Draudimo sąlygos - tarsi rebusas

Draudimo sąlygos - tarsi rebusas

Pigiu banko siūlomu draudimu susigundęs jaunuolis penkerius metus mokėjo įmokas, tačiau patyręs traumą išmokos nesulaukė. Jo istorija - vienas iš pavyzdžių, kaip draudikai manipuliuoja klientų neišmanymu, ir pamoka, į ką atkreipti dėmesį, renkantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

"Mes už aktyvumą ir judėjimą! Tikime - tu taip pat. Kad visada jaustumeisi saugiai, apsidrausk pats arba apdrausk visą savo šeimą. Išleisi visai nedaug, bet turėsi finansinę paspirtį, susižeidus tau ar šeimos nariui. Užsisakyk. Tik 10 Eur metams arba 27 Eur metams šeimai. Apsauga galioja visame pasaulyje 24 / 7. Būsi apsaugotas net ir sportuodamas (užsiimant neprofesionaliu ir neekstremaliu sportu). Išmokos daugybės nelaimingų atsitikimų atvejais - nuo smulkių iki labai rimtų", - žada DNB bankas, pristatydamas asmens draudimo paslaugą. Šalia smulkesnėmis raidėmis parašyta, kad draudimo paslaugą bankas teikia kaip "Lietuvos draudimo" tarpininkas. Iki šių metų balandžio 26 d. bankas tarpininkavo draudimo kompanijai "Gjensidige".

Prieš penkerius metus banko siūlomu pigiu draudimu susigundęs Mindaugas D., nutikus nelaimei, nesulaukė finansinės paspirties nei iš banko, nei iš draudimo kompanijos.

Siuntinėjo vieni pas kitus

"Prieš penkerius metus užsukau į tuomet dar veikusį DNB banko skyrių Kuršėnuose visai kitu reikalu, tačiau banko darbuotoja pasiūlė apsidrausti. Įmoka už draudimą pasirodė nedidelė, o į sąlygas pernelyg nesigilinau. Penkerius metus draudimo sutartį kasmet pratęsdavau, sumokėdamas 7,24 Eur įmoką", - prisiminė dabar jau Klaipėdoje gyvenantis Mindaugas D.

Šiais metais pavasarį, laisvalaikiu žaisdamas futbolą, pašnekovas patyrė traumą. Gydytojas traumatologas jam diagnozavo dešinės čiurnos raiščių patempimą. "Koją teko gipsuoti, taip pat teko įsigyti ramentus, su kuriais vaikščiojau porą savaičių. Negalėjau dirbti, patyriau išlaidų. Tikėjausi, jog draudimas jas kompensuos. Nedelsdamas, kitą dieną po traumos, pranešiau bankui apie įvykį, tačiau bankas nukreipė mane į "Lietuvos draudimą". Paskambinau draudėjams - jie nurodė užpildyti dokumentus internetu. Užpildžiau - nusiunčiau. Kitą dieną paskambino ir pradėjo aiškinti, kad aš neturiu kažkokio numerio, o paskui nukreipė į draudimo kompaniją "Gjensidige". Susisiekiau su šiais draudikais, jau telefonu darbuotojas užregistravo mano prašymą, nusiunčiau jiems dokumentus. Po kurio laiko gavau "Gjendisige" laišką elektroniniu paštu, kad išmoka man nepriklauso, nes, kaip supratau, trauma buvo per menka. Daugiau teisybės neieškojau. Vien skambindamas bankui ir draudikams už padidinto tarifo skambučius sumokėjau tikriausiai daugiau nei metinė draudimo įmoka. Iki šiol draudimo sutarties nenutraukiau, bet ketinu tai padaryti artimiausiu metu ir iš viso išeiti iš šio banko", - sakė paslauga nusivylęs Mindaugas.

Pašnekovas padarė išvadą, jog ateityje drausis tik tiesiogiai draudimo bendrovėje, kurios specialistai detaliai išaiškins draudimo sąlygas.

Išmoka nepriklauso

Pašnekovas išsaugojo draudimo kompanijos "Gjensidige" Žalų departamento vyresniosios ekspertės Astos Jablonskaitės atsakymą. Jame rašoma, kad "draudimo išmokos mokamos tik už tuos susižalojimus, kurie numatyti Mokėjimo kortelių turėtojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų specialiųjų sąlygų Draudimo išmokų apskaičiavimo lentelėje Nr. 1. Vadovaudamiesi kartu su prašymu pateiktais dokumentais, nustatėme, kad jums diagnozuotas sveikatos sutrikimas (dešinės čiurnos raiščių patempimas) nenumatytas Draudimo išmokų apskaičiavimo lentelėje Nr. 1. Apgailestaujame, tačiau už 2017 05 16 įvykį mes negalime mokėti draudimo išmokos."

Draudimo bendrovės "Gjensidige" Asmens draudimo produktų vadovė Baltijos šalims Ingrida Šarkienė "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad klientas buvo pasirinkęs tokį draudimo variantą, pagal kurį atlyginama už raiščių plyšimus, bet ne už patempimus. Todėl draudimo išmokos negavo.

TRAUMA. Draudimo išmokos priklauso toli gražu ne už kiekvieną traumą. "Vakarų ekspreso" archyvo nuotr.

"Mindaugo D. turima draudimo apsauga buvo gana siaura. Žinoma, ir įmoka buvo nedidelė. Apsidraudžiant asmens draudimu reikėtų atkreipti dėmesį į draudimo apimtį, vadinamąsias rizikas arba nelaimingus atsitikimus, kurie gali nutikti. Aktualiausia yra traumos, ypač tai aktualu apdraudžiant vaikus, kurie dėl smalsaus ir judraus būdo dažniau susižeidžia. Suaugusiems, dirbantiems asmenims patartina rinktis ir mirties, neįgalumo rizikas. Tapęs neįgalus žmogus praranda darbines pajamas, turi išlaidų gydymui, reabilitacijai ir pan. Tuomet draudimo išmoka žmogui labai svarbi. Klientai gali rinktis iš didelio paslaugų sąrašo ir savo draudimo pakete numatyti daug dalykų, tokių kaip ligonpinigiai, dienpinigiai, medicinos išlaidos, sunkios ligos, pagalba traumų atveju ir t. t. Antras dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra draudimo suma. Kuo didesnė pasirinkta draudimo suma, tuo bus didesnė ir išmoka nutikus nelaimei. Traumos atveju išmoką apskaičiuojame draudimo sumą daugindami iš konkretaus procento, kuris priklauso nuo patirtos traumos pobūdžio ir yra nurodytas draudimo sąlygose", - sakė I. Šarkienė.

Reikėjo papildomų tyrimų

Pasak traumatologo-ortopedo Jono Baltrūno, čiurnos raiščių patempimas ar plyšimas yra tik medicininė diskusija, kurios gydytojai paprastai nesprendžia, nes čiurnos traumos, nesvarbu, ar patempimas, ar plyšimas, gydomos taip pat. "Paprastai atliekama rentgeno nuotrauka diagnozei nustatyti. Nėra būtina švaistyti Ligonių kasų lėšas papildomiems tyrimams, tačiau norint gauti draudimo išmoką - to gali nepakakti. Nustatyti, ar raiščiai patempti, ar ir plyšo, galima tik atlikus papildomus instrumentinius tyrimus: magnetinį rezonansą, echoskopiją. Todėl draudžiantis reikia skaityti sąlygas ir atkreipti dėmesį, ar yra reikalavimas traumą įrodyti radiologiniais tyrimais, ar ne. Jeigu reikia - tuomet ligonis, kuris tikisi gauti draudimo išmoką, suinteresuotas atlikti magnetinio rezonanso tyrimą savo lėšomis", - aiškino gydytojas.

J. Baltrūnas pažymi, jog piktnaudžiavimo atvejai dažni tiek iš ligonių, tiek iš draudikų pusės. "Draudimo bendrovės dažnai susirenka pinigus ir nepasako klientams visų draudimo sąlygų. Taip pat ir ligoniai neretai tikisi iš draudimo to, kas nepriklauso. Klausimą "Ar bus draudimas?" dažnai tenka išgirsti iš traumą patyrusių vaikų tėvų. Kartais atrodo, jog jiems pinigai rūpi labiau nei vaiko sveikata. Būna atvejų, kai gydytojų net prašo parašyti tai, kas garantuotų draudimo išmoką, tačiau gydytojas rašo diagnozę, o ne išvadą draudimo bendrovei. Apie draudimą reikia diskutuoti ne su gydytoju, o su draudikais, jau sudarant sutartį ir būtina atidžiai perskaityti visas sąlygas", - akcentavo medikas.

Sąlygas diktuoja draudikai

Draudimo bendroves prižiūrinčios Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovas Darius Andriukaitis teigė, jog draudimo sutarčių sąlygas nustato paslaugos teikėjas, šiuo atveju - draudimo įmonė.

"Draudžiamųjų įvykių sąrašą, o aptariamu atveju - traumų sąrašą ir jų apibrėžimus, taip pat siūlo draudikas. Vieno standarto nėra - paprastai kuo didesnis kompensuojamų dalykų sąrašas, tuo brangesnė įmoka. Įprastai draudimo sutarčių sąlygos yra standartinės ir jos yra skelbiamos viešai. Specialios (individualios) draudimo sutarties sąlygos atskirai nurodomos draudimo sutartyje. Klientas renkasi, ką norėtų apdrausti ir kokiomis sąlygomis, su kuriuo draudiku sudaryti draudimo sutartį ar atsisakyti draudimo. Pagrindinis dalykas - klientui turi būti tinkamai paaiškinta, kokie atvejai įeina į draudimą, o klientas savo ruožtu taip pat turėtų pasidomėti, už ką moka. Kilus ginčui, klientas gali kreiptis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, kuri jį nagrinėtų. Tam reikėtų raštu išdėstyti visas aplinkybes ir pateikti susijusius dokumentus", - aiškino D. Andriukaitis.

Sąlygos labai skiriasi

Panagrinėję keleto draudimo bendrovių siūlomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų specialiąsias sąlygas, pamatėme, jog jos iš tiesų labai skiriasi. Kaip pavyzdį pateikiame tik su čiurnos traumomis susijusias specialiąsias draudimo sąlygas, kuriose nurodyta, už kokią traumą kokio dydžio išmoka priklauso. Išmoka apskaičiuojama procentais nuo visos draudimo sumos.

"BTA draudimas"
Čiurnos sąnario srities sužalojimas:
a) raiščių vientisumo pažeidimas (patempimas, dalinis plyšimas, plyšimas), kai gydymas ir / ar nedarbingumas tęsėsi ne mažiau kaip 10 dienų - 1 proc.;
b) raiščių vientisumo pažeidimas (patempimas, dalinis plyšimas, plyšimas), kai buvo gydyta gipso tvarsčiu ar spec. kietu įtvaru ir gydymas tęsėsi ilgiau negu 14 dienų - 2 proc.;
c) vienos kulkšnies lūžis, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, blauzdikaulio-šeivikaulio distalinės raištinės jungties (sindesmozės) plyšimas (sindesmolizė) - 5 proc.;
d) abiejų kulkšnių lūžis, vienos kulkšnies lūžis ir kartu blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, blauzdikaulio-šeivikaulio distalinės raištinės jungties (sindesmozės) plyšimas (sindesmolizė) ir kartu pėdos panirimas - 10 proc.;
e) abiejų kulkšnių lūžis ir kartu blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, vienos kulkšnies arba abiejų kulkšnių lūžis ir kartu pėdos panirimas, pėdos visiškas išnirimas ir kartu sindesmolizė (arba be jos) - 15 proc.,
f) abiejų kulkšnių lūžis ir kartu blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis bei pėdos panirimas (išnirimas) ir sindesmolizė- 20 proc.
"Gjensidige"
Čiurnos sąnarys
a) vienos kulkšnies lūžimas - 4 proc.;
b) Achilo sausgyslės plyšimas - 5 proc.;
Kiti trauminiai padariniai:
b) raiščių, sausgyslių plyšimai, jei galūnė buvo imobilizuota gipso longete ar įtvaru - 2 proc.
"Lietuvos draudimas "
2. Kaulų lūžiai, išnirimai
2.38. Čiurnos kaulų lūžiai - 3 proc. dėl kiekvieno kaulo;
2.39. Čiurnos kaulų operacija, atlikta dėl lūžimo - 3 proc.;
2.39 straipsnio pastaba: jeigu mokama už operaciją dėl čiurnos kaulų lūžimų pagal 2.39 str., už operaciją dėl sindesmolizės pagal 2.49 str. nemokama
Pastabos:
1. Draudimo išmoka dėl kaulų lūžių, išnirimų, panirimų, sindesmolizių (sąvaržų plyšimų) mokama, jei šie kūno sužalojimai (traumos) matomi rentgenogramose (kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso nuotraukose).
2. Vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudžiamojo įvykio metu) vertinamas kaip vienas lūžis.
3. Operacija dėl kaulų lūžių ar išnirimų vadinama chirurginė procedūra, kurios metu sutvirtinami kaulo lūžgaliai (chirurgine vinimi ar viela, plokštele, išorinės fiksacijos aparatu) arba fiksuojamas sąnarys.
4. Skeletinis tempimas prilyginamas lūžusio kaulo osteosintezei.
5. Uždaras kaulų ir sąnarių atstatymas nevadinamas operacija.
6. Dėl kaulinių fragmentų atskilimų (atplyšimų), liestinių kaulo paviršiaus vientisumo pažeidimų draudimo išmoka nemokama.
7. Dėl svetimkūnių (sąnarių protezų, osteosintezės konstrukcijų) lūžių, išnirimų draudimo išmoka nemokama.
"Compensa"
56. Sąnarių (kaulų) išnirimas:
56.4. Sąnarių - riešo, čiurnos - išnirimas, jeigu dėl to reikia operacijos, - 5 proc.;
56.5. Sąnarių - riešo, čiurnos - išnirimas - 3 proc.

Beveik pusė ginčų buvo palankūs vartotojams

Informacija. Iš visų 2017 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos banke gautų kreipimųsi dėl vartojimo ginčų šiek tiek daugiau nei pusę (54 proc.) sudarė kreipimaisi, susiję su vartotojų ir draudikų ginčais (iš viso 121 kreipimasis). Per šį laikotarpį Lietuvos banke buvo išnagrinėti 86 su draudikais kilę vartojimo ginčai ir priimti 44 sprendimai dėl ginčo esmės.
Išnagrinėjus ginčus iš esmės, 12 atvejų vartotojų reikalavimai buvo patenkinti, 9 atvejais - patenkinti iš dalies ir 23 atvejais Lietuvos bankas nusprendė atmesti vartotojų draudikams pareikštus reikalavimus, t. y. beveik pusė (48 proc.) sprendimų dėl ginčo esmės buvo palankūs vartotojams.
Daugiausia Lietuvos banke nagrinėtų vartojimo ginčų buvo kilę dėl ne gyvybės draudimo - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo, KASKO ir turto draudimo.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder