Depresyvi nuotaika - dar ne depresija

Rudenį, kai už lango vis dažniau regime lietų, apniukusį dangų ir vis trumpėjančias dienas, neretai žmones aplanko niūri nuotaika. Psichologai tikina, jog žmogus negali visada jaustis vienodai gerai, o bloga nuotaika gali būti susijusi su kokiais nors nemaloniais įvykiais ar psichologiniu diskomfortu.

Suprastėjusi nuotaika, kuri trunka kelias dienas, pasak specialistų, dar nereiškia depresijos. Daugeliu atvejų, kai žmogus sako, jog jį apėmė depresija, tai būna nuovargis ir užsitęsusi niūri nuotaika.

Psichologė-psichoterapeutė Vilma Mažeikienė pasakojo, jog visų pirma reikia atskirti depresyvią nuotaiką nuo depresijos. Anot jos, depresyvios nuotaikos ateina ir praeina, nieko blogo tame nėra, tai ne liga.

"Taip būna dėl įvairių priežasčių, dėl besikeičiančio oro, dėl bendravimo per nuotolį ir panašiai, bet tai nėra depresija. Depresija - liga, o kai yra liga, tai ją reikia gydyti, eiti pas psichiatrą ir vartoti vaistus. Reikia atskirti kur yra liga, o kur yra depresinė būsena, depresinė reakcija į tam tikrus įvykius. Galbūt žmogus susipyko su kolegomis, gal paaugliai susipyko su draugais, gal vyksta skyrybos, konfliktai, tai natūralu, kad žmogus bus depresinės būsenos, bet tai nebūtinai bus depresija", - sakė V. Mažeikienė.

Pasak psichologės-psichoterapeutės, mūsų visuomenė labai mėgsta manipuliuoti sąvoka "depresija". Kai būna bloga nuotaika, žmones dažniausiai girdime sakant: "Man depresija", bet bloga nuotaika to nereiškia.

"Bloga nuotaika gali būti ir dėl nuovargio, išsekimo, dėl pervargimo darbe, artimo žmogaus netekties, darbo praradimo, bet tai dar nereiškia, kad reikia skubėti pas psichiatrą. Natūralu, kad organizmas į mus paveikiančius dalykus reaguoja bloga nuotaika. Panašiai kaip elektros saugikliai išmuša, tai čia organizmas perspėja, kad reikia sustoti, pailsėti. Bloga nuotaika yra kaip signalas "stop" - sustok, pailsėk. Jei žmogus į tai neįsiklauso, nesustoja, be abejo, galbūt po pusės metų jam ir išsivystys depresija", - pasakojo V. Mažeikienė.

V. Mažeikienės tikinimu, poilsis, geras miegas, pokalbiai su draugais, malonus užsiėmimas ar teigiamos emocijos padeda emociškai atsigauti. Ji perspėjo, kad matant liūdną žmogų nereikėtų daryti didelės klaidos - bandyti jį pralinksminti.

"Mūsų kultūrai yra būdinga, kad, pamatę liūdną draugą, bandome linksminti jį, o tai yra labai blogai. Pamatome, kad žmogus liūdi, pradedame jį linksminti, sakyti, kad neliūdėtų, nusišypsotų, pralinksmėtų, jog nebūtų surūgęs, nes gyvenimas nuostabus. O paprasčiausiai reikėtų pasakyti: "Būk toks, koks esi, aš suprantu tave." Kai jį priimi liūdną, žmogus dažniausiai pabūna tokios būsenos ir jam praeina, o kai pradedi dirbtinai linksminti, kaip tik žmogui sukeli vidinį konfliktą. Jis pradeda viduje konfliktuoti ir ta būsena dar labiau chronizuojasi", - sakė specialistė.

V. Mažeikienės tikinimu, paskelbtas karantinas ir pasaulinė COVID-19 pandemija žmogaus emocinę būseną tik dar labiau apsunkino.

"Tie, kurie neturi psichologinio atsparumo, kurie be perstojo skaito laikraščius, žiūri televiziją, skaitydami negatyvią informaciją tik dar labiau skatina save nerimauti. Žmonių, turinčių psichologinį atsparumą, mėgstamą veiklą, hobius, besidominčių kažkuo daugiau nei televizija, jų emocinė būsena pasikeitus aplinkai taip pat išsiderino.

Dabar yra sunkus metas, bet vien į tai susikoncentruoti nederėtų", - sakė V. Mažeikienė.

Vienas iš būdų siekiant išsaugoti gerą nuotaiką - sportas, kuris turi teigiamą poveikį ne tik sveikatai, bet ir gerai savijautai.

Sportas gamina laimės hormoną endorfiną, tad rytinė mankšta ar lengvas pabėgiojimas parke gali padėti išvaikyti slogias mintis.

Specialistai taip pat pataria nepamiršti apie sveiką ir visavertę mitybą, nes nuo fizinės sveikatos priklauso ir dvasinė būsena. Tad patariama valgyti daugiau vitaminų ir mineralų turinčių daržovių ir vaisių.