Romaldas Idzelevičius: "Linkiu jausti mažiau pykčio vienas kitam"

Ar jau apsipratote miesto Tarybos nario kėdėje ir kokie pirmųjų metų darbo įspūdžiai?

Pradžia buvo labai sunki. Daug dokumentų, kartais gauni vieną klausimą, kurį sudaro 70 puslapių teksto ir įvairūs grafikai. Įsigilinti dažnai nebeįmanoma suspėti.

Kokius svarbius darbus, projektus jau pavyko pradėti ar įgyvendinti?

Nelabai kas išeina. Nors projektai yra parengti. Jeigu ir nori ką pataisyti, turi paisyti daugumos interesų, kuri ir sprendžia. Kartais lieka tik susilaikyti arba balsuoti prieš.

Kiek laiko, Jūsų manymu, reikia norint rimčiau susipažinti su miesto Tarybos nario darbu?

Po trejų metų galima pradėti dirbti aktyviai. Negali būti visų sričių specialistu.

Ar miesto Tarybos nario įgaliojimai pakankami, kad būtų galima nuveikti rimtus darbus?

Manau, kad taip, jeigu priklausai daugumai.

Kaip apibūdintumėte opozicijos ir daugumos santykius?

Jeigu dauguma svarsto "protingus" klausimus, tai mes pritariame, jei ne - balsuojame prieš. Mūsų, opozicijos, "protingi" klausimai dažniausiai blokuojami. Šiaip neturėtų būti nei pozicijų, nei opozicijų. Tik bendras protingų žmonių sambūris.

Ar jau galvojate apie galimybę dalyvauti rinkimuose ir į kitos kadencijos miesto Tarybą?

Negalvoju. Panašu, kad mano amžius, ko gero, jau nebeleis dar ilgai užsiimti aktyvia politika.

Kokius seniai pamirštus darbus namie pavyko nuveikti karantino metu?

Mes su žmona Skaiste savanoriaujame "Maisto banke" nuo ankstyvo ryto iki pietų, todėl ir karantino metu nebuvo kada atlikti "pamirštų" darbų.

Esate patyręs tremtinio dalią?

Kai buvau 2 metukų amžiaus, kartu su tėvais gyvuliniame vagone iš Veiviržėnų buvau ištremtas į Rusijos Krasnojarsko kraštą. Tremtyje praleidau daugiau kaip dešimtmetį. Kai grįžome atgal į Lietuvą, mūsų ilgai niekur nenorėjo priregistruoti.

Kodėl draugai vadindavo Romu, jeigu esate Romaldas?

Mano tikrasis vardas Romualdas. Bet po to, kai iš Lietuvos ištrėmė visus raštingus žmones, nebeliko mokančių rašyti be klaidų. Kelis kartus užrašė netaisyklingai, taip ir prilipo.

Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra” vadovas Romaldas Idzelevičius su žmona Skaistute jaunystėje ir dabar.

Kodėl sako, kad esate gimęs po laiminga žvaigžde?

Kelis kartus yra tekę atsidurti labai arti žūties. Pirmą kartą, kai buvau 10-11 metų amžiaus, paliečiau aukštos įtampos laidą, kuris prieš tai mirtinai nutrenkė mano brolį. Ilgai buvau ištiktas komos. Ligi šiol ant rankos likęs randas.

O koks buvo antrasis kartas?

Apie 1980-uosius Kauno geležinkelio stoties perone vėlų vakarą iš nugaros užpuolė plėšikai. Su kažkokiu kietu daiktu smogė per galvą. Jaučiau, kad kažkur tempė ir vežė. Atsipeikėjau šaltame Nemune. Šiaip ne taip pasiekiau krantą, be pinigų, žiedo, laikrodžio, kitų asmeninių daiktų.

Teko girdėti ir apie trečią kartą, bandant tapti gelbėtoju.

Kartą gelbėjau mergaitę, bet ji stipriai įsikabino į ranką ir viena ranka nebesugebėjau išsilaikyti ant vandens. Jeigu nebūtume užplaukę ant seklumos, ko gero, būtume paskendę abu.

Negi tikitės, kad pavyks nutylėti ketvirtąjį atvejį?

Kartą patekau į automobilio avariją. Iš visų važiavusiųjų vienintelis gyvas ir be jokio įbrėžimo likau aš.

Apie kokią profesiją svajojote vaikystėje?

Man labai gražiai skambėjo žodis "inžinerija". Tada dar nesupratau, ką tas inžinierius daro.

Ar tiesa, kad ne tik šokote?

Buvau slidžių sporto meistras, žaidžiau krepšinį. Domiuosi teniso, rankinio, kitų sporto šakų varžybų rezultatais.

Kada pasiekėte pirmąsias sportines aukštumas?

Vaikystėje kaip didžiausią dovaną gavau dviratį. Važinėdavau labai daug. Šeštoje klasėje mažų dviračių (ereliukų) klasės varžybose užėmiau antrąją vietą Lietuvoje.

Ar sapnuojate košmarus?

Po to, kai nutrenkė elektra, kelerius metus kankindavo košmariški sapnai. Sapnuodavau, kad iš dangaus krenta milžiniškas akmuo. Šiuo metu aš nebesapnuoju, arba neatsimenu sapnų.

"Žuvėdros" sportinių šokių ansamblio treniruočių patalpose.

Jeigu turėtumėte absoliučių galių, ką nuveiktumėte pirmiausia?

Neleisčiau, kad Lietuvoje taip stipriai skirtųsi daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai. Nesuprantu, kodėl daugelio valstybinių įstaigų vadovai uždirba daugiau už šalies prezidentą. Negi valdyti katilinę yra sunkiau, nei valdyti valstybę?

Kiek atsuktumėte savo gyvenimo laikrodį?

Jeigu galėčiau jį atsukti atgal, laikrodžio rodykles sustabdyčiau ties 35 metų amžiaus padala.

Dėl ko šiandien labiausiai skauda širdį?

Dėl švietimo reformos.

Kaip geriausiai atsipalaiduojate?

Labiausiai pailsiu dirbdamas įvairius lauko darbus mūsų 10-ies arų plotelyje. Labai mėgstu grybauti. Per metus du tris kartus pavyksta išrūkti į mišką.

Populiariausia vieta namuose?

Žiemą populiariausia vieta - miegamasis, o vasarą - žolynas, kurį mielai prižiūriu.

Kiek žmogui reikia pinigų?

Jų reikia tiek, kad pasijustum žmogum.

Kokio savo bruožo norėtumėte atsikratyti?

Dažnai būnu neužtikrintas savo veiksmais. Vengiu vadovaujamų postų.

Kokios kitų savybės itin nervina?

Labai nemėgstu nepunktualių žmonių. Nemėgstu vairuotojų, kurie važiuoja per lėtai. Nervina, kai nerodo posūkių.

Teko girdėti, kad turite garsių giminaičių?

Esame giminės su legendiniu lakūnu Steponu Dariumi. Jis buvo tėvo pusbrolis.

Ar tiesa, kad išgeriate kiekvieną dieną?

Turėjau seniai būti alkoholikas, nes prieš miegą nuolat išgeriu 50 gramų. Ir tada labai gerai užmiegu. Ryte ir dieną man niekas nieko neįsiūlys.

Ar esate išrankus maistui?

Valgau viską iš eilės.

"Žvalgyba" pranešė, kad nemėgstate vieno mėsos produkto?

Nevalgau avienos. Nepatinka kvapas. Mėgstu vaisius, ypač mandarinus. Patinka jų aromatas.

Ką palinkėsite mūsų skaitytojams?

Linkiu jausti mažiau pykčio vienas kitam...

Nesuprantu, kodėl daugelio valstybinių įstaigų vadovai uždirba daugiau už šalies prezidentę. Negi valdyti katilinę yra sunkiau, nei valdyti valstybę?

Dosje

Klaipėdos miesto Garbės pilietis, šokių treneris Romaldas Idzelevičius 1981 m. baigė laivų inžineriją Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete.
1965-1982 m. šoko (nuo 1969 m. su žmona) Klaipėdos statybos tresto kultūros rūmų sportinių šokių kolektyve
(nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių klubas Žuvėdra), nuo 1973 m. šio kolektyvo treneris, nuo 1994 m. ir pirmininkas.
Nuo 1993 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų, nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių katedros dėstytojas,
nuo 2007 m. katedros vedėjas, nuo 1999 m. docentas.
1974 m. tarptautinės klasės šokėjas. 1976 m. Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionas. 1975-1981 m. Lietuvos dešimties šokių vicečempionas. Jam su žmona Ona Skaistute Idzelevičiene vadovaujant, "Žuvėdra" Europos šokių čempionatuose 1999 m., 2001 m., 2003-2004 m. ir pasaulio šokių čempionatuose 1999 m., 2002-2004 m. pelnė aukso medalius. 1995 m. suteikta sportinių šokių tarptautinio teisėjo, 1997 m. - aukščiausia sportinių šokių tarptautinio teisėjo kategorija.
Žmona Ona Skaistutė Idzelevičienė.
1981 m. Suteiktas LTSR kultūros žymūno vardas
1990 m. Suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas
1997 m. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu
1999 m. Suteikta Klaipėdos universiteto I laipsnio premija ir diplomas už meninę ir mokslinę veiklą
1999 m. Apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bronzos medaliu "Už nuopelnus Lietuvos sportui"
2001 m. Apdovanotas Klaipėdos universiteto sidabro medaliu už pedagoginę, meninę ir mokslinę veiklą Klaipėdos universiteto 10-mečio proga.
2001 m. Apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Atminimo medaliu
2002 m. Apdovanotas Lietuvos nusipelniusio trenerio garbės ženklu.