Alergologas: nuo vasaros pavojų apsisaugoti padės tinkama namų vaistinėlės sudėtis

Alergologų teigimu, karštajam metų laikotarpiui pasiruošti galima jau dabar, papildžius namų vaistinėlės turinį visiems būtinomis turėti apsaugos priemonėmis.

Didesnei apsaugai – storesnė vaistinėlė

Pasiruošti vasaros sezono grėsmėms, kylančioms dėl saulės ar vabzdžių įgėlimo, galima papildant savo vaistinėlę keliais būtinais medikamentais.

Pasak alerginių ligų diagnostikoje bei gydyme besispecializuojančio klinikos „Allergomedica“ gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Kęstučio Černiausko, prasidedant vasarai reikėtų įsigyti antihistaminių vaistų, o žmonėms, anksčiau patyrusiems stiprias anafilaksines reakcijas būtinas adrenalino autoinjektorius.

Gydytojas pabrėžia, kad įgėlus vabzdžiui, kurio nuodams žmogus yra alergiškas, ypač svarbi staigi reakcija ir tinkamų priemonių turėjimas su savimi.

„Kol laukiama greitosios pagalbos, patartina iš karto išgerti antihistaminių vaistų dozę. Jei netrukus po įgėlimo atsiranda tokie simptomai kaip dusulys, kosulys, balso kimimas, švokštimas, sutrikusi kalba, silpnumas, lūpų ar liežuvio tinimas, tuomet būtina susileisti adrenalino autoinjektorių.

Jei anksčiau patirta reakcija buvo ypač sunki, su sąmonės netekimu, autoinjektorių reikia panaudoti ir nelaukiant pirmų anafilaksijos pojūčių“, – aiškina medikas.

Jei alerginė reakcija yra tik lokali, K. Černiausko teigimu, dažniausiai pakanka apsauginių bei raminančių tepalų, kurie padės nuslopinti nemalonius pojūčius.

„Labai varginant niežėjimui, kurį sukėlė uodų ar kitų kraujasiurbių įkandimai, reikėtų pasitepti specialiu tepalu, nuraminančiu odą.

Besikaitinantiems saulėje ir jautriems jos spinduliams būtina naudoti apsauginį kremą. Taip pat nepakenktų turėti ir kortikosteroidinį kremą, slopinantį uždegimines odos reakcijas“, – rekomenduoja K. Černiauskas.

K. Černiauskas © Asmeninio archyvo nuotr.

Vabzdžių įgėlimų poveikis gali skirtis

Vasarą dažniausiai vargina kraujasiurbiai vabzdžiai, tačiau jų sukeltos alergijos yra mažiau pavojingos nei bičių, vapsvų, širšių, širšuolių, kurios geldamos suleidžia nuodų. Po tokio kontakto 1 iš 4 žmonių pasireiškia lokalus sutinimas, o sisteminių reakcijų, kuomet išberia visą kūną, sutinsta gerklos ar ištinka anafilaksinis šokas, dažnis svyruoja nuo 0,3 iki 7,5 proc. suaugusiems ir iki 3,4 proc. vaikams.

„Vabzdžių nuodai pavojingesni vyresniems žmonėms, o reakcijos sunkumui įtakos turi ir šalutinės ligos, pvz. širdies ir kraujagyslių susirgimai“, – teigia K. Černiauskas.

Jis pastebi, kad vabzdžio įgėlimas mažamečiams sukelia daug streso jų tėveliams, tačiau vaikams po įgėlimo dažniausiai pasireiškia lengva alerginė reakcija – net jeigu ir išberia visą kūną, anafilaksinis šokas pasitaiko santykinai rečiau nei suaugusiems.

Pasak gydytojo, sisteminę alerginę reakciją po įgėlimo patyręs pacientas turi būti konsultuojamas alergologo, nes būtina įvertinti gydymo specifine nuodų imunoterapija, apsaugančia nuo pavojingų reakcijų ateityje, poreikį.

Gydytojas taip pat akcentuoja, jog prognozuoti vabzdžio nuodų poveikį galima iš ankstesnių patirčių.

Pasak alergologo, jeigu anksčiau alerginė reakcija buvo sunki, yra didelė tikimybė, kad ir ateityje bet kokio amžiaus žmogus reaguos taip pat ar netgi stipriau. Tad įgėlus vabzdžiui reikia turėti paruoštus medikamentus, pranešti apie tai šalia esančiam, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Nenuvertinkite saulės

Pernelyg didelis jautrumas saulei yra gana dažna problema, tačiau alergologai to neįvardija kaip alergijos.

Pacientai iš medikų dažniau išgirsta kitą diagnozę – saulės spindulių sukelta dilgėlinė, kuri, nors ir yra gan reta patologija, labai vargina pacientus, nes jie turi nuolat vengti saulės spindulių, naudoti apsauginius kremus nuo saulės, o jai paveikus didelį odos plotą gali ištikti ir anafilaksinė reakcija.

K. Černiauskas taip pat pastebi, jog šiltuoju metų laikotarpiu pacientams gerokai dažniau pasireiškia vadinamasis polimorfinis šviesos sukeliamas bėrimas.

„Stiprėjant saulės spindulių intensyvumui, jautresni žmonės bėrimų gali neišvengti jau pavasarį. Su bėrimu, kuris atsiranda po kelių valandų, taip pat jaučiamas ir intensyvus odos niežėjimas.

Visgi situacija dažniausiai pasitaiso antroje vasaros pusėje, nes oda „pripranta“ prie gaunamo saulės spindulių kiekio ir tampa mažiau jautri. Ši problema pavojaus gyvybei nekelia, tačiau tikrai gali pabloginti gyvenimo kokybę“, – sako medikas.

Polimorfinis bėrimas nuo saulės pasitaiko apie 15 proc. Šiaurės Europos gyventojų ir dažniausiai vargina tuos, kurių oda yra šviesi. Be to, ultravioletiniai spinduliai gali nulemti tokias odos ligas kaip kontaktinis fotoalerginis ar fototoksinis dermatitas.

Gali būti ir taip, kad jautrumą saulei padidina vartojami vaistai ar ligos.