Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys sakė, kad pastaruosius keletą metų pastebima ir kita tendencija - mirtys darbo vietoje dėl ligų, kurios nesusijusios su darbu, pavyzdžiui, insultas.
"Kai lankomės pas darbdavius, primename jiems, kad, priimdami darbuotoją, jie turi atsižvelgti į darbuotojo sveikatą, ar jis neturi kokių nors lėtinių ligų, sutrikimų. Jeigu žmogus serga, galbūt jo darbo krūvis, atsižvelgiant į tai, turi būti pakoreguotas. Žinoma, medikai parašo, kad žmogus dirbti gali, bet reikia ir darbdaviams įvertinti", - sakė V. Ročys.
Pašnekovo teigimu, pagrindinės darbo sritys, kuriose fiksuojami nelaimingi atsitikimai, yra statyba, krova, transportas, laivininkystė, aptarnavimas.
"Kiek daugiau nei 30 procentų nelaimingų atsitikimų darbe sudaro kritimai iš aukščio, pavyzdžiui, darbuotojai įkrenta į laivo triumą, nukrenta aukštalipiai ar, įrengdami pastolius, nukrenta statybininkai. Neseniai buvo atvejis, kai aukštalipys nukrito net iš 15 metrų aukščio", - sakė V. Ročys.
Per pastaruosius tris mėnesius nukritę iš aukštai žuvo 5 darbuotojai, sunkiai sužaloti - 9. Visai neseniai mirtinai susižalojo stogdengys. Atlikdamas stogo dengimo darbus, jis iškrito pro neuždengtą (neaptvertą) švieslangio angą iš daugiau nei 11 m aukščio. Žuvusysis asmeninės apsauginės priemonės nuo kritimo iš aukščio neturėjo.
Praėjusią savaitę skaudi nelaimė įvyko Klaipėdoje. Remontuojamame plaukiojančiame doke, vykdant deformacijų matavimų sistemos vamzdžių montavimo darbus, išeidamas iš doko vidaus per techninę angą ir nukritęs doko viduje iš maždaug 5 metrų aukščio mirtinai susižalojo darbuotojas iš Ukrainos. Jis buvo įdarbintas Lenkijoje ir komandiruotas dirbti į Lietuvos įmonę.
Pasak V. Ročio, nebūtina nukristi iš didelio aukščio, kad pasekmės būtų sunkios ar net mirtinos. Iš sunkiai susižalojusiųjų šiais metais trys darbuotojai - mokyklos pagalbinis darbininkas, pardavėja-konsultantė, stalius - nukrito nuo kopėčių iš 1-2 m aukščio. Viso labo iš vos daugiau nei metro aukščio nukritę 3 vilkikų vairuotojai taip pat sunkiai susižalojo. Įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis.[CITATA]
Tokių pavyzdžiu VDI turi daugybę. Specialistų teigimu, dažnai neįvertinama, kad statybos, statybos remonto ir panašūs darbai yra labai pavojingi, nesvarbu, kur jie atliekami. Jais turi rūpintis būtent tos srities specialistai, kurie skirtų daug dėmesio darbuotojų saugai. V. Ročys pabrėžė, kad daugumoje įmonių trūksta vidinės kontrolės, atliekant darbus vietoje nebūna darbų vadovų, brigadininkų, kurie stebėtų, ar viskas daroma saugiai. Žinoma, pasak specialisto, būna atvejų, kad patys darbuotojai savavališkai nenaudoja apsaugos priemonių, tačiau toks elgesys yra nepateisinamas.
Klaipėdos įmonės UAB "Globalita", atliekančios pastolių montavimo ir techninės izoliacijos darbus, vadovas Vadimas Kiseliovas sakė, kad aukštalipių darbas yra, ko gero, pats pavojingiausias, todėl darbo saugos reikalavimai yra itin griežti. Pasak jo, pagrindinė saugos dirbant aukštyje priemonė - apraišai.
"Montuojant pastolius, kai surenkamas pirmas aukštas, lipdami ant jo darbuotojai jau prisisega prie pastolių. Naudojamės dviem kabliais, kad žmogus būtų nuolat prisisegęs. Tai yra pagrindinė saugos priemonė, kurią reikia naudoti visada, nėra jokių išimčių. Jeigu pastoliai pradedami statyti nuo stogų, ištiesiami papildomi apsauginiai lynai", - pasakojo V. Kiseliovas.
Jis pabrėžė, kad visi darbuotojai, kurie ruošiasi dirbti aukštyje, montuoti pastolius, privalo išeiti mokymus, kurių metu kalbama ir apie darbų saugą.
"Net neturi būti tokios minties darbuotojui dirbti be apraišų. Daug dirbame užsienyje, ten yra tokia praktika, kad jeigu bent vienas darbuotojas dirba be apsaugos priemonių, visa įmonė gali būti pašalinta iš objekto. Už savivalę darbuotojams skiriami papeikimai, jie gali būti atleidžiami iš darbo, - sakė V. Kiseliovas. - Mes su darbuotojais kalbamės labai žmogiškai. Vos vieną kartą neužsidėjus apraišų, darbas gali baigtis mirtimi. Darbuotojai turi šeimas, artimuosius, todėl prašome pagalvoti apie juos. Tai yra psichologinis dalykas, kuris labai paveikus."
VDI specialistai primena, kad pagrindinė taisyklė yra elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nebūtų sukeltas pavojus, nesiimti savavališkų veiksmų ir užduočių, kurias atlikti tinkamai nebuvo apmokyta.
STATISTIKA
VDI gauti pranešimai apie įvykius darbe Klaipėdos apskrityje
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. (gruodžio 1 d. duomenys)
Užfiksuota 603 582 720 519
Lengvi sužalojimai 369 363 403 305
Pakeliui į darbą ar iš jo 197 187 270 178
Sunkūs sužalojimai 14 17 20 11
Mirtini sužalojimai 9 5 9 7
Mirtis darbe, nesusijusi su darbu 14 10 18 18
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą