Natanas Naftalis: nutrūkusi Klaipėdos žydų pramonininkų tradicijų gija

Natanas Naftalis: nutrūkusi Klaipėdos žydų pramonininkų tradicijų gija

Medžio pramonė Klaipėdos pramonės gyvenime visada turėjo ypatingą reikšmę. Nemuno upe atgabenta mediena čia buvo surenkama, apdirbama ir iškeliaudavo po visą platų pasaulį. Mediena iš Klaipėdos buvo skirta ir brangių gėrimų statinėms, ir pasaulio laivų armadoms, o pradedant XIX a. - ir daugybei kitų tikslų.

Būtent tokiomis sąlygomis 1890 m. savo medžio apdirbimo įmonę įkūrė vienas žymiausių Klaipėdos pramonininkų Volfas Naftalis (Wolff Nafthal, mirė 1933 m.). Šis pramonininkas buvo vietos žydų bendruomenės lyderis, aktyvus visuomeninio gyvenimo ir labdaros organizatorius. Savo vertybes jis perdavė sūnui Natanui, kuris prie medžio apdirbimo verslo vairo stojo 1934 m.

Klaipėdos medžio apdirbimo verslas po I pasaulinio karo ženkliai pasikeitė. Kilus Lietuvos konfliktui su Lenkija nutrūko stabilus medienos tiekimo srautas iš Nemuno aukštupio ir kitų tradicinių vietų. Siekdamos išlaikyti turimas technologijas, ryšius su verslu Europoje ir aukštą medžio perdirbėjų iš Mėmelio reputaciją, aštuonios medžio perdirbimo bendrovės susibūrė į sindikatą. Jiems į pagalbą atskubėjo Lietuvos Vyriausybė, į Klaipėdą nukreipusi iš Sovietų Sąjungos mainais už prekes gautą medienos srautą.

Naftalio įmonė medžio sindikate užėmė pirmaujančią poziciją. To meto "Lietuvos aidas" rašė: "Ne tik Klaipėdos visuomeniniame gyvenime, bet ir pramonėje žinomas Nafthal (Naftalio) vardas. Šiuo vardu Klaipėdoje veikia dvi lentpjūvės <...> - viena šiauriniame, kita pietiniame Akmenės upės krante. Lentpjūvėse veikia keturi dvigubi gateriai ir moderniškas "aukšto įtempimo" gateris. Abejose lentpjūvėse dirba apie 300 darbininkų (o dėžių fabrike dar 40-50 darbininkų), jos gali išpjauti 85 tūkst. kietmetrių miško. Lentpjūvė turi dar didelius moderniškus oblius, kurie galėtų išobliuoti apie 20 vagonų lentų kas dieną." N. Naftalio įmonė buvo pasiekiama tiek iš prieplaukos, tiek specialiai atvestu geležinkeliu.

Pramonininkų šeima aktyviai dalyvavo ir svarbiausioje to meto uostamiesčio pramonės organizacijoje - Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmuose. N. Naftalis ne vienerius metus užėmė garbingą antrojo viceprezidento postą. Tuo metu garbingi Klaipėdos pramonės lyderiai stengdavosi gauti ir kurios nors šalies garbės konsulo titulą, taip N. Naftalis tapo Portugalijos garbės konsulu. Be to, jis ilgus dešimtmečius buvo ir Klaipėdos akcinio alaus bravoro (dab. "Švyturio") priežiūros tarybos pirmininkas.

Naftalių šeimos likimas tragiškas. Po karo padėties Klaipėdos krašte panaikinimo (1938 11 01), kai prasidėjo nevaržoma pronacistinių krašto organizacijų veikla, pramonininkai verslą nutraukė. Dvi "Nafthal & Co" priklausiusias lentpjūves 1939 m. vasarį nupirko Lietuvos žemės bankas. Tais pačiais metais Natanas su šeima išvyko į Lietuvą, bet joje ekonomiškai įsitvirtinti nespėjo. Dauguma šeimos narių žuvo per holokaustą, kai kurių likimas nežinomas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder