Raimondas Baranauskas: "Snoro" byla - politizuota

Raimondas Baranauskas: "Snoro" byla - politizuota

Finansiniais nusikaltimais įtariami nušalintieji „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas penktadienį stojo prieš Vestminsterio magistrato teismą Londone, kur nagrinėjamas Lietuvos prašymas juos abu išduoti. Teismas nusprendė sprendimą dėl bankininkų išdavimo nukelti iki kitų metų gegužės.

Bankininkams atstovaujantys teisininkai paprašė teismo posėdį atidėti 12 savaičių, per kurias būtų galima surinkti papildomų įrodymų gynybai. Teisėjas pasisakė už trumpesnį 8 savaičių laikotarpį.

„Snoro“ bankininkų atstovai teismui aiškino, kad bankas buvo nepaprastai sėkmingas, vardijo jam žiniasklaidos priemonių suteiktus apdovanojimus. Taip pat paminėta, kad bankui priklausė stambi žiniasklaidos grupė. O Vyriausybė esą be jokios suprantamos priežasties „Snorą“ nacionalizavo.

R.Baranausko advokatas paprašė sušvelninti savo klientui taikomas sankcijas ir leisti jam ne kasdien, o kaip ir V.Antonovui tris kartus per savaitę registruotis policijoje. Su šiuo prašymu teisėjas nesutiko.

Kitas bylos svarstymas numatytas sausio 30 dieną, tolesni svarstymai kovo 22 arba 23 d. ir tarp gegužės 8 ir 18 d. Kada bus priimtas sprendimas dėl bankininkų ekstradicijos - kol kas neaišku.

Lapkričio 25 d. teismas paleido V.Antonovą už 300 tūkst., R.Baranauską - už 800 tūkst. litų užstatus.

Lietuvos banko teigimu, „Snore“ trūksta milijardo litų vertės vertybinių popierių, maždaug 3,4 mlrd. litų vertės turto iš maždaug 8 mlrd. litų. Tuo tarpu vakar teismui pranešta, kad bankininkai įtariami iš „Snoro“ neva pasisavinę 897 mln. litų.

Po penktadieninio teismo posėdžio „Respublika“ kalbėjosi su vienu iš buvusių „Snoro“ akcininkų R.Baranausku.

- Žurnalistai ir jūsų advokatai Londone prasidėjusį teismo procesą jau spėjo sutapatinti su buvusio Rusijos verslininko Michailo Chodorkovskio, neįtikusio vietos valdžiai, procesu. Ar toks vertinimas neklaidingas?

- Mūsų byla tikrai politizuota ir tą mes teisme įrodysime. Lapkričio 16-osios popietę buvo nušalinta banko valdyba, po valandos bankas nacionalizuotas, o dar po pusvalandžio ar valandos banką jau valdė laikinasis administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakly). Iki tos popietės bankas buvo mokus ir likvidus. Šį faktą, manau, teisme mes įrodysime.

Taigi už banko bankrotą turėtų atsakyti ne banko valdyba arba akcininkai - mes jau nebebuvome banko savininkai, - o naujieji šeimininkai. Aš manau, kad visi klausimai turėtų būti adresuoti ponams Andriui Kubiliui, Vitui Vasiliauskui, Ingridai Šimonytei - tai jie turėtų atsakyti už savo veiksmus. Jiems, o ne mums klausimus turėtų adresuoti ir pinigus banke praradę indėlininkai bei klientai.

„Snoro“ bankrotas, kurį paskelbė Lietuvos Vyriausybė - tai mūsų verslo atėmimas. Pažiūrėkime, kas šiandien daroma: „Snorui“ paskelbiamas bankrotas, tačiau visos jo sukurtos antrinės kompanijos, tai yra už banko pinigus sukurtas naujas, pridėtinę vertę kuriantis verslas, veikia kaip atskiri juridiniai vienetai. Ir bankas „Finasta“, antrinės įmonės „Snoro lizingas“, „Snoro investicijų valdymas“, „Snoro valda“, „Snoro media“. Vadinasi, verslas buvo geras. Klausimas - kodėl tada „Snorui“ skelbiamas bankrotas? Kad nukentėtų indėlininkai ir klientai? Kad iš mūsų būtų atimtas verslas? Kito atsakymo aš nerandu.

- Išties keista, kodėl naikinamas tik centras?

- Kad mums būtų skaudžiau. Kita vertus, mes buvome investavę nemažai lėšų į Vyriausybės vertybinius popierius. Vyriausybė mums paskelbė bankrotą. Taigi gal ir skolų bankui nebereikės grąžinti?

- Jūsų žodžiai suponuoja klausimą: latvių Vyriausybė perima „Air Baltic“ bendrovę. Bet juk joje investuota tiek „Snoro“, tiek antrinio banko „Krajbank“ lėšų. Ar jums nekeista, kad Lietuvos Vyriausybė neprotestuoja prieš tokius kaimynų veiksmus?

- Taip, man keista. Yra ir daugiau keistų situacijų. Bet aš negaliu atsakyti už kitų žmonių veiksmus, padarytus po lapkričio 16-osios popietės.

- Sakote, byla politizuota. Manau, šiandien nenorite viešai sakyti, kas tas galimas užsakovas. Bet bent abstrakčiai pasakykite - jis Lietuvoje ar užsienyje? Klausiu todėl, kad Latvijos spaudoje pasirodė amerikietiškosios versijos papildymas - ekonomistai bei politikai „Snoro“ bankroto užsakovų siūlo ieškoti būtent JAV. Girdi, „Air Baltic“ savo orlaivių bazę atnaujino ne amerikietiškais, bet Kanados gamybos lėktuvais. Dar daugiau, teigiama, kad naujasis „Air Baltic“ vadovas jau buvo iškviestas pasikalbėti į JAV ambasadą Latvijoje.

- Į šį klausimą nenoriu atsakyti. Manau, kad mūsų advokatai ir juristai įrodys tai, ką mes sakome - byla yra politizuota ir mes tą norime įrodyti teisme. Į platesnes diskusijas - kas galimi užsakovai ir kam tai naudinga - nenoriu leistis.

- „Respublikai“ jūsų verslo partneris Vladimiras Antonovas prasitarė, kad didžiausia jūsų klaida - kad įsigijote dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų. Kodėl tai vertinate kaip klaidą?

- Taip, tai yra tam tikra mūsų klaida, kad mes tiesiog padėjome tai žiniasklaidos grupei sunkiu jai metu, išgelbėjome verslą. Manau, kad tai politine prasme atsisuko prieš mus, nes tai gana didelė ir stipri žiniasklaidos grupė, kuri turi ir laikraštį, ir internetinį portalą, ir televiziją, krepšinio komandą, spaustuvių.

- Bet juk V.Antonovas yra pasakęs, kad tai tik laikinas pirkinys, atėjus laikui akcijas ketinta parduoti.

- Taip, visąlaik turėti bendrovės akcijų mes neplanavome. Tai tebuvo finansinė investicija, iš kurios buvo galima uždirbti. Prieš banko nacionalizavimą mums skandinaviškieji spaudos magnatai siūlė dvigubai-trigubai daugiau, negu mes mokėjome.

- Kas siūlė?

- Konkretizuoti nenoriu. Tegaliu patvirtinti - taip, tai buvo finansinė investicija, mes neturėjome įtakos turiniui. Laikraštis ir visa jo grupė buvo gana objektyvi, mes planavome iš investicijos uždirbti, nes tai - pridėtinė vertė. Dabar ją iš mūsų šiurkščiai atėmė. Žiūrėsime, už kokią kainą bus pardavinėjamos „Lietuvos ryto“, kitų „Snoro“ verslų akcijos. Šiandien keista girdėti, kai kalbama apie mūsų prabangos dalykus, tačiau pamirštama pasakyti, kad tai yra banko, kurį iš mūsų paprasčiausiai atėmė, nuosavybė.

- Ar jums teko kokiu nors būdu bendrauti su Lietuvos prokurorais?

- Neteko.

- Kaip prognozuojate bylos eigą?

- Prognozuoti gali tik mūsų advokatai.

- Koks susidarė įspūdis apie Didžiosios Britanijos teismus?

- Manyčiau, teisingi, nešališki teismai. Todėl ir tikiuosi, kad į mūsų istoriją bus pažiūrėta objektyviai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder