Kuri koronaviruso banga klaipėdiečiams baisesnė?

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sparčiai daugėja žmonių, susirgusių COVID-19. Teiravomės, kaip šiuo sunkiu laikotarpiu laikosi klaipėdiečiai. Ar jiems buvo baisiau pavasarį, per pirmąją bangą, ar dabar, prasidėjus antrajai, kuo jie guodžiasi, kaip save ramina?

Gintaras NENIŠKIS, Savivaldybės administracijos direktorius

Tarp draugų ir pažįstamų jau yra ir sergančiųjų, ir pasveikusiųjų. Jiems pakilo aukšta temperatūrą, laužė kaulus ir t. t. Tai tikrai labai sunki ir pavojinga liga, labai sunkus gripas.

Per pirmąjį karantiną valdžia nusprendė, ko negalima daryti. Dabartinis karantino variantas labiau orientuotas į žmonių sąmoningumą. Deja, reikia pripažinti, kad to sąmoningumo žmonėms labai trūksta. Todėl ir turime tokį viruso plitimą, gerokai didesnį nei anksčiau. Liūdna, kad nepasimokėme iš pirmosios bangos. Viskas bet kokiu atveju priklauso nuo mūsų - jeigu nesisaugosime, jokia valdžia jokiais draudimais neapsaugos.

Man pirmoji banga buvo daug baisesnė, nes daugiau buvo nežinomybės. Dabar, kad ir kokia ta situacija liūdna būtų, vis tiek yra kontaktų, formų, žmonių, kurie žino, ką daro. Kaip ir visiems žmonėms baisiausia psichologiškai. Dabar jau esame apsipratę. Ir darbo mažiau, nes priemonės yra tikslinės, sudėlioti santykiai su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

Regina ŠALTENYTĖ, aktorė

Panika visada sukelia nereikalingą erzelį, išdrasko, išpurto tave. Net nepajusi, kaip gali įsisukti į šitą vailoką. Matau, labai daug žmonių įsisuka. Kam visa tai minkyti, jeigu negali pakeisti? Reikia išlaikyti sveiką protą.

Mano situacija buvo keblesnė pavasarį, nes turėjau didelę traumą, reikėjo operacijos, reabilitacijos. Vis tiek negalėjau imtis kokios nors ypatingos veiklos teatre. Bet viską dariau, ką galėjau. Buvo toks laikas, kurį reikėjo išlaukti, dirbti su savimi ir fiziškai, ir moraliai. Kad ir kokius smūgius gyvenimas duoda, mokau save į juos žiūrėti kaip į pamokas. Pasirodo, nėra taip paprasta save surežisuoti tokiam vaidmeniui gyvenime.

Paskui atostogos, prasidėjo darbai, džiaugiausi, kad galėjau sugrįžti, įveikti savo baimes. Dabartinė situacija lyg ir dubliuoja pirmąją, bet yra kitokia, nes mes einame į darbus. Bet vis tiek esi kaip kažkokiame balione, nežinios apvalkale. Stengiuosi nepasiduoti. Ką galiu tą dieną maksimaliai padaryti, tą ir darau.

Andrius KAČALINAS, teisininkas

Esu optimistas, tikiu, kad valstybė yra pasiruošusi visiems atvejams, todėl nebijau, kad man pritrūks lovos ligoninėje. Mano ir žmonos darbovietėje yra susirgusių kolegų, todėl abu dirbame iš namų. Sergančiųjų artumas yra didesnis nei kovą, bet baimės mažiau. Tas momentas, kad dažniausiai lengvai išgyjama, labai ramina psichologiškai. Tai, kad viešojoje erdvėje žinomi žmonės pasakoja, kaip jie persirgo, ramina žmones.

Per pirmąją bangą man teko būti darbe. Likusieji sąžiningai rankas plovėme kelis kartus per dieną, mūvėjome pirštines, bandėme duris atidaryti alkūnėmis, laikėmės distancijos. Bijojome dėl tos ligos, nes nežinojome, kokia rizika. Kai praėjo vasara, kai pamatėme, kad ta liga yra artimesnė gripui ir su ja galima gyventi, baimės mažiau.

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, politikė

Per pirmąją bangą nieko ypatingo neįvyko. Ji mūsų šeimoje gana normaliai praėjo. Vyras ėjo į darbą, aš prižiūriu sergančią mamą. Per daug kur nesivalkiojai, taip ir gyvenai. Vasarą, kai susirgusiųjų per dieną buvo vienetai, pradėjome nuo visų užsidarinėti, niekur savų neišleisti. Manau, kad tuo laikotarpiu buvo galima leisti žmonėms daugiau aktyvaus gyvenimo.

Dabar atėjo antroji banga, skaičiai milžiniški, žiūri, kas čia bus toliau. Patirties jau turi, saugotis reikia, mažiau visur lankytis. Negana to, artėja ir tamsos periodas, tai galvoju ir apie psichologinius dalykus: ar neprasidės depresija? Tada ir šeimoje atsiranda problemų, kai visi yra pavargę nuo tamsos ir nežinomybės. Tokius dalykus susitvarkyti gali tik pats, niekas tau nepadės. Prieš kokį mėnesį dar galėjai išvažiuoti, buvome Panemunės pilyje. O dabar su vyru svarstome, kuo čia reikės pasiguosti. Pavasarį žinojai, kad ateis vasara, bus saulės, bus džiaugsmo, o dabar... Reikės kažkaip išgyventi, svarbiausia - nesusirgti.

Sigitas ŠILERIS, tolimojo plaukiojimo kapitonas

Sėdžiu sau ir geriu kavą su mylima žmona. Turiu rūpestingą anūką. Jis paskambina ir sako: "Tu, seneli, tik nelakstyk po parduotuves." O kaip aš galiu nelakstyti, juk jis man duonos būdamas Vilniuje neatneš.

Kapitono klausiate apie bangas? Nei pirmoji, nei paskutinė man nebuvo baisios. Kiek jų dar bus per gyvenimą. Banga - tai romantika, egzotika, laisvė. Bangų nereikia bijoti.

Ačiū Dievui, iš mano pažįstamų dar niekas neserga. Žinau rusišką patarlę, kad tą, kuris saugosi, tą ir Dievas saugo, todėl stengiuosi nelįsti į kokias nors pramogų skyles, restoranus. Reikia prisižiūrėti taip, kaip mokė Aurelijus Veryga. Jeigu bijosi, ar kas nors dėl to pasikeis? Vis tiek eisiu pirkti pieno, bulvių, mėsos. "Šnapso" nereikės, dar turiu iš seniau.

Laima VILIMIENĖ, muzikologė, kultūros vadybininkė

Man nerimą kelia žmonių atsainumas. Matau, kad ne visi suvokia, kokia yra situacija, arba ignoruoja, ne visi laikosi nurodymų. Tai, be abejo, erzina.

Aš nebijau, nepanikuoju, geriau jaučiuosi nei per pirmąją bangą. Tik tiek kad nežinai, kokia rytoj bus diena. Dabar kocentruojuosi į strateginius darbus, į tai, kas bus po metų. Stengiuosi maksimaliai padaryti viską, ką galiu, šiandien. Manau, dabar palankus metas skirti laiko tolesniems apmąstymams. Guodžiuosi darbu. Guli krūva knygų, kurias norisi perskaityti. Jeigu viską uždarys ir nebebus veiklos, tada galbūt pereisiu prie intensyvaus skaitymo. Be to, ieškausi įvairių seminarų "online", noriu kelti savo kvalifikaciją, tobulėti kaip žmogus. Ieškausi sporto programų "online" tam atvejui, jeigu nebus galima išeiti ir į lauką. Labai mėgstu vaikščioti gamtoje. Man tai leidžia susikaupti, atkurti balansą.