Ar gali išsivystyti priklausomybė nuo televizoriaus?

- Kas tai yra priklausomybė, kaip ši sąvoka keitėsi laikui bėgant?

- Anksčiau priklausomybės sąvoka buvo daug siauresnė ir buvo taikoma tik kalbant apie priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų. Tai klinikinis terminas, tokia yra medicininė diagnozė, tačiau plečiantis tyrimams ir vis daugiau žinant, kas yra priklausomybė, kaip ji atsiranda, kaip gydoma, pastebėta, kad ir kitos elgesio formos yra panašios į priklausomybes. Pastaruoju metu prie priklausomybių, nors tai nėra klinikinė diagnozė, yra priskiriamos ir tokios elgesio formos kaip priklausomybė nuo lošimo, kompiuterinių žaidimų, bendravimo internete.

- Kokie žmonės rizikuoja tapti priklausomais, galbūt galima numatyti, kas taps priklausomas?

- Kalbant plačiąja prasme, visi tam tikrais gyvenimo momentais gali tapti priklausomi, nes priklausomybė suteikia tam tikrą pasitenkinimą, nusiraminimą. Kai žmonės atsiduria tokioje situacijoje, kai nebežino, ką daryti, patiria didelį stresą, yra labai sutrikę, priklausomybė nuo alkoholio, lošimų ar narkotikų jiems gali tapti vaistu, kuris padeda, tačiau pamažu jie tampa priklausomi.

Tyrimai rodo, kad yra žmonių, kurie turi didesnę tikimybę tapti priklausomi. Vieniems patinka cheminės medžiagos, jų organizmui reikia sužadinimo, išorinio stimulo. O, pavyzdžiui, alkoholikų vaikai paveldi mažesnį fermento, kuris skaido alkoholį, kiekį. Žmonių, priklausomų nuo alkoholio, vaikai paveldi neatsparumą alkoholiui, todėl vaikai gerdami tokiais pat kiekiais kaip kiti žmonės jau gali tapti priklausomi. Tad žmogus, žinodamas, kad jo tėvai yra alkoholikai, turėtų pasisaugoti.

- O ar gali žmogus turėti priklausomybę nuo televizoriaus ar kompiuterio?

- Sėdėjimo prie televizoriaus priklausomybe aš tikrai nepavadinčiau. Vyresnio amžiaus žmonės prie televizoriaus sėdi dėl labai paprastos priežasties. Jie nelabai turi ką veikti. Deja, pramogų ar užimtumo vyresnio amžiaus žmonėms nėra daug, o ir tokiais žmonėmis yra per mažai rūpinamasi. Pagyvenę žmonės yra tarsi sudilę mechanizmai, kuriuos panaudojo, išspaudė, o dabar jie patys turi sugalvoti, ką veikti. O taip pat yra nemažai žmonių, kurie nėra aktyvūs, jie tiesiog neranda kitos veiklos, todėl televizorius tiesiog padeda išgyventi.

Paaugliai ir kompiuteriai - kitas dalykas. Žinoma, nėra tokios diagnozės kaip priklausomybė nuo kompiuterio, tačiau ir šis sutrikimas pasižymi panašiais simptomais. Tai yra žmogus nebekontroliuoja savo elgesio, jaučia abstinenciją, pradeda labai blogai jaustis, nerimauti, jeigu negali naudotis kompiuteriu. Toks žmogus gali padaryti bet ką, kad tik prisėstų prie kompiuterio. Paauglys gali nebeiti į mokyklą, nebeatlikti darbų, daryti viską, kad tik galėtų prisėsti prie kompiuterio. Tai jau galima vadinti priklausomybe.

- Kuo virtualus pasaulis toks patrauklus, kad taip įtraukia į save?

- Kompiuteriai buvo sukurti tam, kas suartintų žmones, kad tu galėtum bendrauti su toli esančiu žmogumi, o jie atitolino žmones vieną nuo kito. Dabar net tame pačiame kambaryje sėdintys žmonės nesikalba, o bendrauja tik su kompiuteriu. Žmonės susvetimėja.

Galiausiai virtualus pasaulis yra saugesnis. Tu gali pasislėpti už kažko, neatskleisti, kaip tu atrodai, koks tavo svoris, ūgis. Gali pasirodyti patrauklesnis. Pamažu įėję į tokį žaidimą, žmonės atitolsta nuo realaus bendravimo, kuris yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau pastangų. Šitas pasaulis vilioja žmones. Specialistai kurdami kompiuterius neatsižvelgė į žmogiškąjį faktorių, nenumatė šių neigiamų virtualaus pasaulio pasekmių.

- Televizorius įtraukia emociškai, ar tai nėra pavojinga?

- Televizoriuje savęs iš naujo sukurti niekaip negali, gali tik stebėti vaizdus ir veiksmus.

Dalyvauji emociškai, bet nesi dalyvis kaip kompiuteryje. Su televizoriumi negali bendrauti, todėl jis nėra toks pavojingas. Nors teko girdėti, kad galvojama sukurti tokius televizorius, kurie atstotų realius žmones, realų bendravimą...

- Tad ateityje žmonės bendraus tik su televizoriumi ar kompiuteriu, tačiau jausis vis vienišesni?

- Taip. Tavo draugas bus virtualus, netikras. Ir dabar galima pasinaudoti kompiuterine programa e.sveikata, kurioje nurodęs simptomus, gauni atsakymą, kuris į tave kreipiasi vardu, tarsi su tavimi bendrauja. O didieji prekybos centrai jau dabar teikia paslaugą, kai maisto produktai yra atvežami žmonėms į namus. Greit mums nereikės nei eiti į parduotuvę, nei lankytis pas specialistą, tačiau mes daug prarasime. Tapsime vis šaltesni, mums nerūpės kiti žmonės, tačiau, mano nuomone, kompiuteris ir televizorius niekada neatstos realaus bendravimo.

Parengta pagal priedą „TV publika“