Ji ilgisi tų laikų, kai koncertai teatre būdavo didžiulė šventė, kai aktoriai daug dainuodavo. Beje, ar žinote, kad ši aktorė labai mėgo parodijuoti?
"Anksčiau mes net Naujuosius kartu švęsdavome teatre, nes vykdavo spektakliai. Sovietiniais laikais ir per Kūčias jie būdavo vaidinami. Melsdavome Dievo, kad neateitų nė vienas žiūrovas, kad mus paleistų tą vakarą namo. Dažniausiai spektakliai vykdavo ir kūčiauti eidavome jau po jų. Nors pas mus buvo ir komunistų kuopelė, ar ji tai darydavo, nežinau", - prisiminimais dalijasi aktorė.
Ji su nostalgija prisimena tuos laikus, kai teatre būdavo rengiami koncertai, virsdavę didžiulėmis šventėmis.
Ponia Nijolė visada spinduliuoja šviesą.
Vaikas žiūrėjo, suaugęs vaidino
"Beje, anais laikais mes labai daug dainuodavome. Labai ilgai ėjo spektaklis "Marti", kuriame nepaprastai gražios dainos būdavo dainuojamos užkulisiuose prieš vestuves.
O vaikiški spektakliai... "Batuotas katinas", kuriam muziką sukūrė Giedriaus Kuprevičiaus tėvas, ėjo daugiau nei 20 metų. Mano pirmas vyras Ričardas Poškus, būdamas vaikas, ėjo žiūrėti to spektaklio, o užaugęs ir atėjęs į Klaipėdos dramos teatrą vaidino jame.
Tame spektaklyje buvo labai gražios dainos. "Kur tamsūs kalnynai, melsvi vandenai, sidabro triušelis yra. Ir dainos sudėtos, jei kas jį turėtų, tas tikrąją laimę atras" (dainuoja. - Autor. past.) dainuodavome visi, nes vaidinome liaudį, kuri sutikdavo važiuojantį karalių ir priekyje bėgantį katiną. Iš pradžių būdavome valstiečiai, o paskui ponai baliuje. Spektaklis vaikams "Kupriukas muzikantas" irgi buvo su dainomis", - nostalgiškai prisiminė aktorė.
"Vieną kartą verkiau"
Kai 1974 metais teatre buvo švenčiami Naujieji metai, pasak aktorės N. Sabulytės, suėjo 20 metų, kai Balys Juškevičius buvo teatro direktoriumi. "Jis buvo dzūkas ir nepaprastai gerai dainavo "Dziemedėlį", taip, kad aš vieną kartą verkiau. Visą laiką jo prašydavome padainuoti.
Mes su juo vaidinome vodevilyje "Apiplėšimas vidurnaktyje", kuriam muziką parašė Benjaminas Gorbulskis. To spektaklio dainas paskui visi dainuodavome. "Meilė skandina, meilė gaivina, šok ir dainuok gerdamas vyną (dainuoja. - Autor. past.).
Kai teatras pradėjo rengti koncertus, ir Povilas Gaidys, ir Bronius Gražys labai rimtai atrinkdavo ištraukas iš spektaklių. Kai Broniaus Gražio nebeliko, Povilas Gaidys tardavosi su manimi", - pasakojo ponia Nijolė.
Kupletus kurdavo tualete
Aktorė N. Sabulytė yra išsiilgusi parodijų, kuriose buvo labai daug humoro.
"Kokio nors pasirodymo teatre metu pasirodydavo, pavyzdžiui, šešios, penkios ar keturios "kulisos". Turėjome tada ansamblį "Kulisos", kuriam vadovavo Jūratė Jankauskaitė.
Mes sukurdavome kupletus tualete arba pasislėpusios grimo kambaryje ir išėjusios čia pat apdainuodavome publikai visas aktualijas: kas į Klaipėdą atvažiavo, kas kaip atrodė ir t. t. Visi leipdavo juokais.
O "Mėlynės" jau buvo kai kas kita - dainų ansamblis. Mes tada jau aktualijų neapdainuodavome. Jis turbūt jau atsirado Lietuvai atgavus nepriklausomybę", - svarstė aktorė.
Ji nuo vaikystės mėgdžiodavo kaimynų eiseną ar kalbą.
"Pamenu, atėjus pas tėvus svečiams vaizduodavau mėgstantį išgerti kaimyną. Man tuomet buvo iškritę viršutiniai pieniniai dantys. Kai prisimerkusi ir atkišusi apatinį žandikaulį prašydavau: "Eche che che che, pusę pusbankėlia...", visi leipdavo iš juoko.
Atėjusi į teatrą ir pamačiusi, kaip Balys Barauskas, užsirišęs skarytę ir vaizduodamas bobutę aukštaitiška tarme "recenzuodavo" įvykusį teatrų festivalį, buvau sužavėta. Jis taip "duodavo", kad visi plyšdavome iš juoko.
Šlagerių melodijomis vykusius spektaklius teatre grodamas gitara apdainuodavo ir Algirdas Kubilius, pasivertęs Kauno "ponička" su ilgomis kasomis (netingėdavo prisiklijuoti blakstienų).
Aš pajutau, kad irgi turiu tą užtaisą savyje, kilo noras parodijuoti", - pasakojo aktorė.
Parodijavo ir kritikus
"Parodijas aš ypač mėgdavau. Ko tik neparodijavau. Pamenu, vaizdavau Juozą Budraitį Kauno dramos teatro spektaklyje "Šarūnas", įmerkusį koją į kraujo klaną. "Chebra" iškrito iš juoko.
Nijolė Sabulytė parodijuoja Juozą Budraitį Kauno dramos teatro spektaklyje "Šarūnas", įmerkusį koją į kraujo klaną.
Patį Balį Juškevičių parodijavau. Iš pradžių jis manęs nepažino. "Neliesk konjako, konjakas tik svečiams. Pamatei mane ir dabar eik namo", - sakydavo jis žmonai puikiame spektaklyje "Apiplėšimas vidurnaktyje". Labai gaila, kad jo nėra nufilmuoto.
Mes ir kritikus vaizdavome. Pamenu, švęsdami Teatro dieną, rodėme spektaklių aptarimo parodiją. Aš vaizdavau kritikę Gražiną Mareckaitę, o A. Kubilius - kritikę Audronę Girdzijauskaitę. Kitą dieną į mūsų teatrą iš Vilniaus atvažiavo G. Mareckaitė. Aktoriai, laukdami repeticijos, sėdėjo koridoriuje ir vos jai pasirodžius prapliupo griausmingu juoku. Ji tiesiog pastėro - kas su ja ne taip. Žinoma, paskui buvo informuota. Po tų parodijų sekė kitos", - prisiminimais dalijosi ponia Nijolė.
Nijolė Sabulytė sako skausmingą Šarūno monologą (Juozas Budraitis spektaklyje "Šarūnas"), šalia jos Voverė - Algirdas Kubilius.
Daugiausia komplimentų - Tartiufui
N. Sabulytė pasakojo, kad aktorius A. Kubilius niekada neatsisakydavo jai padėti kuriant parodijas.
"Daugiausia komplimentų sulaukėme, kai aš buvau Tartiufas, o Kubilių įkalbėjau būti ponia Elmira. Pati vaidinau spektaklyje "Tartiufas", tekstą visuomet mokėjau ne tik savo, bet ir kitų. Žinoma, jį šiek tiek pakeisdavau, sutirštindama spalvas. Mūsų pasirodymas buvo sutiktas ovacijomis. Tartiufą spektaklyje vadino ir B. Barauskas, ir Algirdas Venckūnas. Ir vienas, ir kitas sakė, kad parodijuoju jį. O Rimgaudas Karvelis, atvažiavęs iš Vilniaus, pareiškė, kad aš esu grynas Juozas Rudzinskas. Jis buvo mano mokytojas, bet nebuvau mačiusi jo tame spektaklyje.
Buvo be galo smagus metas. Gaila, kad dabar pas mus teatre niekas to nemėgina daryti. Tiesa, girdėjau, kad Donatas Švirėnas draugų tarpe parodijuoja mane. Tai puiku!" - kalbėjo pašnekovė.
Spektaklių aptarimas: kritikė Gražina Mareckaitė - Nijolė Sabulytė, kritikė Audronė Girdzijauskaitė - Algirdas Kubilius.
Neliko Teatro dienos koncertų
Pasak N. Sabulytės, "Kulisos" dainuodavo ir jubiliatams.
"Mes visada švęsdavome aktorių jubiliejus. Vienu metu kad pasipylė penkiasdešimtmečiai - Vytauto Paukštės, Algirdo Kubiliaus, Algirdo Venckūno, Venckūnienės, Broniaus Gražio, Nijolės Narijauskaitės, o prieš tai buvo Janinos Budrikaitės, Emilijos Platušaitės, Eduardo Čepulio. Kai tik kam nors sukakdavo 50, 60 metų, vaidindavo spektaklyje, o po jo vykdavo kaip ir sudėtinis balius, kurio metu buvo rodomos visokios parodijos, dainuojami kupletai. Mūsų kolektyvas buvo labai kūrybingas.
Vėliau tapo tradicija - kovo 27-ąją teatre vykdavo neeilinis vakaras, kurio metu būdavo rodomos įvairios spektaklių ištraukos, dainuojamos jau nurašytų spektaklių dainos, pasikviesdavome ir kitų atlikėjų.
Žiūrovai labai laukdavo to teatro vakaro kartu su apdovanojimais. Norėčiau, kad dabartinė teatro vadovybė į tai atkreiptų dėmesį. Dėl to, kad nebeliko šio vakaro, nukenčia ir aktoriai, ir teatras, ir žiūrovai. Spektakliai yra spektakliai, o tokiame vakare, tokiame koncerte yra visko. Žinoma, jį reikia paruošti, bet mūsų kolektyvas puikus, mūsų jaunimas ir muzikuojantis, ir dainuojantis.
Turiu filmuotą Rimanto Nedzvecko jubiliejaus gabaliuką, kuriame mes dainuojame ir juokaujame prie žiūrovų. Kai pasižiūriu, mirk iš juoko. Manau, žiūrovas irgi laukia tokių visokių paišdykavimų, spektaklių parodijų, o mums tai tiesiog kaifas", - pasakojo N. Sabulytė.
Mes sukurdavome kupletus tualete arba pasislėpusios grimo kambaryje ir išėjusios čia pat apdainuodavome publikai visas aktualijas: kas į Klaipėdą atvažiavo, kas kaip atrodė ir t. t.
Girdėjau, kad Donatas Švirėnas draugų tarpe parodijuoja mane. Tai puiku!
Nuotraukos iš asmeninio Nijolės Sabulytės archyvo
Rašyti komentarą