju LSMU rektorių prof. Remigijų Žaliūną, medikų ir politinėje visuomenėje tituluojamą „pilkuoju kardinolu“, dėl ryšių su įtakingais politikais ir verslo atstovais.

Šie ryšiai, pasak laiško autorių, pakirstų pasitikėjimą ne tik prezidentu, bet visa prezidentine institucija.

- Kas paskatino sutelkti tokią nemažą grupę gydytojų lietuvių, dirbančių užsienyje kreiptis į prezidentą dėl Lietuvos sveikatos sistemos problemų bei galimos politikų ir verslo įtakos? - klausėme vieną iš laiško autorių, 19 m. Norvegijoje dirbančią kardiologę Loretą SKREBELYTĘ-STROM.

- Tiesiog manome, kad mums bus sunkiau pakenkti, nes mes jau įsitvirtinę užsienyje. Lietuvos medicinos sistemoje iš sovietinių laikų dar išlikusi profesinė hierarchija. Vietos medikai nedrįsta apie tai kalbėti. Liūdna, kad per 29-erius atkurtos Nepriklausomybės metus niekas nepasikeitė.

Lietuvos sveikatos sistema man gerai pažįstama, bendrauju su kolegomis nuo studijų, rezidentūros laikų. Kita priežastis, kad mūsų kartoje, kuri aktyviai dalyvavo Sąjūdžio judėjime, yra išlikę to idealizmo.

Negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos gydytojai užsienyje dirba mažiau. Galbūt mes uždirbame daugiau, bet dirbame labai daug. Dirbti reikia visur, nes žmonės, kurie renkasi mediciną, ją renkasi daugiausia iš pasišventimo, neskaičiuoja valandų. Riba yra visur, ir, kaip girdime iš savo kolegų, ta riba Lietuvoje išplėsta, gydytojai tiesiog yra persidirbę.

Viešą laišką mes parengėme bendraudami tarpusavy per maždaug pusantros savaitės. Nė vienas nesame atitrūkę nuo Lietuvos. Mes tą darėme be naudos sau. Norėjosi pateikti viešą pareiškimą ne smerkiantį, o argumentuotą kritiką. Tikimės atkreipti prezidento dėmesį. Mes tikrai nenorime šmeižti savo šalies, nes esame savo šalies piliečiai, nors ir tiek daug metų užsienyje išgyvenę. Balsuojame, sekame įvykius, o išvažiavimo priežastys yra įvairios.

Mano išvažiavimo priežastys buvo šeimyninės, daug išvažiuoja dėl žemų atlyginimų, daugelis - neapsikentę korupcijos, kuri neskatina žmonių tobulėti normaliu, sąžiningu būdu. Labai sudėtinga toje sistemoje išgyventi. Ir žmonės nebeištveria.

O prof. R.Žaliūną minime todėl, kad tai yra konkretus asmuo konkrečioje istorijoje, bet iš esmės mes norėjome pateikti informaciją apie pačią sistemą ir kodėl ta sistema yra tokia, kodėl tokios politinės moralės normos Lietuvoje yra priimtinos ir į tai nereaguojama aukščiausiu lygiu. Asmuo atsirado todėl, kad jis yra tos sistemos produktas.

- Užsienyje dirbantys medikai problemas stebi iš toli, o ar negalėtų jie sugrįžti ir su sukaupta kitokios sistemos patirtimi pertvarkyti Lietuvos sveikatos sistemą? - teiravomės laišką pasirašiusio, Norvegijoje dirbančio gydytojo Ramūno ARANAUSKO.

- Teorinė galimybė yra, praktiškai - neįmanoma. Vadovus išstumia klanai. Ir dabartinio ministro tapimas ministru turbūt buvo nuspręstas gerokai iki tol. Kažkas už jo stovintis kaip vyšnios kauliuką jį išstūmė. Nepriklausomas jokiai partijai, grupuotei, kad ir koks supergydytojas būtų, jis nieko negalėtų. Neįmanoma tiesiog.

Mes bendraujame, kalbėjomės su lietuviais, ką galėtume padaryti. Lietuvos medicinos sistemoje yra klanai, interesai ir kad net jūsų prezidentas to nenori matyti. Taip neturėtų būti. Norvegijoje Karališkosios šeimos nariai naudojasi šeimos gydytojų paslaugomis, kaip ir visi kiti piliečiai.

Norvegijoje svarbu, kad žmonės, užimantys kokias nors pareigas, nekeltų savęs virš kitų ir nebandytų siekti privilegijų, kurios nenumatytos įstatymuose. Lietuvoje į prezidentą nukreiptos visos Lietuvos akys.

Kai aplink prezidentą renkasi žmonės, turintys interesų, kurie gali bandyti prisitraukti prezidentą į savo pokiliminius žaidimus, labai nuvertina Prezidento instituciją.

Situaciją komentuoja Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina BUŠINSKAITĖ-ŠRIUBĖNĖ:

Sveikatos apsaugos sistemoje permainos vyksta, tačiau, deja, ne taip greitai, kaip norėtume mes, medikai, pacientai.

Per keletą metų neįmanoma sureguliuoti tokios plačios, visus šalies gyventojus apimančios, daugiasluoksnės ir išties sudėtingos sistemos kaip sveikatos apsauga. Gerai, kad medikai reiškia nepasitenkinimą, kelia problemas - tai tik dar kartą įrodo, kad esamai sistemai reikia kapitalinio remonto.

Ką ir pradėjome daryti - pradedant medikų atlyginimų kėlimu, administracinės naštos mažinimu, eilių gydymo įstaigose trumpinimu, gydymo paslaugų gerinimu ir baigiant pokyčiais gydymo įstaigų valdyme, siekiant užtikrinti kaip galima daugiau skaidrumo.

Vietoj komentaro

„Vakaro žinios“ susisiekė su laišką pasirašiusiais medikais Norvegijoje. Atsakymo tikėjomės ir iš prezidentūros. Tačiau prezidento atstovas Aistis Zabarauskas atsakė, kad laiško prezidentūra negavo. Laišką persiuntus komentuoti vis tiek atsisakyta.

respublika.lt