2021 m. kovo 5 d. 18:01 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Savaitės ekspresas  >  SE

SE

Kruizai katamaranu virsta miražu

(3)

Kruizai katamaranu virsta miražu nuotrauka, foto

PARADOKSAS. Valstybė deklaruoja ekologinio turizmo skatinimą, tačiau nesugeba nupirkti naujo laivo ir atnaujinti buvusio maršruto Klaipėda-Nida.

© Deniso NIKITENKOS nuotr.

Reklama

Apie 20 tūkst. turistų per sezoną plukdydavęs greitaeigis Kuršmarių katamaranas "Smiltynė" jau trečius metus skrodžia Nyderlandų vandenis, nes buvo parduotas, o naujo įsigyti ar pastatyti Susisiekimo ministerijos kontroliuojama AB "Smiltynės perkėla" iki šiol nesugeba.

Minėtos bendrovės vadovybė dar 2018 m. žadėjo grąžinti buvusį itin populiarų vandens maršrutą Klaipėda-Juodkrantė-Nida. Iki šiol to nepavykus padaryti, siūloma apie 3-5 mln. eurų kainuojantį laivą pirkti ne vien iš įmonės lėšų, o finansiškai prisidėjus uostamiesčio bei Neringos savivaldybėms.

Pastarųjų vadovai pasisako už maršruto ir katamarano sugrąžinimą, tačiau trijų dalininkių modelį vertina labai atsargiai ar net skeptiškai, todėl su ekologine tarša kovojančios Kuršių nerijos vandens turizmo perspektyvos ir vėl priklausys nuo privataus verslo iniciatyvų.

NEPAKEITĖ. Valdiškas katamaranas turistus plukdė 4 metus ir vėliau buvo parduotas į užsienį.

Deniso NIKITENKOS nuotr.

Pažado netesėjo

Reklama

Vyriausybės keičiasi, tačiau kiekviena nauja centrinė valdžia laikosi to paties deklaratyvaus principo: skatinti ekologinį turizmą į UNESCO saugomą Kuršių neriją, kuri kasmet bando vaduotis nuo keliaujančiųjų automobiliais.

Dar tarpukariu ir seniau pagrindine susisiekimo tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos gyvenviečių priemone buvę laivai. Atnaujinant šią gražią tradiciją, nuo 2014 metų AB "Smiltynės perkėla" ėmė plukdyti žmones 1999 m. statytu katamaranu "Smiltynė".

Šis greitaeigis laivas švartuodavosi Šiauriniame rage, Klaipėdoje. Nidą juo buvo galima pasiekti per 2 valandas. Daugybę žmonių žavėjo galimybė išvysti Kuršių nerijos pusiasalį, Mirusias kopas, Pervalkos švyturį, kurortus ir kitas grožybes iš marių pusės.

ROMANTIKA. Plaukiant katamaranu buvo galima mėgautis nepakartojamu Kuršių nerijos kopų peizažu.

Deniso NIKITENKOS nuotr.

Katamaranas plaukiojo nuo birželio pradžios iki rugsėjo. Kelionės iš Klaipėdos į Nidą kaina vienam žmogui nebuvo itin didelė - 12 eurų. "Smiltynės" viduje buvo įrengtos 72 sėdimos vietos, o laive iš viso galėjo tilpti 132 kelaiviai. Denyje galima buvo nemokamai gabenti 43 dviračius.

Reklama

Kai 2018 m. paaiškėjo, kad katamaraną minėta bendrovė nusprendė parduoti, visuomenėje kilo nemaža pasipiktinimo banga, mat reisai buvę populiarūs. Daug keliautojų mielai plaukdavo į Nidą mariomis, o atgal į Klaipėdą grįždavo dviračiais.

Panaikinus kruizą smūgį patyrė ir vietinis turizmo verslas, mat katamaranu itin noriai naudojosi organizuojamos keliasdešimties dviratininkų grupės, tarp jų - ir užsieniečių.

Sušlapusios nuo kritikos purslų bendrovės vadovybė tuomet mušėsi į krūtinę ir žadėjo reisą iš Klaipėdos į Nidą atnaujinti vėliausiai nuo 2020-ųjų sezono pradžios. Kalbėta apie naujo laivo įsigijimą ar jo statybą, buvo skelbiami konkursai. Pirkimo sąlygose numatyta, jog uždarame salone turėtų būti bent 160 vietų, o iš viso jame galėtų tilpti nuo 230 iki 250 keleivių. Laivas turėtų būti dviejų denių, viršutinis atviras, skirtas apžvalgai. Laive taip pat turėtų tilpti ir bent 60 dviračių.

"Katamaraną galėtų nupirkti trys subjektai: mūsų bendrovė ir Klaipėdos bei Neringos miestų savivaldybės."

Mindaugas ČIAKAS, AB "Smiltynės perkėla" vadovas

Tačiau dabar aiškėja, kad visi bandymai vėl žmones plukdyti mariomis nauju laivu - sunkiai įgyvendinami.

Reklama

"Tris kartus jau konkursas buvo skelbtas, bet vis neįvykdavo dėl teisminių ginčų. Bendrovės valdyba šį klausimą atidėjo. Pavasarį bus skelbiamas konkursas naujam keltui įsigyti. Tas senasis katamaranas buvo parduotas, nes įmonė dėl jo veiklos patirdavo vien nuostolius. Laivas plaukdavo per metus 3 mėnesius, o paskui devynis stovėdavo nenaudojamas. Amortizacijos kaštai buvę labai dideli. Būdavo, kai net naktį prieš pat rytojaus išplaukimą tekdavę katamaraną remontuoti, nes bilietai nupirkti", - pasakojo nuo 2019 m. AB "Smiltynės perkėla" vadovaujantis įmonės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Trišalis projektas

Panašu, kad 4-5 mln. eurų per metus apyvartą turinti AB "Smiltynės perkėla" siūlys naują modelį, kaip galima būtų atnaujinti vandens maršrutą ir įsigyti modernų laivą.

"Katamaraną galėtų nupirkti trys subjektai: mūsų bendrovė ir Klaipėdos bei Neringos miestų savivaldybės. Galbūt reikėtų sukurti antrinę įmonę, kuri turėtų tris dalininkes. Katamaraną prižiūrėtų, jį eksploatuotų mūsų bendrovė. Visi pinigai, gauti už parduotus bilietus, būtų skiriami laivo personalo algoms ir techninei priežiūrai, aptarnavimui. Mums svarbu, kad bent jau nuostolių nepatirtumėme ir per vasaros sezoną uždirbtos lėšos padengtų laivo amortizaciją. Uždirbti nesitikime, tas projektas būtų labiau socialinis, o katamaranas atsipirktų per 20 metų", - mintimis dalijosi M. Čiakas.

Jis tikino artimiausiu metu siūlysiantis idėją minėtų savivaldybių vadovams, bus diskutuojama dėl finansinių įsipareigojimų, nes Neringos ir uostamiesčio savivaldybių biudžetų skirtumas yra milžiniškas.


Reklama

"Mano manymu, nebūtų teisiškai taip paprasta trims ūkio subjektams "susimesti" pinigų ir nusipirkti laivą."

Darius JASAITIS, Neringos meras

Pasiteiravus, ką apie siūlomą modelį mano Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, šis tikino, kad mintis - gera.

"Pozityviai vertinu pačią idėją. Sumanymas - racionalus, reikalingas, nes plaukiojęs mariomis katamaranas tikrai traukė žmones, masino į neriją vykti tokiu būdu, pamatyti pusiasalį iš vandens. Tačiau reikia viską įvertinti. Jei kalbame apie mūsų miesto indėlį, kuris siektų apie 1,5 mln. eurų, tai iš kišenės neištrauksi tokių pinigų. Ypač - dabar, šiuo nelengvu laikotarpiu. Bet, kaip minėjau, vandens transporto kelių išnaudojimas yra aktualus ne tik Kuršių nerijai, bet ir uostamiesčiui, todėl iniciatyvos yra sveikintinos. Esminis klausimas, kaip mes sugebėtumėme tą "Smiltynės perkėlos" modelį "įvilkti" į administracinius "rūbus", sureguliuoti teisiškai. Šioje vietoje gal ir pati Susisiekimo ministerija galėtų savo poziciją išreikšti", - kalbėjo meras.

Jo manymu, neretai būna, kai municipalitetas turi pinigų ir ieško idėjų, o šiuo atveju viskas atvirkščiai: yra idėja ir reikia rasti lėšų. Ši misija - kone utopinė. Tą pripažino ir vyriausioji Savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja Aldona Špučienė, kuri prieš tai ilgus metus ėjo administracijos Finansų ir turto departamento vadovo pareigas.

"Teoriškai įgyvendinti tą idėją įmanoma, tik reikia labai detaliai išanalizuoti ir pritaikyti teisinę bazę. Tačiau papildomus apie 1,5 mln. artimiausiais metais rasti nerealu, nes mieste vykdomas ne vienas Europos Sąjungos finansuojamas projektas. Juos kofinansuoja Savivaldybė, o tie darbai vis brangsta, laukia nauji didžiuliai projektai. Tiesiog yra svarbesnių prioritetų nei katamarano įsigijimas", - sakė A. Špučienė.

Esą į tokį projektą investuoti galėtų ir privatus verslas, tačiau investicija turėtų atsipirkti ne per 20, o per šešetą metų.

Reklama

Pažėrė kritikos

Neringos meras Darius Jasaitis teigė apskritai abejojantis, ar savivaldybės galėtų prisidėti perkant patį katamaraną.

"Galima būtų pirkti paslaugą: keleivių plukdymą laivu. Konkretų reisų skaičių per, tarkime, 5 ar 10 metų. Mano manymu, nebūtų teisiškai taip paprasta trims ūkio subjektams "susimesti" pinigų ir nusipirkti laivą. Turėtų vykti viešasis pirkimas. Gal ir įmanoma nepažeidžiant įstatymų padaryti taip, kad katamaraną statytų ar pirktų būtent "Smiltynės perkėla", o ne koks kitas konkurso dalyvis. Sudėtingas klausimas. Galų gale turėtumėme žiūrėti į ateitį ir galbūt įsigyti ne taršų, o elektra varomą laivą", - svarstė politikas.

Vis dėlto jis kritiškai įvertino valstybinės bendrovės bandymą ne iš savo lėšų, o pasinaudojant svariu municipalitetų finansiniu indėliu įsigyti katamaraną.

"Mes nuperkame laivą, o bendrovė jį eksploatuoja ir gauna pinigus. Kažkaip keistai čia... Manau, yra kitų būdų atnaujinti tą maršrutą su moderniu laivu. Tegul "Smiltynės perkėla" kurį laiką atsisako mokėti dividendus valstybei ir turės lėšų katamaranui. Galų gale šioje situacijoje pasigendu ir Susisiekimo bei Aplinkos ministerijų vaidmens. Jei jau oficialiai deklaruojama, kad ekologiškas vandens transportas yra vienas iš prioritetų norint patekti į Neringą, tai kodėl bandoma perkelti tai ant savivaldybių pečių? Tai gal reikėtų, kad pamario savivaldybės taptų "Smiltynės perkėlos" akcininkėmis?" - mintimis dalijosi D. Jasaitis.

Jis pastebėjo, kad privataus verslo atstovai sugeba išlaikyti laivus, vykdyti reisus mariomis ir nebankrutuoti.

Reklama

"Pernai iš Klaipėdos į Nidą kursavo ne pirmos jaunystės laivas "Benas", rinkdamas po 15 eurų už kelionę žmogui. Plaukioja laivai į Nidą iš Šilutės. Iš Drevernos - į Juodkrantę. O visišką monopolį turinti valstybinė bendrovė nesugeba katamarano įsigyti ir jo išlaikyti. Tad jei jau valstybė skatina ekologinį turizmą, tegul neima dalies pelno iš AB "Smiltynės perkėla" ir bus tų lėšų", - teigė meras.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Ray

2021-01-23   20:59

IP: 185.11.26.161

Mere Jasaiti pamastyk. Kur vyks turistai(pėstute su dviračiais) iš Neringos į Klp ar iš Klp į Neringą? Galvok ,mastyk:) Norite mažint auto kieki Neringoje keliate ekologoninį mokestį. Jokių kitų altenatyvų nesiūlote:)Gerb.Jasaiti pagalvokite:)

2021-01-23   17:44

IP: 185.11.26.161

Visada paprasčiau ant svetimos kupros joti.

Šlakbaumo mokestis laivo statybai

2021-01-23   15:35

IP: 185.11.26.161

Labiausiai suinteresuoti yra Neringos verslininkai, tai ir tegul nusiperka laivą ir vežioja žmonea, o Neringos meras iš 'šlakbaumo mokesčio" gali finansuoti laivo statybą.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SE

Ar politikams patinka nuotoliniai posėdžiai? nuotrauka, foto

Ar politikams patinka nuotoliniai posėdžiai? Laikraščio straipsnis

Regis, jau daugelis baigiame įprasti ne tik su artimaisiais bendrauti, bet ir...

Dabar jau reta tikimybė yra žiemą svečiuojantis Kuršių nerijoje išgirsti nuo plačiųjų...

Bumbinimo ant Kuršmarių ledo ypatumai nuotrauka, foto

Nepaisant besitęsiančios COVID-19 epidemijos ir karantino iššūkių, nuo kovo 3 dienos Klaipėdos...

Kai būti pirmoku ir norisi, ir baugu nuotrauka, foto

Kuo komiksai įdomūs vaikams? Kokia jų funkcija? Ar jie tėra skirti pramoginiams...

Iliustratorė Gabrielė Penčylaitė: "Komiksų skaitymas - tai kelionė" nuotrauka, foto

Išsiilgusiems kelionių šį sykį - Lietuvos Kolumbu tituluojamo Dano Pankevičiaus fotoreportažas iš...

Iš koralų pastatytas miestas, kuriame  moterų nepamatysi nuotrauka, foto

Pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? nuotrauka, foto

COVID-19, „Vakaro žinios" vasario 23 d. straipsnyje „Pedagogai pakraupę nuo vakcinos poveikio" rašė...

Susirgai - sukis kaip nori, bet į Lietuvą negrįžk nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Vyriausybės nariai nusprendė, kad Konstitucijoje įrašytų piliečių teisių per pandemiją...

Kodėl darželinukų nepasiekia vietinių ūkininkų produktai? nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Darželinukų maitinimas dažnai kelia įvairių diskusijų. Pastaruoju metu žibalo į ugnį šliūkštelėjo...

Baroti galerija pristato vaizdo projektą nuotrauka, foto

Parodos, Prisitaikydama prie visų karantino reikalavimų, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti ...

COVID-19, Paskelbta prieš 34 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Parodos, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...