Pirmojo choleros protrūkio Klaipėdoje 190 metų sukakčiai

Pirmojo choleros protrūkio Klaipėdoje 190 metų sukakčiai

Apie choleros epidemijas jau ne kartą rašyta. Taip pat ir apie tai, kaip šią ligą pavyko įveikti Prūsijos karalystės Klaipėdos apskrityje. Trumpai aptartas ir vadinamosios karantino stoties atsiradimas bei veikimas Kopgalyje. Šįsyk pasakojimą papildys bemaž prieš 90 metų H. Selhaar surinkti bei kituose rinkiniuose rasti dokumentai apie kovą su šia mirtina liga pirmosios epidemijos metu.

Tęsinys. Pradžia čia

Choleros protrūkis Palangoje

Būgštavimai pasitvirtino. 1831 m. gegužės pabaigoje choleros protrūkis įvyko Palangoje.

Per keturias dienas nuo pirmo pastebėto atvejo susirgusiųjų skaičius išaugo iki 140 žmonių. Iš jų 60 mirė.

Dainius ELERTAS, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

Tuo pačiu metu cholera susirgo keli asmenys Gdanske. Ten vietos gydytojai pareiškė, kad nerimauti neverta. Oberprezidentas net išplatino pranešimą, kuriame apie Gdanską rašyta: "Mes tvirtai įsitikinę, galėję netrukus paskelbti nuraminančias žinias."

Optimizmas netruko išgaruoti, nes nuo gegužės 29 d. iki birželio 8 d. ten susirgo 94 asmenys. Iš jų mirė 86. Aukų buvo daugiau, nes kai kurie slėpė savo artimųjų sirgimą. Netrukus liga pasireiškė Tartu, Rygoje, Liepojoje.

Čia tomis dienomis nuo jos numirė po 50-60 žmonių. Todėl Klaipėdos miesto magistratas dar kartą kreipėsi į gyventojus prašydamas būtinai pranešti rajono valdytojui, vos tik kas nors susirgtų, ir nedelsiant kviesti gydytoją.

Siekiant išvengti griežto karantino visiems atvykusiems į miestą liepta nedelsiant prisistatyti policijai. Tuo pačiu metu leidžiamame miesto dienraštyje "Memelsche Wochenblatt" atspausdintas ligos aprašymas, patarimai, kaip jos išvengti ir elgtis epidemijos metu.

Buvo atspausdintas ir degtinės užpiltinės receptas, kuris esą veiksmingai padeda gydytis nuo choleros. Siekiant užkirsti jos plitimą jūros keliu apribotas laivų judėjimas, uždrausta turgų veikla, uždarytos mokyklos ir nutrauktos bažnytinės procesijos. Klaipėdos miesto vartuose išstatyta karių sargyba ir neleista be specialaus leidimo patekti į miestą.

Birželio viduryje miestiečius pasiekė žinios apie epidemijos mažėjimą Palangoje, Marijampolėje, Kalvarijoje, Vilkaviškyje, Naumiestyje. Rygoje choleros židinys toliau liepsnojo: birželio 3-18 dienomis mirė 1 094 žmonės. Panaši padėtis išliko Gdanske.

Dezinfekavo laivus

Klaipėdos apskrityje epidemija prasidėjo birželio 29 d. Kekšiuose. Pirmąja auka tapo senas vyras. Vos apie tai sužinojus, kaimą apsupo kareiviai.

Skubiai pakviestas gydytojas apėjo visas sodybas. Vienoje arklidžių aptiko pasislėpusius dar du sergančiuosius. Per penkias dienas susirgo 9 asmenys. Iš jų mirė 8. Tuo protrūkis šiame kaime baigėsi.

Tai buvo pirmosios choleros aukos apskrityje.

Liepos pradžioje Nemune ties Smalininkais susitelkė 61 vytinė. Tai didoki paprastai suręsti vidaus vandenų laivai, naudoti javams, degutui, linų sėmenims gabenti iš Rusijos valdomos Lietuvos ir Gudijos į Karaliaučių. Paprastai nuplaukus iki vietos buvo parduodamos ir prekės, ir laivai.

Juos išardydavo medienai arba vėl naudodavo kroviniams gabenti link Gdansko. Baimindamiesi choleros užkrato Smalininkų gyventojai per sieną neįleido vytinių. Oberprezidentas atvirai paskelbė, kad drauge su kareiviais bus daroma viskas, kas tik galėtų apsaugoti nuo užkrato.

Kiekviena vytinė dezinfekuota ir patikrinta. Tik po to smalininkiškiai leido vytinėms plaukti žemyn upe. Netrukus visoje Prūsijos karalystėje imtasi atidžiai tikrinti vytines iš Rusijos imperijos ir laivus iš Gdansko. Tam buvo pagrindo, nes iki liepos 11 d. Gdanske nuo ligos mirė 490 asmenų. Liepos 4 d. cholera pradėta sirgti Medikiemiuose, Aikščiuose, Verksmininkuose.

Sustiprino miesto vartų kontrolę

Didžiojoje Lietuvoje ties pasieniu nuslūgusi epidemija vėl atsinaujino. Pasienyje dislokuotiems Prūsijos kariuomenės daliniams įsakyta išlikti budriems. Baimintasi dėl Lietuvoje vykstančio sukilimo veiksmų persimetimo per sieną.

Peržengę valstybinę sieną sukilėliai privalėjo būti sulaikomi, nuginkluojami ir laikomi paskirtose saugojamose stovyklose. Liepos 11 d. Klaipėdos magistratas išleido tokį pranešimą:

Skelbimas


Idant choleros liga nebūtų įvilkta į miestą būtinai reikalinga, kad kontrolė prie miesto vartų būtų sustiprinama.
Todėl šalia jau pastatytų žalnierių (kareivių) sargybų dar reikia įtaisyti kontrolės raštines, kurios turėtų kiekvieno, kuris į miestą įeiti nori, patikrinti dėl jo dokumentų ir ar jis nėra įtartinas.
Tuos reikėtų sulaikyti arba nurodyti, kurie negali gana išsirodyti (tinkami pasirodyti ar būti priimti). Mes velyjame (liepiame), kad iš gyventojų ir apsaugos gintinių iš valnos (laisvos) valios tie malduinys (prašytojai), kurie galėtų šitą numatytą kontrolę ištikimai atlikti, tų prašome tuos nuolankiai seredoje (trečiadienį) 13 šio mėnesio mokytis policijos raštinėje ir įeisti įsirašyti į sąrašus.
Kaip veik bus užtenkamas skaitelius (slaičius) garbingų vyrų prisimaldavę, tai ši sargyba bus taip subatvadyta (sudaryta), kad jie tas 12 arba 24 valandas nuo kitų bus pakeičiami ir jie laba nuo paprastos sargybos službos (tarnybos) išvalnyti (išlaisvint) pasilieka.
Mes į visus mūsų draugyventojų stonus (luomus) turime tiek pasitikėjimo, kad jie atsižvelgdami į aplinkybių skubotumą mūsų prašymo per didelį dalyvavimą mielai išpildys ir taip žymiai pagelbės, ta baisią ligą nuo mūsų miesto atlaikyti.
Klaipėda, 11 Juliji 1831
Magistratas

Bus daugiau.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder