Vieni specialistai mano, kad agresyvumas yra vaiko temperamento bruožas, o pedagogams tiesiog trūksta kvalifikacijos. Kiti yra įsitikinę, kad tai - emociniai bei elgesio sutrikimai ir norint su jais susidoroti reikia kreiptis į psichologus. Tačiau Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnyba šiuo metu turi tik du psichologus, priskirtus ikimokyklinėms įstaigoms. "Esant poreikiui" maksmimalias pajėgas sudaro 8 psichologai.
Mažiau dėmesio kitiems
Klaipėdos lopšelio-darželio "Ąžuoliukas" auklėtoja metodininkė Aušra Zarambienė, dirbanti įstaigoje jau dešimtmetį, pastebi, kad "sunkių" vaikų ikimokyklinėse įstaigose kasmet tik daugėja.
"Nors ir akivaizdu, kad kai kurie mažamečiai nevaldo emocijų, tačiau dažnai jų būklė nėra mediciniškai įvertinta, todėl net negalime sakyti, kad šie vaikai turi emocinių ar elgesio sutrikimų. Šiandien turbūt nėra grupės, kurioje nebūtų vieno, dviejų ar net trijų tokių vaikų. Įsivaizduokit, kaip sunku dirbti auklėtojoms, grupėje turinčioms 20, o dažnai ir daugiau vaikų", - situaciją atskleidė pedagogė.
Pašnekovė pasakojo, kad jos grupę lanko savo emocijų nevaldantis berniukas - jeigu jam kažkas nepatinka, šis kitam vaikui tiesiog trenkia.
"Ką minėtas berniukas turi rankoje, tą kitas vaikas turi galvoje. O aš esu atsakinga už visus mažamečius, tad nuolat turiu stebėti tą vieną vaiką", - pasakojo A. Zarambienė ir pridūrė, kad dėl vieno "diego" mažiau dėmesio sulaukia kiti vaikai.
Kai kurios darželio auklėtojos surado būdą bent trumpam nuraminti isteriškus vaikus - pasodina juos į raminimo kėdutę. Tačiau jos pripažįsta, kad ji veikia tik neilgam.
A. Zarambienė apgailestavo, kad problemų spręsti neskuba nei įstaigų vadovai, kurie visą atsakomybę ir kaltę permeta auklėtojoms, nei mažųjų tėvai. Nesuvokdami darantys vaikams "meškos paslaugą", šie problemą net ir pagilina namuose jiems leisdami daryti, ką nori, pavyzdžiui, žaisti agresiją skatinančius kompiuterinius žaidimus.
Įdomu, kad grupėje susiklosčiusia nedėkinga situacija kartais pradeda naudotis ir kiti mažamečiai. Net ir nesant grupės "diegui", mažamečiai nepelnytai kaltę permeta jam.
Šiuo metu dažniausias tokios situacijos sprendimo būdas - vaiko perkėlimas į kitą darželį.
Pagalba - tik po mėnesio
Savo istorija pasidalino ir viena klaipėdietė (vardas redakcijai žinomas). Ji pasakojo nuėjusi tikrą "kryžiaus kelią", kol pavyko išjudinti sopulį, nuo kurio kentėdavo ir jos mažametis vaikas.
Pašnekovė pasakojo vienąsyk neapsikentusi, kad jos mažylis vos ne kasdien nukentėdavo muštynėse. Tuomet moteris nusprendė kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą ir tai sukėlė rimtų konfliktų su kitomis grupės mamytėmis.
"Darželis kokį mėnesį laukė eilėje, kol galiausiai mūsų grupėje pasirodė psichologas. Gaila, jog kol nepradėjau garsiai piktintis, tol niekas nieko nedarė. Norėtųsi, kad šiai problemai būtų skiriamas didesnis dėmesys, veikiama operatyviau ir greičiau", - nuogąstavo klaipėdietė.
Išbalansuoja užsiėmimus
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, bendraujanti su nemažai klaipėdiečių, vedančių savo atžalas į vietos darželius, sakė dažnai girdinti skundus, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose gausėja emocinių ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų. Kai kuriose grupėse yra ne vienas, o netgi trys tokie vaikai. Pati K. Paulikė sako irgi susidūrusi su šia problema, nes jos darželinukės dukros grupėje taip pat yra vienas toks "sunkus" vaikas.
Anot K. Paulikės, tokie vaikai dažnai nenuspėjamai elgiasi ir neadekvačiai reaguoja į situacijas. Sutrikimų turintys mažamečiai gali nė iš šio, nė iš to pastumti, spirti kitam vaikui ar kitaip sužeisti.
"Įdomu, jog tėvai neprivalo informuoti pedagogus apie tai, kad medikai galbūt jų vaikui nustatė sutrikimą. Kad išvengtų nemalonumų, jie dažniausiai šį faktą ir nutyli. Emocijų ir elgesio sutrikimų turintys vaikai dažnai trukdo ir išbalansuoja grupės užsiėmimus. Problema ta, kad "sunkiam" vaikui auklėtoja turi skirti visą savo dėmesį, taip apleisdama kitus vaikus. Juk turėtų būti kažkoks padėjėjas, kuris stebėtų, analizuotų šių vaikų elgesį, ir žinotų, kaip jiems padėti ar į kokią veiklą nukreipti", - tikino pašnekovė.
Anot jos, ikimokyklinio ugdymo įstaigose turėtų dirbti ir socialiniai darbuotojai bei psichologai, kurie nuolat stebėtų ir vertintų situaciją. Iš pradžių tai galėtų būti mobilūs specialistai, kurie į darželį atvyktų esant konkrečiam poreikiui. Pašnekovė stebėjosi, kad sprendžiant šią problemą nepasitelkiami ir studentai, būsimi pedagogai, kuriems tai būtų išties naudinga praktika.
"Ne visi pedagogai geba susidoroti su šių vaikų ugdymo organizavimu, todėl vadovai turėtų daugiau dėmesio skirti viso kolektyvo kvalifikacijos tobulinimui. Būtų gerai pakviesti "sunkių" vaikų tėvus, kad šie bent vieną dieną taptų stebėtojais ir pamatytų, kaip jų vaikai elgiasi. Tačiau reikia dirbti ir su kitų vaikų tėvais, kurie dažnai pyksta, kad visas dėmesys skiriamas tiems probleminiams vaikams, taip pažeidžiant kitų vaikų teises į kokybišką ugdymą. Jie yra teisūs, tačiau būtina paruošti visus tos grupės ar klasės tėvus, kaip jie turėtų kalbėtis su savo atžalomis apie turinčius elgesio ar emocijų sutrikimų vaikus. Būtina mokyti vaikus nesmerkti, tinkamai paaiškinti, kaip reaguoti į agresyvų ar kitokį elgesį", - samprotavo K. Paulikė.
Padeda tik psichologai
Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė patikino, kad ikimokyklinio švietimo įstaigoms padėti gali tik pedagoginė psichologinė pagalbos tarnyba.
"Jeigu auklėtojos pastebi, kad vaikas turi emocinių ar elgesio sutrikimų, jis siunčiamas į psichologinę tarnybą, kurioje nustatomas to sutrikimo lygis. Tuomet specialistai jam pasiūlo ugdytis pagal specialią programą. Taigi vaikas gali būti perkeltas į kitą ugdymo įstaigą. Gali būti, kad tas vaikas yra tiesiog kitokio elgesio, tad su juo turėtų dirbti auklėtojos", - sakė valdininkė ir pridūrė, kad labai didelių sutrikimų turinčius vaikus priima darželis "Sakalėlis" ir "Versmė".
Ši problema, anot N. Laužikienės, yra daugialypė. Jei auklėtoja atkreipia tėvelių dėmesį ir jiems pataria kreiptis į psichologą, tėvai dažnai to daryti nesutinka.
"Suprantama, juk visiems tėvams jų vaikas yra idealus. Blogai, kad tėvai dažnai uždelsia spręsti problemą ir nesikreipia į specialistą. Žinoma, "sunkūs" vaikai nebūtinai turėtų būti atskirti į specialiąsias grupes - nebent tik tie, kurie turi ypač didelių sutrikimų. Įprastai tokie vaikai turėtų būti ugdomi kartu su kitais, tačiau grupėje galėtų dirbti ir specialios pedagoginės kompetencijos turintys pedagogai. Šiaip šiais laikais vaikai yra judresni, jautresni, jų laisvės ribos didesnės", - sakė valdininkė ir pridūrė, kad mokyklose panašias problemas padeda spręsti Vaiko gerovės komisija.
"Nėra dūmų be ugnies"
Viena iš privačių darželių įkūrėja Oksana Medvedeva-Idzelė atskleidė, jog šios įstaigos pedagogai, neturėdami gydytojų patvirtintos diagnozės, neįprastai į įprastas situacijas reaguojančių vaikų nevadina turinčiais emocijų ir elgesio sutrikimų.
"Oficialiai emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų mūsų įstaigoje nėra. Tačiau kasdienybėje atsitinka visko. Mes turime savitą požiūrį į vaikų konfliktus. Pavyzdžiui, jei vaikai žaidžia ir susipyksta, vadovaujamės posakiu: "Nėra dūmų be ugnies." Žodžiu, konflikte niekada nėra vienos kaltos pusės. Mes nuolat iš šono stebime vaikus, įvairiose situacijose stengiamės veikti prevenciškai. Jei matome, kad kuris nors vaikas ne ta koja iš lovos išlipęs ar yra blogos nuotaikos, bandome jį labiau laikyti prie savęs arba stengiamės jį laiku patraukti iš žaidimo. Labai dažnas atvejis, kai tėvai savo pagrandukui vaikui leidžia daryti bet ką, o vyresnis vaikas privalo nusileisti. Vyresniems vaikams mes ugdome empatiją, kad šie draugiškai priimtų mažiukus, o pastaruosius - draugiškai įsilieti į žaidimą", - pasakojo pedagogė.
Šio darželio pedagogai mano, kad agresija gali būti tiesiog vaiko temperamentas. Impulsyvų mažametį esą tiesiog reiktų mokyti, kaip teisingai išreikšti savo jausmus, draudžiant mušti kitus. Tačiau, anot O. Medvedevos-Idzelės, moralizuoti ikimokyklinio amžiaus vaiką yra bergždžias reikalas. Esą įvykus konfliktui reiktų pakalbinti prasikaltusius vaikus ir bepasakodami, kas nutiko, jie dažnai patys supranta, kokia tai buvo nesąmonė.
Ikimokyklinėms įstaigoms - du psichologai
Ulijana PETRAITIENĖ, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė
Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų Klaipėdos ugdymo įstaigose tikrai daugėja. Tarnybos specialistai teikia kompleksinę pagalbą įstaigoms, kuriose kyla įvairaus pobūdžio pagalbos poreikis. Bendradarbiaujant su ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų bendruomenėmis akcentuojame, kad yra itin svarbi ankstyvoji diagnostika ir pagalba laiku. Tarnybos specialistai atlieka stebėjimus, vertinimus, teikia rekomendacijas, organizuoja sudėtingo atvejo analizės grupes specialistams, auklėtojams, konsultuoja tėvelius. Jie į mūsų tarnybą kreipiasi dažnai.
Vis dėlto agresyvus vaiko elgesys, nors ir sutrikdo nusistovėjusias socialines normas, yra kas kita. Tai nėra tik vaikiškas maištavimas ar provokuojantis elgesys - jis turi įvairias formas, kurias sukelia daugybė faktorių. Dažnai tai būna susiję su nepalankia psichosocialine aplinka, tėvų santykiais, nesėkmėmis ir taip toliau. Tyrimai rodo, kad vaikai užauga ir tampa normaliais suaugusiais, kuriems jau nepasireiškia neurozinis sutrikimas.
Šiuo metu tarnyba turi du psichologus, priskirtus ikimokyklinėms įstaigoms, tačiau, esant poreikiui, teikti pagalba skuba net iki 8 psichologų.
Pritariu, kad vaikų darželiams reikalingi ne tik papildomi specialistų etatai, bet ir palankus ugdymo įstaigos mikroklimatas, užtikrinantis tokių situacijų sprendimą. Taip pat svarbios visų su vaikais dirbančiųjų žinios bei įgūdžiai jas taikyti. Labai svarbu ir modernių efektyvių metodikų diegimas, taikymas ir palaikymas. Nesinorėtų būti liudininkais situacijų, kai tokių vaikų visais įmanomais būdais bandoma atsikratyti...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą