Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Ji patyrė daug...
ve > Žinios > Savaitės ekspresas > SE
SE
Mindaugas Milinis: "Kai viską parašai - mažiau skauda. Man dabar beveik neskauda"
Antroji Mindaugos Milnio romano "Partizanas" dalis išėjo prieš pat karantiną. Autorius ją sėkmingai pristatė Vilniaus knygų mugėje.
© Asmeninio albumo nuotr.
Reklama
"Mano tikslas, kad istorinis nuotykių romanas "Partizanas" padėtų žmonėms susivokti, užpildytų baltas istorijos dėmes apie partizaninį judėjimą, karo ir pokario įvykius bei situaciją Klaipėdoje ir Mažojoje Lietuvoje, kad taptų ginklu informaciniame kare", - sako klaipėdietis žurnalistas, rašytojas Mindaugas Milinis.
Išleidote dvi istorinio nuotykių romano "Partizanas" dalis. Kas įkvėpė, paskatino imtis tokios temos? Ar tai žurnalistinis smalsumas, o gal jūsų šeimoje buvo autentiškų skaudžių patirčių?
Imtis šios temos skatino labiau pilietinis, ne žurnalistinis smalsumas. Mano šeimoje partizanų nebuvo, bet buvo tremtinių. Nuo pat vaikystės šeimoje girdėjau pasakojimus apie prieškarį ir pokarį, apie tremtį. Nuo pat mažens žinojau apie okupaciją ir kaip atrodo trispalvė.
Tad noras daugiau sužinoti apie tuos laikus, apie partizaninį judėjimą man buvo natūralus. Gilų įspūdį man paliko Juozo Lukšos-Daumanto knyga "Partizanai". Ji įkvėpė perskaityti apie partizaninį judėjimą viską, kas tik buvo išleista.
Antrojoje romano dalyje veiksmas vyksta Klaipėdoje ir Mažojoje Lietuvoje. Įsivaizdavau, kad šiame krašte partizaninio judėjimo nebuvo, kad čia partizanai galėjo atrasti saugų prieglobstį.
Iš tiesų plataus partizaninio judėjimo Mažojoje Lietuvoje nebuvo, tačiau partizanų būriai veikė Šilutės, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse. Antrojoje romano dalyje man labiau norėjosi perteikti tai, kas karo metais ir pokariu vyko šiame krašte.
Reklama
Man tai atrodo labai svarbu, nes iki šiol skleidžiama labai daug melo. Mane glumina, kad gegužės 9-ąją susirenka žmonės Skulptūrų parke ir peza visokius niekus apie Klaipėdos išvadavimą ir atstatymą, kad iš Sovietų Sąjungos atvažiavusieji išvadavo ir atstatė miestą. Juk visa tai - melas, niekai, provokacija.
Mūšio dėl Klaipėdos išlaisvinimo sausio 28-ąją nebuvo, nes vokiečiai jau buvo palikę miestą. Vokiečių belaisviai atstatė Klaipėdą.
O vadinamieji specialistai, atsiųsti iš plačiosios Sovietų Sąjungos, buvo nusikaltėliai, vagys ir svieto perėjūnai, kurie atvažiavo į Klaipėdą ir kitus Rytų Prūsijos miestus tik todėl, kad sovietų valdžia juos skatino lengvatinėmis paskolomis ir pašalpomis.
Algimanto Jarukaičio nuotr.
Reklama
Mieste siautėjo nusikaltėlių gaujos. Valdė miestą karinė okupacinė valdžia, kuri niekuo nesiskyrė nuo nusikaltėlių. Nusikalstamos ir prievartos institucijos buvo glaudžiai susijusios.
Pažymėtina, kad 1946 m. Klaipėdoje (Mėmelyje) buvo pakeista beveik visa miesto ir kai kurių struktūrų valdžia - Vykdomojo komiteto pirmininkas, partijos sekretorius, GULAG lagerio Nr. 57 valdžia. Reiškia, kažkas įvyko, ko negalėjo net sovietinė valdžia toleruoti. Knygoje pateikiu savo versiją, kokios priežastys lėmė tuos pokyčius.
Kaip įsivaizduojate, koks jūsų gyvenimas būtų, kurioje pusėje būtumėt, jeigu pats gyventumėte tuo laiku, kokiu gyvena jūsų herojai?
Ką reiškia, kurioje pusėje būčiau? Tai aišku, kurioje pusėje. Dabar, iš istorinės perspektyvos, mes galime vertinti ir teisti. Tuo metu nebuvo taip, kad gyvenimas pasikeistų per vieną dieną. Tie, kas išėjo į miškus, negalvojo, kad eina mirti.
Jie tikėjosi, kad pasaulis keisis ir Baltijos valstybių klausimas bus išspręstas mūsų naudai. Tačiau viskas užsitęsė, buvo numuilinta ir Baltijos valstybių klausimas liko atviras taip pat, kaip dabar yra atviras Krymo arba Donbaso klausimas. Bepigu buvo Afganistanui kovoti su Sovietų sąjungos agresija, kai jam padėjo visos islamo valstybės ir Amerika.
Lietuviai 10 metų kovėsi vieni. Žinoma, tas karas vyko keliais etapais, nuo aktyvių veiksmų, kai visi tikėjosi, kad karas pasibaigs ir ateis sąjungininkai, iki pavienių asmenų slapstymosi. Ar aš pasirinkčiau atvirą kovą, ar kolaboravimą ir tylų burbėjimą virtuvėje?... Šį klausimą kiekvienas galime sau užduoti ir šiandien.
Reklama
Rašydamas romaną rėmėtės tikrais įvykiais, senųjų gyventojų pasakojimais? Koks romane dokumentikos ir išmonės santykis?
Senieji gyventojai nelabai nori kalbėti apie tuos laikus, o tie, kurie kalbėjo, jau viskas yra užrašyta, tereikia skaityti. O grožinės literatūros apie tai, kas vyko pokariu Klaipėdoje - labai mažai. Ieva Simonaitytė rašė "Paskutinę Kūnelio kelionę", tačiau jos kūrinys buvo išdarkytas, perrašytas, perredaguotas. Jame neliko nieko, ką ji norėjo parašyti.
Romanas "Partizanas" - dar vienas bandymas apie tai papasakoti. Išmonės jame yra daugiau nei dokumentikos. Yra kelios autentiškos pavardės, kurios tikrai buvo, autentiškos vietos. O visa kita - išgalvota.
Kuri romano dalis pačiam atrodo labiau pavykusi?
Nežinau, nes nė vienos neskaičiau (juokiasi). Gal antra geresnė, nes kai įsibėgėji, rašyti lengviau.
O kokie skaitytojų atsiliepimai?
Reklama
Vienas mano draugas davė perskaityti seneliui ir sakė, kad jis perskaitė per vieną dieną. Knygos apimtis - 500 puslapių. Jam patiko.
Kito bičiulio tėvas, kuris atvažiavo į Klaipėdą pokariu, man patvirtino, kad viskas taip ir buvo, kaip romane parašiau.
Kai kam užkliuvo, kad knygos viršeliui buvo panaudotas partizano iš Anykščių rajono portretas, o rašoma apie Klaipėdos kraštą, bet man atrodo, kad fotografija puikiai iliustruoja partizaninį judėjimą ir padėtį Vakarų Lietuvoje.
Antroji romano "Partizanas" dalis išėjo prieš pat karantiną. Kaip sekasi knygai rasti kelią pas skaitytojus?
Sudėtingai, nes iš karto po knygos pristatymo knygų mugėje, prasidėjo karantinas ir buvo uždaryti knygynai. O knyga parduodama tik knygynuose. Tad tik dabar jau galima ją laisvai įsigyti. Beje, knygynuose dabar galima įsigyti iš karto abi romano dalis, nes tada, kai pasirodė antroji dalis, pirmosios tiražas jau buvo išpirktas. Dabar jis išleistas pakartotinai.
Beje, kartojamas jis jau ne pirmą kartą, tad galiu pasidžiaugti, kad yra žmonių, kurie domisi mūsų istorija.
Reklama
Ar bus tęsinys?
Kiek galima tęsti? Negaliu sakyti, kaip ten viskas baigėsi.
Kodėl žmonės rašo knygas? Todėl, kad bando užpildyti vakuumą išoriniame gyvenime. Rašymas - gera terapija. Kai viską parašai, tarsi nusiramini, mažiau skauda. Man dabar jau beveik neskauda.
Ką dabar rašote?
Kažką rašau, bet dabar dar nesakysiu ką.
"Partizanai tikėjosi, kad pasaulis keisis ir Baltijos valstybių klausimas bus išspręstas mūsų naudai. Tačiau viskas užsitęsė, buvo numuilinta ir Baltijos valstybių klausimas liko atviras taip pat, kaip dabar yra atviras Krymo arba Donbaso klausimas", - praeities įvykių aktualumą akcentuoja rašytoja Mindaugas Milinis.
Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.
Tavo komentaras
Šiandien VE.lt skaitykite
SE
Adolfo Tortilovičiaus fon Batocki pėdsakai Rytų Prūsijos politiniame gyvenime
Tai, kad Rytų Prūsijos politinė XIX-XX amžių sandūros istorija buvo aktuali ir...
Tamsūs žiemos vakarai, kupini jaukumo ir šventiškos nuotaikos, - puikus metas sekti...
Daugelis iš mūsų nori gyventi sveikai, ilgai ir kokybiškai, tačiau dažnai nežino,...
"Neapsakomas jausmas dienas leisti miške, susilieti su gamta, tuomet jaučiuosi lyg žvėriukas....
Sportas, Paskelbta prieš 7 val.
Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.
Pasaulis, Paskelbta prieš 8 val.
Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.
Naujienos

Antroji „Moderna“ vakcinos siunta Lietuvą pasieks mėnesio...

Solistas Mindaugas Rojus: "Noriu į sceną"

Gražinos skiltis: plastinės operacijos (1)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (662)
Spektras
Savaitės lankomiausi
Daugiausiai komentuoti
- Pavogta savivalda, arba Kaip važiuoti per Klaipėdos...
- Senasis turgus - kaip lagaminas be rankenos?... (5)
- Europolo ieškotas 13 metų slapstęsis bėglys jau...
- Bekelės monstrams politikai mauna apynasrį (1)
- Aktorė A. Metalnikova prašo visuomenės pagalbos: ketvirtos...
- „Slapta Putino karalystė“: Navalno tyrimas atskleidžia apie... (2)
- Pavogta savivalda, arba Kaip važiuoti per Klaipėdos...
- Senasis turgus - kaip lagaminas be rankenos?... (12)
- Klaipėdoje iškils dar viena „Maxima“ (7)
- Keturračiais išvažinėjo ūkininko lauką (6)
- Olando Kepure grožėtis gali tik Klaipėdos rajono... (6)
- Senasis turgus - kaip lagaminas be rankenos?... (5)