2019 m. liepos 23 d. 02:37 val., antradienis

Žmogaus istorija

Paskutinio "Prezidento Smetonos" kapitono gyvenimą išblaškė sovietai

2015-07-16, 12:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Paskutinio "Prezidento Smetonos" kapitono gyvenimą išblaškė sovietai nuotrauka, foto

SUSIŽAVĖJO. Savo gyvenimą su jūra P. J. Labanauskas susieti panoro Klaipėdoje pamatęs minininkus.

© Henrio Gaidžio asmeninės kolekcijos nuotr.

Reklama

Tęsiame prieš savaitę "Vakarų eksprese" išspausdintą tarpukario karo laivo "Prezidentas Smetona" kapitono Povilo Juliaus Labanausko gyvenimo istoriją. Šį tekstą Amerikos lietuvių spaudai parengė 75-erių lietuvių kilmės amerikietis Henris Gaidis (Henry Gaidis), kuris sykiu buvo geras P. J. Labanausko draugas ir iki šiol saugo vienintelę Lietuvos karinę vėliavą, neatitekusią sovietams.

Dvidešimtame amžiuje gimė ir gyveno daug puikių ir reikšmingų žmonių, tačiau dalis jų buvo užmiršti dėl jų pačių išblaškytų gyvenimų. Daugelis šių reikšmingų, bet primirštų žmonių priklausė Lietuvos riterių organizacijai (lietuvišką kultūrą puoselėjanti Amerikos lietuvių organizacija). Ši istorija pristato žmogų, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Lietuvos ir jos žmonių laisvę.

Povilas Julius Labanauskas, amerikiečiams draugams geriau žinomas Polo (Paul) vardu, buvo pasižymėjęs Lietuvos laivyno karininkas, elektros inžinierius, "Amerikos balso" radijo redaktorius. Be visų šių savo gyvenimo pasiekimų jis buvo visa širdimi atsidavęs Lietuvos patriotas. P. J. Labanauskas gimė 1908 metų gruodžio 12 dieną Nemakščiuose, netoli Raseinių.

P. J. Labanauskui besimokant pradžios mokykloje prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, kurio metu į Lietuvą įžengė Vokietijos imperijos kariuomenė, kuri kovojo už savo būtį su iš kitos pusės besiveržusiais rusais. Caras buvo nuverstas ir neilgai trukus įsikūrė Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika. Itin sudėtingomis sąlygomis lietuviams pavyko sukurti savo demokratinę valstybę. P. J. Labanauskas tuomet dar buvo per jaunas dalyvauti šiose kovose, todėl tęsė mokslus mokykloje. Savo jaunystėje P. J. Labanauskas susidomėjo skautų judėjimu, o ypač jūrų skautija. Aukštesnės klasėse jis buvo vis aktyvesnis skautų organizacijos narys, neblogai išmanė apie 800 km vidaus vandenų kelius ir Baltijos pajūrį.

Puikiai baigęs pagrindinę mokyklą Labanauskas buvo priimtas į Kauno universitetą ir planavo tapti teisininku. Būdamas studentu jis kartu su skautais besilankydamas Palangoje sužinojo, kad Klaipėdos uoste prisišvartavo du minininkai. Pažintis su šiais laivais pakeitė P. J. Labanausko gyvenimą. Jam pavyko susitarti dėl ekskursijos po karinius laivus, jis juos apžiūrėjo nuo apačios iki viršaus, bendravo su įgulų nariais ir suprato, kad savo gyvenimą norėtų sieti su jūra. Po šios išvykos P. J. Labanauskas nusprendė palikti universitetą ir siekti jūrininko karjeros. Vienintelė problema tuomet kliudžiusi siekti šio tikslo buvo tai, kad Lietuva neturėjo karinio jūrų laivyno.

Reklama

LIKIMAS. Sovietams užgrobus vienintelį karinį Lietuvos laivą "Prezidentas Smetona" šis vėliau buvo nuskandintas. Jūrų muziejaus archyvo nuotr.

1918 metais Lietuva pasiekė savo Nepriklausomybės, tačiau tuo išbandymai nesibaigė. Teko grumtis trijuose frontuose su bermontininkais, kurie norėjo atkurti carinę rusiją, rusų komunistais, kurie siekė išplėsti savo socialistines resublikas ir su lenkais, kurie bandė išplėsti savo valstybę iki senųjų Lietuvos-Lenkijos valstybės ribų. Dėl šių sekinančių kovų Lietuva neturėjo laiko ir finansinių išteklių sukurti savo karinį laivyną. Be visa to, 1919 metais pasirašyta Versalio taikos sutartis Klaipėdos jūrų uostą sugražino Lietuvai, tačiau šis vis tiek buvo valdomas karo nugalėtojų - jo kontrolė buvo perėjusi į prancūzų rankas. Be to Lietuva tuomet tiesiog neturėjo priežasčių steigti savo laivyną.

1923 m. tuometinė Lietuvos kariuomenė jėga išvijo prancūzus ir pagaliau Klaipėdos uosto kontrolę sugrąžino Lietuvos valstybei. Tuo metu vis tiek buvo per maža finansinių resursų sukurti stiprų prekybinį ar karinį laivyną, todėl itin sudėtingomis sąlygomis buvo įkurta nedidelė jūrų policiją, kuri savo funkcijomis buvo panaši į šiuolaikinę pakrantės apsaugą. Šis mažas, bet perspektyvus darinys netrukus turėjo 6 laivus ir gebėjo saugoti valstybės 35 km pakrantės ruožą. 1927 m. Lietuvos vyriausybė įsigijo didžiulį karo laivą. Gausiai ginkluotas 61 metro ilgio laivas galėjo talpinti 60 žmonių įgulą ir jo pakako ginti jūrinei sienai. Vokiškas minų paieškos laivas "M59" buvo pervadintas į "Prezidentą Smetoną". Jo kapitonu tapo Antanas Kaškelis, buvęs caro laivyno karinininkas. Karo laivas tarnavo ne tik kaip patrulinis ar mokamasis laivas, bet ir kaip prezidentinė jachta.

P. J. Labanauskas grįžęs iš Klaipėdos, kur apžiūrėjo besivečiavusius karo laivus, tuometiniam ministrui pirmininkui parašė laišką, kuriame argumentavo būtinybę steigti stiprų ir patikimą karinį laivyną. Tame pačiame laiške P. J. Labanauskas pasiprašė būti nusiųstas į Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų universitetą (Merilendo valstija), kad gautų tinkamą išsilavinimą. Dėl biurokratijos jūreiviui tuomet nepavyko iškeliauti į JAV, tačiau jis gavo siuntimą į Italijoje esančią Karališkąją jūrų akademiją. 1931 m. akademijoje baigęs mokslus Labanauskas buvo pirmasis tiesiogiai paskirtas karinio jūrų laivyno karinininkas.

Laisvu nuo tarnybos laiku P. J. Labanauskas kartu su savo kolega jūrininku Vytautu Kuizinu įsteigė ir vystė itin stiprią Jūrų skautų organizaciją. Trūkstant karinių laivų treniruotėms P. J. Labanauskas vėl buvo išsiųstas į Italiją, kur treniravosi italų kariniuose kreiseriuose, povandeniniuose laivuose. 1934 m. jam grįžus į Lietuvą jis buvo skiriamas į įvairias karines pareigas, patarinėjo jūrų klausimais Lietuvos generaliniam štabui. Karininkas savo mokslus 1938 metais tęsė Prancūzijoje ir galiausiai grįžęs įgyvendino seną svajonę tapti "Prezidento Smetonos" vadu.

Sakoma, kad svajoti reikia atsakingai. Tapus "Prezidento Smetonos" kapitonu P. J. Labanauskui teko susidurti su iššūkiais, kurių neturėjo nei vienas iki tol laivui vadovavęs karininkas. 1939 m. Adolfas Hitleris Lietuvai paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo Vokietijai sugrąžinti Klaipėdos kraštą. Grasinant karu Lietuvai neliko išeities, regionas buvo atiduotas Vokietijai, o Klaipėda buvo apleista Lietuvos vyriausybės.

Reklama

1939 m. kovo 22 dieną vokiečių kariuomenė ir jų karo laivai užėmė Klaipėdą. P. J. Labanauskas tuo metu bandė įtikinti vyriausybę imtis veiksmų ir pats išplaukė į jūrą, kad išvengtų laivo užgrobimo. Nors pasipriešinimo nesulaukė, jam teko susidurti su didžiule dilema - vadovauti vieninteliam Lietuvos kariniam laivui, kuris pirmą kartą per istoriją neturėjo galimybės prisišvartuoti savo valstybėje. Lietuvos žmonės, matydami P. J. Labanausko drąsą, ryžosi statyti naują uostą Baltijos jūros pakrantėje. Du mėnesius, kol "Prezidentas Smetona" buvo jūroje, šimtai savanorių sugebėjo išplatinti Šventosios upės žiotis, pastatyti pirsus ir bangolaužius, taip pat atvedė geležinkėlio atšaką į uostą. Įgyvendinus šią, atrodytų, neįmanoma užduotį, "Prezidentas Smetona" vėl galėjo prisišvaruoti prie savo šalies pakrantės. Nors Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, kuriais teko konfrontuoti su nacistine Vokietija, Lietuva išlaikė savo savigarbą, o P. J. Labanauskas už drąsą ir atkaklumą buvo paaukštintas ir gavo valstybinį apdovanojimą

Nors P. J. Labanauskas tapo nacionaliniu didvyriu, šlovė tęsėsi neilgai. P. J. Labanausko, jo įgulos ir savanorių darbas buvo pasmerktas žlugti, o "Prezidentas Smetona" niekuomet nebeišplaukti į jūrą, kai tuomet nežinant pasauliui J. Hitleris ir J. Stalinas pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą. 1939 m. vokiečiai aneksavo Lenkiją, o 1940 m. Rusija užgrobė Baltijos valstybes. Kaip ir Čekoslovakija anksčiau, Lietuvos vyriausybė savo karinėms pajėgoms įsakė nesipriešinti Rusijos okupacinėms jėgoms.

Okupantai P. J. Labanauskui ir "Prezidento Smetonos" įgulai įsakė likti laive, o patys jį saugojo. Uostui pradėjo vadovauti Rusijos kariškiai, kurie įgulai laivą leisdavo palikti tik pasitreniruoti ar atsivežti būtiniausių resursų. Neilgai trukus rusai sunaikino iki tol egzistavusią Lietuvos kariuomenę, o jos likučius asimiliavo į savo karines pajėgas.

Prastėjant Vokietijos ir Rusijos santykiams P. J. Labanauskas sugebėjo rusų apsaugą įtikinti, kad aštrėjant situacijai jiems reikia daugiau treniruočių, kad nebūtų prarasti įgūdžiai. Kapitonui ir dar dviems karininkams buvo leista naudotis nedideliu žvejybiniu laivu ir plaukioti netoli pakrantės. P. J. Labanauskas būdamas skautu išmoko valdyti nedidelius laivus, todėl suprato, jog tai - puiki galimybė pabėgti. Prasidėjus netikėtai audrai, o jų laivo nematant rusų kariškiams, šie pakeitė kursą ir mažu bei trapiu žvejybiniu laivu pasuko į audringą Baltijos jūrą. Net 8 valandas trukęs galinėjimasis su bangomis jūreiviams leido atsidurti tuomet vokiečių okupuotame Klaipėdos uoste. Pabėgę nuo rusų P. J. Labanauskas su savo kompanionais iškart buvo sulaikyti vokiečių. Po mėnesį trukusių apklausų visi jie buvo nusiųsti į Gleisgardeno koncentracjijos stovyklą Prūsijoje. Netrukus jūrininkai buvo išskirti, o P. J. Labanauskas nusiųstas į Berlyną dirbti pavojingų chemikalų gamykloje. Jais apsinuodijus kariškis pateko į ligoninę, kur pradėjo regzti naują pabėgimo planą. JAV ambasadoje dirbę draugai diplomatai P. J. Labanauskui padėjo gauti išvykimo iš Vokietijos vizą. Jis netrukus nukeliavo į Portugaliją, iš kurios su laivu nuplaukė į Rio de Žaneirą Brazilijoje. Ten jis įsiprašė į norvegų banginių medžioklės laivą, kuris plaukė į Šiaurę. Šį laivą prie Trininado krantų konfiskavo britai, tačiau P. J. Labanauskui pavyko patekti į amerikiečių laivą "S. S. Argentina", su kuriuo jis nukeliavo į Niujorką.

Laivo "Prezidentas Smetona" likimas buvo tragiškesnis. Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. birželį laivas buvo pervadintas į "Pirmūną", vėliau į "Korall" ir tapo Rusijos karinio laivyno dalimi. Įsiplieskus Vokietijos-Rusijos karui laivas buvo paskirtas į Rusijos laivyno Baltijos flotilę ir ieškojo minų. Vėliau jis perdarytas į elektromagnetinį minų paieškos laivą. Rusams siekiant įslaptinti laivus jis buvo pervadintas į "T-33", o 1945 m. laivas buvo torpeduotas ir nuskendo netoli Suomijos krantų.

Jau Amerikoje P. J. Labanauskas bandė patekti į amerikiečių karinį laivyną, tačiau JAV teisynas to neleido daryti ne piliečiams. Su JAV vyriausybės sutikimu buvęs jūreivis įstojo į Kalifornijos technologijos institutą, kur 1944 m. įgijo elektros inžinieriaus išsilavinimą. Jis pradėjo dirbti "General Electric Company" bandymų inžinieriumi. JAV pilietybę P. J. Labanauskas įgijo 1947 metais ir pradėjo dėstyti inžineriją Marqutte universitete.

Reklama

Nors tapo sėkmingu inžinieriumi, P. J. Labanauskas nusprendė kovoti prieš pasaulyje įsigalinti komunizmą. 1951 metais lietuvis pradėjo dirbti "Amerikos balse", buvo paskirtas redaktoriumi ir komentatoriumi "Amerikos balso" lietuvių sekcijoje Miunchene. Vėliau jis buvo paskirtas į "Amerikos balso" būstinę Vašingtone, kur ir pradirbo iki pensijos. Be visa to, P. J. Labanauskas rašydavo jūrinėmis ir kultūrinėmis temomis į įvairius lietuviškus leidinius. Jis buvo aktyvus Lietuvos riterių organizacijos narys. Jau pensijoje P. J. Labanauskas apsigyveno su savo seserimi Floridoje ir ten gyveno iki mirties. 1999 kovo 28 dieną jis mirė dėl širdies ligos. Iki netekties P. J. Labanauskas visada norėjo grįžti į tėvynę, kurios laisvės atgavimo kovai paskyrė visą savo gyvenimą. Prieš mirtį Lietuvos vyriausybė pripažino P. J. Labanausko indėlį ir apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Vertė Rytis SAVICKIS

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmogaus istorija

1924 m. Įsrutyje buvo pastatytas paminklas 12-ajam lietuvių ulonų pulkui, įkurtam 1860...

Stanislavas Kaueris. Karaliaučiaus skulptorius nuotrauka, foto

Neseniai archyvuose šių eilučių autoriaus rasta Bagdanavičių šeimos tremties byla - unikalus...

Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai - Darbėnų žydų paskutinė viltis (I) nuotrauka, foto

"Jeigu ne Nemuno potvynis, Druskininkuose nunešęs mūsų namelį, gal ir šiandien ten...

Nuo Uchtos konclagerio iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios (2) nuotrauka, foto

"Niekada neturėjau baimės jausmo: nei tuomet, kai į miškus pasitraukiau, nei konclageriuose,...

Nuo Uchtos konclagerio iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nuotrauka, foto

Mirė „Naisių vasaroje“ vaidinęs aktorius A. Vaišnys nuotrauka, foto

In Memoriam, Mirė aktorius Almantas Vaišnys. Skaudžią žinią 15min patvirtino aktoriaus žmona Jolita Skukauskaitė....

Klaipėdiečio pergalės Čekijoje nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdietis Benediktas Mickus dalyvavo Taboro (Čekija) didžiojo prizo ir inž. Jano Pano...

Skandalingo žaidimo kūrėjai pasižymėjo ne pirmą kartą: pradėtas tyrimas nuotrauka, foto

Kriminalai, Vieno žaidimo kūrėjams teks aiškintis, kodėl savo žaidimą reklamavo nuotraukomis, kuriose pavaizduoti...

Klaipėdoje pora nuolat mylėjosi šalia vaikų nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos teisme išnagrinėta reta byla – sugyventinių pora nuteista už tai, kad...

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...