Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kiekvieną dieną skelbia naujų koronaviruso atvejų statistiką. Taip pat atnaujinami skaičiai, kiek žmonių jau pasveiko, o kiek jų išgelbėti nepavyko.
Pavyzdžiui, naujausiais duomenimis, mirusių nuo koronaviruso žmonių skaičius iš viso siekia - 323. Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių, - 125. Šią informaciją nuo ryto iki vakaro transliuoja portalai, televizijos, soc. tinklai.
Tačiau mirusieji nuo koronaviruso dažniausiai turėjo kitų lėtinių ligų. „Vakaro žinios" aiškinosi, kaip renkama ši statistika ir kaip nustatoma, ar žmogų pražudė naujasis virusas, ar iki tol turėtos ligos.
Kaip „Vakaro žinioms" paaiškino Higienos instituto specialistė Vilė Cicėnienė, statistika sudaroma pagal informaciją, kurią medikai nurodo mirties liudijime. Čia yra net kelios grafos mirties priežasčiai nurodyti.
Mirties priežastimi laikoma ta diagnozė, kuri nurodoma kaip „Pagrindinės ligos (traumos), sukėlusios mirtį, informacija". Taip pat reikia užpildyti ir kitas grafas: tiesioginė mirties priežastis; tarpinė mirties priežastis; kitos svarbios patologinės būklės.
„Mes vadovaujamės tik oficialiais dokumentais. Mirties liudijimus išrašo gydytojai. Rinkdami pagrindinę mirties priežastį, naudojamės Pasaulio sveikatos organizacijos metodinėmis rekomendacijomis.
Pagrindine mirties priežastimi COVID-19 liga turi būti nurodoma tada, kai ji sukelia visą patologinių būklių grandinę - komplikacijas, o jos tiesiogiai sukelia mirtį. Jeigu žmogus sirgo dar ir lėtinėmis ligomis, tokiu atveju jos rašomos prie kitų svarbių patologinių būklių dalies.
Bet gali būti ir kitokių situacijų. Pavyzdžiui, žmogus serga piktybiniu ketvirtos stadijos naviku, atsiradusios metastazės. Ir jam nustatomas koronavirusas. Nors neišsivysto ūmios kvėpavimo takų infekcijos komplikacijos, bet žmogus miršta.
Žinoma, kad pagrindinė mirties priežastis turi būti nurodoma - vėžys, tiesioginė mirties priežastis - metastazės ir intoksikacija, o COVID-19 liga nurodoma kaip kita svarbi patologinė būklė. Nes ji pablogino vėžio eigą, tačiau pagrindinė priežastis yra vėžys, kuris sukėlė tiesioginę mirties priežastį - vėžinę intoksikaciją", - paaiškina V.Cicėnienė.
Visiems, kas seka COVID-19 skaičius, specialistė sako, jog statistika dar gali pasikeisti: „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gauna šviežią informaciją ir stengiasi ją kuo greičiau paskelbti.
Nežinau, kaip jie gauna tą informaciją, nes pagal asmens duomenų apsaugos taisykles jie negali rinkti mirties liudijimų. Šie dokumentai yra e.sveikatos sistemoje ir juos galime matyti tik mes. Tačiau mes mirties liudijimą gauname vėliau. Būna atvejų, kai gydytojai neteisingai užpildo mirties liudijimą. Mūsų specialistai skambina, tikslinasi su gydytoju, ir esant reikalui, priežastį patikslina. Todėl kažkokie neatitikimai turbūt bus.
Be to, svarbu žinoti, kad mūsų institutas registruoja mirties atvejus ir nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie negyvena Lietuvoje, bet nėra deklaravę išvykimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tokių atvejų neregistruoja."
„Vakaro žinių" kalbintas Vilniaus Santaros klinikų neurologas, profesorius Dalius Jatužis sako, kad medikai turi labai gerai įvertinti, ar COVID-19 paciento mirties priežastis iš tiesų buvo naujasis virusas.
„Tai labai svarbus klausimas ir kategoriško atsakymo nėra. Visame pasaulyje girdima, esą žmogus net ir sirgęs keliomis lėtinėmis ligomis, tačiau numirė užsikrėtęs COVID-19, priskiriamas prie mirusių nuo šio viruso. Bet tai nėra tiesa.
Yra situacijų, kai nekyla jokių abejonių. Pavyzdžiui, žmogus mirė dėl pneumonijos ar kvėpavimo nepakankamumo, o tai sukelia konkrečiai šio viruso komplikacijos.
Bet jeigu vyresnio amžiaus žmogus, kuris turėjo daug somatinių ligų, pasijuto blogai, jam nustatomas teigiamas COVID-19 testas ir jis miršta nuo miokardo infarkto ar insulto, manau, nebūtų korektiška žmogaus sunkią būklę priskirti koronavirusui. Aš tokiu atveju nurodyčiau, kad mirtis yra dėl miokardo infarkto, nors jis ir buvo užsikrėtęs koronavirusu", - sako neurologas D.Jatužis.
Jis neslepia, kad nustatyti pagrindinę mirties priežastį, tokiais atvejais, yra gana sudėtinga. Kiekvienu atveju sprendžia konkretus gydytojas, atsižvelgdamas į konkretaus paciento situaciją: „Tai priklauso nuo mediko, kaip jis traktuoja šią situaciją. Labai objektyvių kriterijų, panašu, nėra. Ir ne tik dėl koronaviruso.
Kai bet kuriame ligoninės skyriuje miršta žmogus, sirgęs keliomis sunkiomis ligomis, visuomet gydytojui tenka išrinkti konkrečią vieną ligą kaip pagrindinę priežastį. Todėl manau, kad skaičius, kai mirties priežastimi laikomas koronavirusas, yra kiek padidintas."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą