Liudvikas Mileška: "Turime labiau rūpintis Klaipėdą garsinančiais sportininkais"

Liudvikas Mileška: "Turime labiau rūpintis Klaipėdą garsinančiais sportininkais"

"Reikia sudaryti visas sąlygas ir stengtis viskuo aprūpinti talentingiausius Klaipėdos sportininkus. Tikslas - kad jie liktų gyventi Klaipėdoje ir atstovautų miestui pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Svarbu, kad dėl lėšų trūkumo per anksti nebaigtų sportinės karjeros", - kalbėdamas apie būtiną trečiąjį Klaipėdos sporto reformos etapą akcentavo pastaruosius aštuonerius metus Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos pirmininko pareigas ėjęs Liudvikas Mileška.

Anot jo, vienas iš pagrindinių sporto vystymo principų yra sportininkų rengimas piramidės modeliu.

"Piramidės apačioje - daug aktyviai sportuojančiųjų, vidurinėje grandyje - sportininkai, siekiantys aukštesnių sportinių rezultatų ir jau atstovaujantys miestui respublikinio lygio varžybose, o piramidės viršūnėje - talentingiausi elitiniai miesto sportininkai, atstovaujantys miestui Europos, pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse", - pabrėžė L. Mileška.

PATIRTIS. Liudvikui Mileškai jau 4 kadencijas teko dirbti Sporto taryboje, iš kurių 2 kadencijas - pirmininku. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Prieš maždaug mėnesį 2015-2019 metų sporto tarybos kadencija jau baigėsi, tad "Vakarų ekspresas" nusprendė buvusio pirmininko L. Mileškos pasiteirauti, kas per tuos metus buvo nuveikta, kokia linkme juda Klaipėdos sportas.

Žinau, kad net sporto bendruomenėje yra tokių žmonių, kurie apskritai nežino, kas yra sporto taryba ir kokias funkcijas ji atlieka. Trumpai papasakokite ir paminėkite, kas dirbo 2015-2019 metų sporto tarybos kadencijoje.

Klaipėdos miesto taryba yra patvirtinusi nuostatus, pagal kuriuos rinkimų būdu ir renkama visuomeninė miesto sporto taryba. Sporto tarybą sudaro 15 asmenų. 2015-2019 metais buvo išrinkti sporto šakų atstovai: Artūras Ševelkovas (imtynių sporto klubas "Kova"), Donatas Streckis (regbio klubas "Klaipėdos kovas"), Romualdas Jonaitis (buvo deleguotas nuo Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos), Robertas Skurdenis (sporto klubas "Okinava"), Liudvikas Mileška (Klaipėdos irklavimo klubas), Virginijus Jurgelevičius (Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija), Dainius Blaževičius (Klaipėdos tinklinio asociacija), Germanas Čepas (VšĮ "Plaukimas visiems"), Justinas Liubinskas (orientavimosi sporto klubas "O! Klaipėda"), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai: savo vadovavimo Sporto ir kūno kultūros skyriui laikotarpiu taryboje dirbo Mantas Bagočius, Saulius Paliulis, dabartinė vadovė Rasa Rumšienė, darbo Švietimo skyriuje laikotarpiu taryboje dirbo Raimonda Stirbienė, Virginija Kazakauskienė, politikų atstovas Arvydas Cesiulis, Klaipėdos universiteto atstovė Genovaitė Avižonienė ir Klaipėdos žurnalistų sąjungos atstovas Paulius Matulevičius.

Balsavimo būdu aš buvau išrinktas sporto tarybos pirmininku, pavaduotojos pareigas ėjo G. Avižonienė, sekretoriaus - J. Liubinskas.

Reikia pabrėžti, kad sporto taryba teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas, o galutinius sprendimus priima miesto administracija ir miesto Taryba.

Sporto tarybos nuostatuose nurodoma, kad pagrindinis uždavinys yra padėti įgyvendinti Klaipėdos strateginį veiklos planą ir kūno kultūros ir sporto plėtros programą. Teko analizuoti esamą sporto situaciją mieste, susipažinti su ruošiamais dokumentais, teikti pasiūlymus, išvadas miesto administracijai bei politikams sporto plėtros klausimais.

Jūs turite didelę darbo patirtį sporto veiklos srityje. Jau 4 kadencijas teko dirbti sporto taryboje, iš kurių 2 kadencijas - pirmininku. Be to, esate Klaipėdos irklavimo klubo prezidentas, Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentas, dirbdamas treneriu paruošėte didelio meistriškumo sportininkus - 5 olimpiečius, 3 pasaulio čempionatų prizininkus ir šiuo metu pats aktyviai dalyvaujate irklavimo, krepšinio veteranų įvairaus lygio varžybose. Kaip viską spėjate? Niekada nepamąstėte - kam man reikia be jokio atlygio valandų valandas sėdėti sporto tarybos posėdžiuose?

Išties darbas sporto taryboje reikalauja nemažai laiko. Juk reikia analizuoti dokumentus, dalyvauti posėdžiuose, darbo grupių veikloje ir kt. Aš turiu gerą palaikančią komandą, nemažą patirtį, todėl prieš daugiau nei dešimtmetį ir ryžausi kandidatuoti į sporto tarybą. Taip ir tęsiu tuos darbus. Esu dėkingas už sporto visuomenės pasitikėjimą. Manau, kad dirbant visuomeniniais pagrindais sporto taryboje patirtis turi nemažą reikšmę, svarstant šių dienų ir ateities klausimus. Kompetentingų sporto specialistų Klaipėdoje yra daug, tačiau, būkime atviri, ne visi nori visuomeniniais pagrindais prisidėti prie miesto sporto situacijos vertinimo ir gerinimo.

Kaip dažnai posėdžiavo sporto taryba?

Kasmet vyko 12-14 tarybos posėdžių. Visi sporto tarybos nariai buvo aktyvūs, iškeltas užduotis vykdė kompetentingai ir atsakingai. Posėdžių lankomumas buvo 75-80 proc. Be sporto tarybos posėdžių, nariai svarstė įvairius klausimus Savivaldybės sudarytose darbo grupėse, komisijose. Sporto tarybos posėdžiuose ne kartą lankėsi miesto administracijos atstovai - Saulius Budinas, Nijolė Laužikienė, Judita Simonavičiūtė, Laima Prižgintienė, Indrė Butenienė ir kiti.

Kasmet organizavome susitikimus su aukšto meistriškumo sporto klubų "Neptūnas", "Atlantas", "Fortūna", "Dragūnas" atstovais. Susipažinome su jų ataskaitomis ir planuojama veikla. Taip pat sporto tarybos nariams teko posėdžiuose bendrauti su neįgaliųjų, stalo teniso, jojimo ir kitų klubų atstovais. Taip pat turėjome bendrą posėdį su miesto sveikatos tarybos nariais (pirmininkas Artūras Razbadauskas), sprendžiant klausimus dėl miestiečių sveikatos gerinimo.

Sporto taryba rengė išvažiuojamuosius posėdžius, lankėsi Klaipėdos buriavimo mokykloje Drevernoje, Klaipėdos sporto medicinos centre, keletas posėdžių vyko laive, plaukiant Danės upe. Nemaža sporto tarybos narių delegacija buvo išvykusi į Liepoją susipažinti su Latvijos sporto struktūra ir kaimyninio miesto sporto objektais. Sporto tarybai nuolat tekdavo spręsti gana nemažai einamųjų klausimų, aptarti miesto sporto programų aprašus ir kita.

Sporto taryba metų pradžioje patvirtindavo spręstinų klausimų metinį planą, į kurį ir orientavomės. Be to, Sporto ir kūno kultūros skyrius teikė mums svarstyti įvairius iškylančius klausimus. Pagrindinė svarstomų temų kryptis buvo miesto sporto sistemos pertvarka įvedant "krepšelius" sporto klubams finansuoti, sporto bazių perdavimas eksploatuoti naujai steigiamam Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centrui, sporto klasės steigimas Vytauto Didžiojo gimnazijoje, vaikų vasaros sporto stovyklų finansavimas, miesto sporto bazių užimtumo analizė, įvairių sporto dalinio rėmimo programų, finansuojamų iš miesto biudžeto, aprašų sudarymas, geriausių sportininkų dešimtuko rinkimai, sportinės aprangos įsigijimas miesto sporto šakų rinktinėms, neįgaliųjų integracija į aktyvų sportą, didelio meistriškumo sportininkų aprūpinimo gerinimas, Europos sporto miesto renginių aptarimas bei kiti klausimai miesto sporto veiklai tobulinti.

Kaip pavyko derinti sporto tarybos bendradarbiavimą su Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriumi?

Visi klausimai abipusiai buvo nagrinėjami dalykiškai, daugiausiai pavykdavo pasiekti konsensusą. Sporto taryba analizavo esamą sporto situaciją mieste, siūlė sprendimus sporto veiklai gerinti. Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyrius rengė programų aprašus ir teikė miesto Tarybai. Reikia pažymėti, kad kompetentingai programų aprašus ir kitus dokumentus rengė buvusi Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistė, o dabar jau šio skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. Manau, kad jai vadovaujant miesto sporto reikalai bus sprendžiami operatyviau ir įgaus sveiką ir gerą pagreitį.

Kokiems sporto tarybos siūlymams pritarė miesto Taryba ir ką pavyko kartu su Savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriumi įgyvendinti kadencijos laikotarpiu?

Skyriaus teikimu kartu, pritarus politikams, trimis etapais vyko miesto sporto sistemos dalinė pertvarka. Sporto tarybos nariai darbo grupėse svarstė pertvarkos idėjas.

Pirmu etapu numatyta įsteigti vaikų ugdymo "krepšelius", finansuojant per sporto klubų sistemą. Kaip rodo statistika, įdiegus klubų finansavimą "sportuojančio vaiko krepšelio" principu pagal pasirenkamojo ugdymo programas, suaktyvėjo klubų veikla, padaugėjo sportuojančių vaikų.

Antrojo etapo sporto pertvarkos tikslas buvo sujungti didžiąją dalį sporto bazių į Klaipėdos sporto bazių valdymo centrą. Pradėjus jam veikti pagerėjo prieinamumas miestiečiams naudotis sporto bazėmis - ne tik didelio meistriškumo klubams, bet ir įvairiems sporto kolektyvams, subūrusiems sportuojančiųjų grupes. Visų sporto salių užimtumas su įkainiais yra internetinėje svetainėje www.sportobazes.lt, kuri prieinama visiems, pageidaujantiems sportuoti.

Trečiam pertvarkos etapui - didelio meistriškumo sportininkų aprūpinimui, rengiantis įvairioms respublikos ir tarptautinio lygio varžyboms - principinis politikų pritarimas yra duotas. Tikslas - išsaugoti talentingiausius miesto sportininkus, kad jie liktų gyventi Klaipėdoje ir atstovautų miestui pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Svarbu, kad dėl finansavimo lėšų trūkumo per anksti nebaigtų sportinės karjeros.

Sporto tarybos nariai aktyviai svarstė didelio meistriškumo sportininkų aprūpinimo galimybes iš Klaipėdos miesto biudžeto. Tuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė.

Kokie sporto pokyčiai per pastaruosius metus labiausiai džiugino?

Vienas iš reikšmingiausių įvykių, kad Klaipėdoje įsteigta sporto klasė ir jau nuo kitų mokslo metų bus įsteigta dar viena sporto klasė.

Norint mieste išugdyti daugiau didelio meistriškumo sportininkų, sporto taryba 2016 metais pasiūlė miesto vadovams priimti sprendimą dėl sporto klasės steigimo vienoje miesto gimnazijų, kur būtų sudarytos sąlygos talentingiems miesto vaikams siekti aukštų rezultatų. Vadovaujant Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorei Nijolei Laužikienei sudarytoje komisijoje sporto tarybos nariai taip pat šiuo klausimu dirbo, ir 2018 metais Vytauto Didžiojo gimnazijoje pradėjo veikti sporto klasė. Joje mokosi 31 aktyviai sportuojantis moksleivis. Artimiausiu laiku galima tikėtis gerų poslinkių ruošiant didelio meistriškumo sportininkus, kurie atstovaus uostamiesčiui tarptautinio lygio varžybose. Planuojama, kad ateityje sporto klasėse bus ugdomi 100-120 sportininkų.

Sporto taryba prisidėjo ir prie to, kad 2018 metais Klaipėdai buvo suteiktas Europos sporto miesto vardas. 2016-2017 metais miestas įsitraukė į konkursą dėl Europos sporto miesto vardo suteikimo. Sporto tarybos nariai kartu su miesto administracijos atstovais ruošė dokumentus Europos sporto miesto vardo suteikimo specialiai komisijai. Buvo padarytas didelis darbas. Per Klaipėdos - Europos sporto miesto metus vyko 300 renginių. Juose aktyviai dalyvavo sporto tarybos nariai.

Metų laikotarpyje sporto taryba sekė Klaipėdos miesto sportininkų dalyvavimą aukščiausio lygio varžybose ir metų pabaigoje pagal sudarytus atitinkamus kriterijus (balų sistemą) siūlė miesto administracijai geriausius sportinius rezultatus pasiekusius sportininkus ir jų trenerius apdovanoti sportininkų vakaro metu.

Jūsų kadencijos laikotarpiu vyko neeilinis įvykis - tarptautinis forumas "Sportas ir ekonomika". Kiek jis davė naudos sporto bendruomenei?

Šį forumą organizavo Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyrius kartu su Tarptautinių ryšių skyriumi. Forumas davė daug naudos, nes pranešėjai pateikė vertingos informacijos apie vykdomą sporto politiką Europos sąjungos šalyse. Sporto taryboje aptarėme forumo pateiktas išvadas. Manau, kad sporto skyrius pritaikys vertingus pasiūlymus miesto sporto veikloje dėl sporto struktūros tobulinimo, galimo sporto bazių išdėstymo mieste pagal gyventojų tankumą, vyresnio amžiaus žmonių pritraukimą į aktyvesnį sportinį gyvenimą mieste ir kitus gerus užsienio šalių pavyzdžius.

Ilgokai užtruko diskusijos dėl vieningos atributikos bei sportinės aprangos įsigijimo miesto sporto šakų rinktinėms. Kodėl taip įvyko?

Nuo praėjusių metų klausimas buvo derinamas su sporto organizacijomis. Dizaineriai yra paruošę sportinės aprangos pavyzdžius su miesto logotipu, tačiau miesto Tarybos nariai, be to, ir miesto vyriausiasis dailininkas nepritarė pasiūlymams ir šiuo metu Savivaldybės administracijos atstovai galutinio savo sprendimo dar nepriėmė, tačiau sporto taryba savo pasiūlymus pateikė ir, galima tikėtis, kad artimiausiu metu miesto rinktinėms bus pasiūlyta prestižinė apranga. Kiek žinau, šiuo metu sporto skyrius viešojo konkurso būdu yra sudaręs sutartį dėl sportininkų, atstovaujančių Klaipėdos miestui, sportinės aprangos su Klaipėdos miesto logotipu dizainui sukurti.

2018 metais miesto Sporto ir kūno kultūros skyrius keitė dalį konkurso sąlygų sporto programoms finansuoti iš miesto biudžeto lėšų. Ar teko svarstyti tuos klausimus?

Sporto tarybos atstovams išsakius savo nuomonę dėl sporto programų finansavimo, kai kurių neatitikimų, skyriaus specialistai parengė naujus aprašus, nustatė konkurso sąlygas. Manau, kad nauji aprašai atitinka šiuolaikišką, teigiamą miesto sporto plėtros kryptį. Be to, sporto tarybos nariai dalyvavo komisijose svarstant sporto organizacijų pateiktas programas dėl jų atitikimo gauti biudžetinį finansavimą.

Ką nuveikė sporto taryba dėl miesto vaikų užimtumo?

Viena svarbiausių sporto veiklos sričių yra stengtis įtraukti vaikus į aktyvų organizuotą sportą: sporto centruose, klubuose, viešosiose įstaigose ir kt.

Prieš keletą metų, įvedus mieste sportuojančio vaiko ugdymo programą ir aprūpinus visuomenines organizacijas - sporto klubus sportuojančio vaiko krepšeliu, tik 2018 metais padaugėjo apie 1 000 organizuotai sportuojančių vaikų mieste. Be to, sporto taryba atkreipė Savivaldybės dėmesį į tai, kad vaikų vasaros stovykloms reikėtų padidinti finansavimą. Miesto Taryba pritarė ir jau 2019 m. vasaros atostogų metu organizuojama daugiau poilsio stovyklų. Finansavimas joms išaugo nuo 30 iki 50 tūkst. eurų.

Be to, vadovaujantis nauju sporto įstatymu miesto Švietimo skyrius turėtų spręsti klausimą dėl 3 kūno kultūros pamokų įvedimo bendrojo ugdymo mokyklose. Vaikų fizinei būklei gerinti būtina tai įgyvendinti.

Nemaža problema vis dar lieka sporto aikštelių atnaujinimas prie daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių daugelis yra paverstos automobilių stovėjimo aikštelėmis. Tai duotų gerą impulsą pritraukti vaikus, aktyviai sportuojant, praleisti laisvalaikį. Tai ypač reikšminga pietinėje miesto dalyje, kur yra daug gyvenamųjų daugiaaukščių namų.

Ar pagerės neįgaliųjų integravimas į aktyvų sportą?

Klaipėdos miesto sporto klubuose 2018 metais aktyviai sportavo 192 neįgalieji. Norinčių yra daugiau, tačiau tam reikia sudaryti palankias sąlygas. Sporto taryba keletą kartų buvo susitikusi su neįgaliųjų sporto atstovais, išklausė jų poreikius, aptarė esamą padėtį ir pateikė siūlymą, kad norint integruoti daugiau neįgaliųjų į aktyvų sportą, reikia steigti prie miesto sporto centrų neįgaliųjų grupes. Jau priimtas sprendimas, kad nuo 2019 metų rudens bus formuojamos neįgaliųjų sporto grupės su kvalifikuotais treneriais.

Ar miesto studentų sportas turėtų būti matomesnis?

Sporto taryba taip pat svarstė kaip suaktyvinti mieste universitetų, kolegijų studentų sporto matomumą Klaipėdoje. Buvo išreikšta nuomonė, kad tarp miesto aukštojo mokslo įstaigų galėtų vykti keleto sporto šakų komandinės sporto varžybos. Susirinkime dalyvavę miesto mokslo įstaigų atstovai išreiškė nuomonę, kad vertėtų svarstyti šį pasiūlymą. Šiuo metu miesto studentai aktyviai dalyvauja Lietuvos studentų asociacijos rengiamose varžybose bei įvairių klubų komandų sudėtyse atstovauja miestui Lietuvos čempionatuose bei tarptautinėse varžybose.

Kokių dar būtų spręstinų dalykų artimiausiu laiku?

Miesto finansavimo programų aprašuose dar yra tobulintinų dalykų. Reikalingas ir Miesto sporto federacijų veiklos konkretesnis reglamentavimas. Reikėtų tobulinti ir didelio meistriškumo klubų (profesionalių) dalinio rėmimo programų, finansuojamų iš miesto biudžeto, aprašus. Taip pat labiau įsigilinti į vaikų neformaliojo sporto ugdymo programą, vykdomą "krepšelio" principu, daugiau dėmesio skiriant socialiai remtiniems vaikams, sporto šakos specifikai, diferencijuoti krepšelio dydį pagal pasiektus vaikų rezultatus ir įvertinti jų dalyvavimą miesto, šalies ir tarptautinėse varžybose. Tuo būdu klubams būtų didesnė motyvacija siekti vaikų sportinio tobulėjimo.

Ar Klaipėdos miestas atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų aukšto meistriškumo rengimu?

Didelio meistriškumo sportininkų rengimas mūsų mieste prarado turėtas pozicijas. Paanalizavus olimpiečių dalyvavimo statistiką, Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos olimpinę rinktinę sudarė 67 sportininkai, tarp jų dalyvavo tik vienas Klaipėdos sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Pavyzdžiui, Šiauliams atstovavo 10 sportininkų, o Panevėžiui - 12. Šie skaičiai rodo, kad didelio meistriškumo sportininkų rengimas mieste šlubuoja. Ruošiant sportininką, problemų iškyla dėl jo finansavimo ir dėl naudojimosi šiuolaikiška sporto baze, taip pat didelę reikšmę turi aukšta trenerių kvalifikacija. Sudarius palankias sąlygas didelio meistriškumo sportininkams, jie neišvyktų iš Klaipėdos ir atstovautų miestui aukščiausio lygio varžybose. Tik matydami perspektyvą, jie per anksti nebaigtų savo sporto karjeros.

Tuo tikslu sporto taryba prieš keletą metų iš savo narių sudarė darbo grupę ir, išanalizavusi esamą padėtį, pateikė pasiūlymus miesto Savivaldybės administracijai dėl sportininkų aprūpinimo. Dėl to administracijos direktorius įsakymu priėmė sprendimą, kad didelio meistriškumo sportininkų aprūpinimą būtina gerinti ir numatė pagal sportininkų pasiektus rezultatus įvesti 3 lygių aprūpinimo krepšelius: "auksinį", "sidabrinį", "bronzinį". Į krepšelio sudėtį įeitų: trenerio ir sportininko finansavimas ruošiantis tarptautinio lygio varžyboms, aprūpinimas sporto bazėmis ir inventoriaus įsigijimas. Aprašą 3 tipų krepšelių finansavimui Sporto ir kūno kultūros skyrius jau baigia ruošti ir artimiausiu metu miesto Taryba turėtų svarstyti didelio meistriškumo sportininkų aprūpinimo klausimus. Miesto investicijos į sportininko parengimą turėtų atsipirkti, nes pasiekus aukštesnių sportinių rezultatų, miesto didelio meistriškumo sportininką turėtų finansuoti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos sporto federacijos, tačiau jis atstovautų Klaipėdos miestui.

Jau skirtos 2019 metų stipendijos didelio meistriškumo sportininkams, ar užteks tų lėšų sportininkų pasirengimui?

Kadangi miesto Taryba dar nėra patvirtinusi didelio meistriškumo sportininkų rengimo krepšelių, sporto taryba pasiūlė peržiūrėti didelio meistriškumo sportininkų metinių stipendijų skyrimo dydžius. Ir priimtas sprendimas nuo 2019 metų dvylikai didelio meistriškumo sportininkų pagal nustatytus kriterijus skirti metines stipendijas nuo 304 iki 418 eurų. Manau, kad tai yra pirmas tvirtas žingsnis prisidedant prie didelio meistriškumo sportininkų išlaikymo mieste. Įvedus sportininkų krepšelius, turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas sportininkų pasirengimui ir dalyvavimui varžybose.

Kokios Jūsų mintys dėl sporto bazių plėtros mieste?

2018 metais pastatytas 50 m šiuolaikinis plaukimo baseinas tikrai ženklus miesto indėlis į žmonių sveikatinimą. Miesto politikų ilgalaikis požiūris į bazių renovaciją yra tikrai teigiamas, jau pradėta daugiafunkcio komplekso rekonstrukcija, kur bus sudarytos puikios sąlygos treniruotis futbolo ir kitų sporto šakų atstovams. Rekonstruojama irklavimo bazė prie Danės upės. Artimoje ateityje prasidės naujo sporto ir laisvalaikio komplekso statyba. Sporto tarybos nariai išreiškė savo nuomonę, kad vertėtų artimiausioje ateityje atlikti galimybių studiją dėl sporto komplekso, gal ir pripučiamo, statybos pietinėje miesto dalyje bei smėlio tinklinio aikštelių įrengimo prie bendrojo ugdymo mokyklų. Strateginio sprendimo laukia buriavimo entuziastai dėl jachtų uostelio įrengimo Kuršių mariose.

Sportininkams tobulėti reikalingos ne tik naujos sporto bazės, tačiau ir šiuolaikiška sporto įranga bei inventorius. Manau, kad būtina atlikti miesto sporto organizacijų inventoriaus įsigijimo analizę ir artimiausiais metais pagal poreikį skirti miesto biudžeto lėšas, kad inventorius būtų planingai įsigyjamas ir atnaujinamas. Juk sportininkams, atsižvelgiant į jų sporto šakos specifiką, reikalingi dviračiai, imtynių kilimai, treniruokliai, sportinės valtys, jachtos, bokso ringas ir kitas brangus inventorius.

Kalbėjote, kad rengiant didelio meistriškumo sportininkus, reikalinga aukšta trenerių kvalifikacija. Ar Klaipėdoje pakanka kvalifikuotų trenerių?

Nuo trenerio kvalifikacijos priklauso sportininko rezultatai ir sportininko sveikata. Manau, kad mieste sporto organizacijų vadovams reikėtų atkreipti dėmesį į kvalifikacijų kėlimą ir naujų jaunų trenerių pritraukimą prie patirtį turinčių vyresnės kartos specialistų, kurių šiuo metu yra dauguma.

Mieste 2018 metais aktyviai sportavo sporto ugdymo centruose 3 015, sporto klubuose ir viešosiose sporto įstaigose - 9 158 sportininkai, iš viso - 12 173 sportininkai. Juos treniravo 310 įvairių sporto šakų trenerių, iš jų tik 18 trenerių turi 4-6 kvalifikacines kategorijas, t. y. vos 5,8 proc. Norint miestui paruošti daugiau didelio meistriškumo sportininkų, reikėtų siekti, kad treneriai keltų savo kvalifikaciją. Norėtųsi, kad kuo daugiau klaipėdiečių būtų savo miesto sporto ambasadoriais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Koks Jūsų požiūris dėl miesto sporto tarptautinių ryšių?

Miesto tarybos narių nuomone, turėtų būti aktyvesnis bendradarbiavimas su draugiškus ryšius turinčiais užsienio miestais, pavyzdžiui Liepoja, Liubeku, Mogiliovu ir kitais. Tuo tikslu miesto taryba padarė pirmą žingsnį ir surengė vizitą į Liepojos miestą, kur susipažino su šio miesto sporto struktūra bei aptarė galimybes pasikeisti miestų sporto delegacijomis. Artimiausiu laiku Liepojos sporto atstovai turėtų atvykti atsakomajam vizitui į Klaipėdą, tuomet su miesto valdžia bus galimybė aptarti bendradarbiavimo principus. Šioje išvykoje taip pat dalyvavo Klaipėdos sporto vadovė Rasa Rumšienė.

Kokią matote perspektyvą dėl prioritetinių sporto šakų nustatymo mieste?

Prioritetines sporto šakas mieste nusistatyti labai svarbu, kadangi šiuo metu mieste aktyviai veikia daugiau nei 50 sporto šakų ir visų jų finansiškai aprūpinti, siekiant didesnio meistriškumo, tikrai nėra galimybės. Įvertinus sporto šakų tradicijas, jų pasiekimus ir kitus kriterijus, miestas galėtų nusistatyti savo prioritetus. Žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į prioritetinių sporto šakų, į kurias investuoja valstybė, sąrašą. Manau, kad artimiausiu laiku miesto sporto skyriui ir sporto tarybai šio klausimo sprendimas bus aktualus. Prioritetinėms sporto šakoms galėtų būti suteiktas mini centro statusas ir sporto šaka galėtų plėtoti savo veiklą prie specifinės bazės.

Kaip Jūs galvojate dėl vyresnio amžiaus žmonių sudaromų sąlygų sportuoti miesto sporto bazėse?

2018 metais mieste vyko forumas "Sportas ir ekonomika", užsienio mokslininkai - pranešėjai, tyrinėjantys žmonių užimtumą sportu atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtina sudaryti sąlygas lengvatinėmis sąlygomis patekti į sporto bazes pagal atitinkamus kriterijus. Be to, buvo prabrėžta, kad Europos sąjungos šalyse pastebimas ilgėjantis žmonių gyvenimas bei noras būti aktyviais ir susibūrus į komandas dalyvauti šalies ir tarptautinėse varžybose. Tuo tikslu daugelis šalių pritaiko įvairias lengvatas sąlygas. Artimiausiu metu politikai galėtų šio klausimo nepalikti nuošalyje. Manau, kad senjorai galėtų naudotis ne tik pigesniu transportu, tačiau ir su nuolaidomis sportuoti miesto sporto bazėse.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder