Malda Baumgartė: nuo kraupaus dūrio į nugarą iki paralimpinės čempionės

Būtent kraupūs likimo vingiai ją iš gimtojo Ventspilio (Latvija) atviliojo į Klaipėdą ir čia ji gyvena jau daugiau nei tris dešimtmečius.

M. Baumgartė puikiai pamena, kai 1986 metais prieš pat Kalėdas jaunos ir itin perspektyvios sportininkės gyvenimą aukštyn kojomis apvertė sunkiai suvokiamas ir itin kraupus nepažįstamo vyriškio bandymas apiplėšti, o galiausiai ir pasikėsinti į jos gyvybę.

Iš pasalų - dūris į nugarą

"Aš tuomet ne tik intensyviai sportavau, bet ir dirbau troleibuso vairuotoja. Pamenu, kad tą lemtingą mano gyvenimui dieną darbą baigiau labai vėlai - po vidurnakčio, apie 1 nakties. Pamaniau, namo reikia žingsniuoti ne man įprastu maršrutu, o trumpesniu keliu - per kiemus. Buvo tamsus žiemos vakaras. Staiga iš krūmų išniro kažkoks vyriškis ir man peiliu smeigė į nugarą", - kraupaus įvykio detales "Savaitės ekspresui" pasakojo M. Baumgartė.

Galiausiai po kelių valandų paryčiais ją gulinčią ant sniego ir pasruvusią kraujuose be gyvybės ženklų pastebėjo į darbą keliaujantys aplinkiniai gyventojai.

"Kaip vėliau paaiškėjo, tas vyriškis jau buvo apiplėšęs keturias ar penkias moteris, tad tikriausiai norėjo apiplėšti ir mane. Kadangi aš - sportininkė, turbūt pasipriešinau ir jis man smeigė peiliu į nugarą. Kaip vėliau paaiškėjo, nugaroje buvo net du dūriai. Gydytojams kažkokiais būdais pavyko sukabinti stuburo nervus, tačiau vilčių, kad kažkada galėsiu vaikščioti buvo mažai. Po šios kraupios nelaimės 3-4 mėnesius buvau įkalinta neįgaliojo vežimėlyje, tačiau nesiruošiau pasiduoti - atlikau įvairias reabilitacijas, dariau įvairius pratimus, mankštas, net pradėjau žaisti tinklinį sėdėdama. Visą gyvenimą buvau aktyvi sportininkė, tad nenustygau vietoje, nors ir nevaldžiau kojų. Būtent tas tikėjimas ir noras sau bei kitiems įrodyti, kad aš galiu, man ir padėjo atsitiesti", - akcentavo paralimpietė.

Malda Baumgartė ne kartą gerino ieties metimo pasaulio rekordus.

M. Baumgartė, praėjusi išties sunkius gyvenimo kelius, gali patarti: "Gyvenime nereikia išsigąsti sunkumų, o būtina iš paskutiniųjų kabintis net šiaudo. Jei dėsi visas pastangas, gyvenimas anksščiau ar vėliau tau atsuks ir šviesiąją savo pusę".

Banditui į akis nežiūrėjo

Medikai po kraupios nelaimės M. Baumgartei sakė, kad ji gyva liko tik atsitiktinumo dėka ir gali švęsti savo antrąjį gimtadienį.

"Jei būtų buvusi ne žiemos naktis, bučiau tiesiog nukraujavusi. Šaltis man padėjo. Taip pat išgelbėjo ir į darbą anksti skubantys miestiečiai", - akcentavo ji.

Nors Malda šį kraupų gyvenimo įvykį norėjo kuo greičiau pamiršti, tačiau to padaryti negalėjo.

"Teko keliauti į teismą ir liudyti prieš mane sužalojusį vyriškį. Teismo salėje sėdėjo dar keturios ar penkios moterys, tačiau jis jas tik apiplėšė, bet taip kraupiai nesužalojo. Man teisme teko prisiminti visas tos nakties smulkmenas. Jį nuteisė aštuoneriems metams kalėti už grotų", - sakė M. Baumgartė.

Pasiteiravus, koks jausmas susitikti ir į akis pasižiūrėti su taip pasielgusiu vyriškiu, ji net nesusimąsčiusi atsakė: "Nelabai aš ir mačiau jo akių. Sėdėjo jis už grotų nuleidęs akis ir tiek."

Galiausiai Malda nusprendė, kad reikia keisti savo gyvenamąją vietą ir viską pradėti iš naujo.

"Norėjau pamiršti ankstesnius kelius, kuriais teko žengti. Susipažinau su žmogumi ir nusprendžiau atvykti į Lietuvą. Taip iki šiol čia ir likau. Kiek vėliau gavau ir Lietuvos pilietybę. Paralimpinėse žaidynėse jau atstovavau Lietuvai ir iškovojau du aukso bei vieną bronzos medalius", - džiaugėsi ji.

Pasiteiravus, ar nebuvo baugu palikti gimtąją Latviją ir keliauti į naujus horizontus ieškoti laimės, Malda atsakė: "Žolė - ta pati, medžiai - tie patys".

Iškovotų titulų - galybė

M. Baugkartė per savo sportinę karjerą dalyvavo net penkiose paralimpinėse žaidynėse - 1992 metais Barselonoje (Ispanija), 1996 metais Atlantoje (Amerika), 2000 metais Sidnėjuje (Australija), 2004 metais Atėnuose (Graikija) ir 2008 metais Pekine (Kinija).

Sėkmingiausios Maldai buvo Atlantos paralimpinės žaidynės, kur iškovojo du aukso medalius - disko metimo ir rutulio stūmimo varžybose ir dar sugebėjo užfiksuoti pasaulio rekordus.

Barselonos paralimpinės žaidynėse penkiakovės rungtyje ji pelnė bronzą.

1994 metais pasaulio neįgaliųjų čempionate Berlyne Malda iškovojo net 3 aukso medalius - ieties ir disko metimo bei rutulio stūmimo rungtyse.

Jai vėliau dar ne kartą teko triumfuoti planetos ir Europos čempionatuose, taip pat ne kartą buvo gerinti ir pasaulio rekordai.

Taip pat ji gali pasigirti ir tinklinio (sėdint) svariomis pergalėmis: 2005 metais Leverkusene (Vokietija) iškovoti Europos vicečempionės titulai.

2006 metais pasaulio čempionate Rotermonde (Olandija) ir 2007 metais Europos čempionate Nyiregyhazoje (Vengrija) Lietuvos rinktinei, kuriai ir atstovavo M. Baumgartė, iki medalių trūko labai nedaug - iškovotos ketvirtos vietos.

2008 metais Pekino paralimpinėse žaidynėse mūsų tinklinio (sėdint) paralimpinė rinktinė liko šešta, o 2010 metais pasaulio čempionate Oklahomoje (JAV) - aštunta.

Prie M. Baumgartės sportinių rezultatų svariai prisidėjo nuolatinė jos gyvenimo pakeleivė bei trenerė Asta Ivanauskaitė.

Paralimpietė su Lietuvos rinktine iškovojo skambių pergalių ir tinklinio (sėdint) čempionatuose.

"Malda - itin darbšti, užsispyrusi ir kovinga. Ji visada nori būti geriausia. Toks jau Maldos gyvenimo būdas ir tai ją nuolat stumia į priekį", - pasidžiaugė Klaipėdos miesto žmonių su fizine negalia sporto klubo "Žuvėdra" trenerė A. Ivanauskaitė.

1996 metais M. Baumgartei buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius, taip pat ji turi ir daugybę įvairių sporto apdovanojimų bei garbingų medalių.

"Profesionalės sportininkės karjerą jau baigiau, tačiau nuolat sportuoju - plaukioju baseine, dirbu treniruoklių salėje, žaidžiu tinklinį, biliardą. Buvo toks periodas, kai mėnesį nesportavau, tai pajutau, kad jau pinasi kojos. Vėl pradėjau sportuoti ir iškart geriau. Taigi sportas jau iki gyvenimo pabaigos bus mano pagrindinis palydovas", - pabrėžė M. Baumgartė.

Tikslas - įkvėpti kitus

Tiek ji, tiek anksčiau "Savaitės eksprese" aprašyti kraupius gyvenimo išbandymus iškentę paralimpiečiai Aldona Grigaliūnienė, Ramunė Adomaitienė ir Augustas Navickas savo istorijomis pasidalinti sutiko dėl to, jog įkvėptų kitus sportuoti ir siekti savo tikslų.

"Kad ir kas nutiktų, niekada nereikia užsidaryti tarp keturių sienų, liūdėti ar pasiduoti. Gyvenimas yra nuostabus, tereikia įžvelgti gražiąsias jo puses, o pastangos anksčiau ar vėliau bus vainikuotos didžia sėkme", - sako paralimpiečiai.

Jie trykšta optimizmu, stebina geležine valia, drąsa, užsispyrimu ir begaliniu noru gyventi. Jie - pavyzdys visiems, neretai išpuikusiems nuo gero gyvenimo, nuolat niurzgiantiems dėl menkiausių smulkmenų ir kasdienybėje nesugebantiems įžvelgti gražių dalykų.