Dviratininkų aukso amžius - tik prisiminimuose

Prieš porą dešimtmečių Klaipėda buvo vadinama Lietuvos dviračių sporto lopšiu. Mūsų mieste išugdytas ne vienas Europos, pasaulio ir net olimpinis čempionas, tačiau pastaraisiais metais dviračių sportas Klaipėdoje grimzta į dugną.

Daugelis su nostalgija prisimena 1984-1995 metus, kai Klaipėdos dviračių sportas, vadovaujant nusipelniusiam treneriui Narsučiui Dumbauskui, buvo viršūnėje: klaipėdiečiai Gintautas Umaras ir Vasilijus Špundovas ne kartą gerino pasaulio rekordus, Algirdas Vaitkus tapo pasaulio jaunimo vicečempionu, Jonas Romanovas - pasaulio suaugusiųjų vicečempionu. Seulo (Pietų Korėja) olimpinių žaidynių čempionų laurus iškovojo Artūras Kasputis, Gintautas ir Mindaugas Umarai, o 1995 m. Remigijus Lupeikis tapo pasaulio vicečempionu ir buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.

Naujų panašaus lygio čempionų klaipėdiečiams išugdyti nebepavyksta, nors šiai sporto šakai kasmet skiriami nemaži pinigai iš miesto biudžeto.

Klaipėdoje - sąjungos čempionatas

Nuo 1988 iki 1990 m. tuometinei Respublikinei dviračių sporto bazei, įsikūrusiai dviračių treke, vadovavo Klaipėdos sportininkų namų direktorius Algirdas Plungė.

"Klaipėdoje vykdavo dešimtys įvairių dviračių varžybų, organizuodavome net Tarybų sąjungos čempionatus. Judėjimas buvo didžiulis, gyvenimas tiesiog virte virė. Į šią sporto bazę atvykdavo stovyklauti Tarybų sąjungos atstovai", - prisiminė A. Plungė.

Jis, pakapstęs istorijos lobynus, išsiaiškino, kad dar 1954 m. Klaipėdos dviračių treke vyko Lietuvos čempionatas.

"Nepavyko rasti, kada tiksliai buvo pastatytas dviračių trekas, tačiau jau 1954 metais čia virė gyvenimas. Žinau tiek, kad dviračių trekas anksčiau atrodė kitaip, jis rekonstruotas buvo 1979 metais", - sakė A. Plungė.

Praeityje pergales skynę Klaipėdos dviratininkai su nostalgija prisimena laikus, kai jiems būdavo skiriamos ne tik didžiulės sumos, bet ir gyvenamieji būstai.

"Kalbant apie mūsų auksinius laikus, rezultatai buvo geri, nes buvo sukurta puiki sistema, nuolat vyko kartų kaita, buvo didžiulis miesto palaikymas. Jis padėdavo ne tik finansavimu, bet ir kitomis paslaugomis. Pavyzdžiui, būdavo skiriami butai. Tuomet finansavimas Klaipėdos komandai per metus siekė 350 tūkstančių rublių, kas dabar prilygtų maždaug trims milijonams litų. Buvo įspūdingi pinigai. Kažin ar dabar visas Lietuvos dviračių sportas surenka bent pusę šios sumos... Buvo finansuojamos visos dviratininkų grandys, vieni čempionai keisdavo kitus. Nenuostabu, kad 1985-1988 metais mes dominavome aukščiausio lygio varžybose. Norint vėl kažką pasiekti, reikia turėti aiškią sistemą, sportininkai turi būti finansuojami piramidės principu, o dabar kas arčiau per pažįstamus ar draugus prieina, tas yra geresnis ir gauna didesnę sumą lėšų. Tokiu principu gero namo nepastatysi", - kalbėjo viešintis nepanoręs žinomas dviratininkas.

"MIZERIS". Klaipėdos dviračių treke per metus organizuojamų varžybų skaičius sutelpa ant vienos rankos pirštų.

Anot jo, šiame sporte rezultatai ateina tik po 5-10 metų, dviratininkų aukso amžius plento varžybose - 22-23 metai, treko varžybose gali sužibėti šiek tiek jaunesni - 16-mečiai ar 17-mečiai.

Trūksta asmenybės?

"Nebeatsiranda tokia tvirta asmenybė, kaip Narsutis Dumbauskas. Šis nusipelnęs dviratininkų treneris buvo reiklus, valingas, atkakliai siekiantis tikslų, sugebantis pakovoti dėl auklėtinių, gebantis pritraukti kitas asmenybes. Jis - ne tik puikus, talentingas treneris, bet ir pasižymėjo ūkiškumu, sugebėjimu pritraukti lėšas, bendrauti ir rasti kalbą su aukščiausiais Lietuvos sporto vadovais. Tokie žmonės, kaip ir Arvydas Sabonis, gimsta gal tik kartą per šimtą metų", - savo versiją, kodėl Klaipėdos dviračių sportas merdi, dėsto uostamiesčio vicemeras Vytautas Čepas.

Jis sakė nenorintis įžeisti dabartinių Klaipėdos trenerių, kurie taip pat yra talentingi, tačiau jiems esą trūksta vadybos įgūdžių, valstybinio požiūrio į problemas, valios bandyti kažką pakeisti.

"Daugelis paskendę savuose rūpesčiuose, bando daryti, kad tik jiems patiems būtų geriau. Kas žino, gal artimiausiu metu atsiras naujas dviratininkų treneris, kuris turės valios ir jėgų šią situaciją pakeisti", - sakė vicemeras.

Vos kelios varžybos

Pasak savivaldybės administracijos Sporto ir kūno kultūros skyriaus specialisto Igno Pociaus, pernai dviračių sporto srityje besidarbuojančių asmenų darbo užmokesčiui buvo skirta 270 000 Lt, o treko išlaikymas atsiėjo apie 160 tūkst. Lt.

2012 m. 7 trenerių atlyginimams atseikėta 279 875 Lt. Klaipėdos dviračių treko išlaikymas su darbuotojais per metus atsiėjo tiek pat. Jame 2012-2013 m. buvo surengta vos po keturias varžybas.

Pernai žalioji centrinė treko dalis buvo išnuomota VšĮ "Vakarų tenisas", kuri įrengė teniso kortus vasarai ir moka nuomą. Nuompinigiai skiriami treko eksploatacijai ir remontui.

"Buvo metai, kai dviračių treke nevyko nė vienerių varžybų. Ir dabar jų organizuojama labai mažai. Tai tikrai nenormalu, ypač žinant tai, kiek trekas kasmet reikalauja lėšų", - pabrėžė V. Čepas.

"Kai Klaipėdos dviračių sportui vadovavo Narsutis Dumbauskas, tuomet dirbo panašus skaičius trenerių, tačiau tais laikais varžybose gausiai dalyvaudavo Klaipėdos jaunių, jaunučių komandos, aukštumoje buvo ir vyrai. O dabar per tarptautines varžybas nesugebama suburti Klaipėdos jaunių komandos, regime kažkokias jungtines įvairių Lietuvos miestų dviratininkų ekipas. Argi tai ne juokinga? Gėda, kad septyni treneriai negali suburti miestą reprezentuojančios komandos", - esama situacija piktinosi buvęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris Algirdas Vaitkus.

Netrūksta intrigų

Anot jo, Klaipėdos dviračių sportas grimzta į dugną, nes nėra jokios sistemos.

"Užaugina jaunutį, o kas toliau? Vaikui nėra stimulo treniruotis, nes mažai varžybų, retai vykstama į stovyklas. Kai mes dirbdavome, ieškodavome rėmėjų, plušėjome išsijuosę. Didžiųjų valstybių atstovai stebėdavosi, kai mes sugebėdavome skinti pergales aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose. O dabar už ką treneriams moka atlyginimus, jei nėra rezultatų? - stebėjosi A. Vaitkus. - Skelbiama, kad Klaipėdoje treniruojasi 76 sportininkai, o kiek jų yra iš tikrųjų? Kas gali paneigti, kad skaičius nėra dirbtinai išpūstas? Jei mes dabar nuvažiuotume į dviračių treką ir patikrintume, kažin kiek pamatytume sportininkų."

"Vakarų ekspreso" pakalbintas Klaipėdos dviračių sporto treneris Vaclovas Šiugždinis įtarimus dėl dviratininkų skaičiaus vadino pavyduolių šmeižtu.

"Kas tai pasakė, Algis Vaitkus? Jūs daugiau jo klausykite, jis visiems žeria tik kaltinimus. Tai vienintelis Lietuvoje žmogus, kuris per tris dienas kažkokiais būdais sugebėjo tapti Lietuvos nusipelniusiu treneriu. Jūs man pasakykite, kaip taip gali būti? Jei dar man paskambinsite nuo to žmogaus, aš išvis nieko nekomentuosiu", - neslėpė pykčio V. Šiugždinis.

Beje, daugelis uostamiesčio sporto atstovų 2012 m. stebėjosi, kai Klaipėdos geriausių sportininkų sąrašuose atsidūrė dviratininkai šiaulietis Gediminas Bagdonas ir iš Kvėdarnos kilęs Ramūnas Navardauskas, atstovaujantys užsienio klubams.