Ko nori moterys?

Ko nori moterys?

Artėjant Kovo 8-ajai, Tarptautinei moters dienai, teiravomės klaipėdiečių vyrų, ar jie žino, ko nori moterys, kaip ir kada jas sveikina. Šis klausimas jiems pasirodė esąs gana sunkus. Reikėjo paieškoti drąsuolių, pasiryžusių pakalbėti šia tema.

Liudas VYŠNIAUSKAS, klounas, aktorius, režisierius

Kartą paklausiau žmonos, kam aš jai reikalingas? Atsakė: "Tam, kad turėčiau ko laukti." Ko nori moterys, klausimas labai sudėtingas. Galiu šnekėti tik apie savo gyvenimo moteris - žmoną, mamą ir močiutes. Visos jos nori būti gražios ir yra. Iš vyrų jos nori saugumo, švelnumo ir dėmesio. Anksčiau taip nemaniau, bet šiame gyvenimo etape man taip atrodo.

Yra ir tokių moterų, kurioms nereikia vyrų, tik duok karjerą. Jos turi vyrus, bet jie šalia jų būna minkštoki. Jos perima vyrišką pradą, o du vyrai tikrai susimuštų.

Režisierius Povilas Gaidys mums įskiepijo, kad moterims reikia dovanoti gėles, ir ne tik Kovo 8-osios proga, bet ir tada, kai tiesiog šviečia saulė. Karantinas vyrams į naudą. Jie ir šiaip pritingi, o dabar gali juo pasiteisinti. Bet juk įmanoma ir per karantiną gauti ir gėlių, ir visko.

Pats gėles dovanoju tada, kai jų būna gražių. Žiemą mano dovanojimų sumažėja. Dažnai apsilankau gėlių parduotuvėse, bet kartais išeinu nieko nenusipirkęs. Gėlės tada, atvežtos iš Olandijos, būna labai pavargusios. O šiaip jeigu savaitgalį nueinu į turgų, mėgstu ir gėlytę nupirkti.

Sigitas ŠILERIS, tolimojo plaukiojimo kapitonas

Nebijau moterų, jau praėjo tas laikas, todėl galiu būti drąsus. Dar prieš kokius dešimt metų nebūčiau nė prasižiojęs šia tema.

Moterys nori labiau ir įvairiau suartėti su vyrais. Jos jau išbandė visus galimus suartėjimus, o dabar ieško, ar nebus ko nors dar geresnio tuose santykiuose. Gal to nori ir ne visos moterys, nes tikrai yra moterų, norinčių normaliai suartėti su vyrais, gimdyti vaikus, rūpintis jais, paskui anūkais ir proanūkiais. Jos žino ir vykdo Dievo užduotį. O tos, kurios nenori vykdyti šios užduoties, pasistengia, kad šeima taptų ne labai atsakingas ir valstybei labai reikalingas darbas, o pramoga. Trečias moterų tipas būtų tos, kurios nenori švęsti Kovo 8-osios.

Manau, kad kiekvienai moteriai padovanota gėlytė, atkreiptas dėmesys yra gera emocija. Duok Dieve, kad tokių švenčių, kurias moterys supranta kaip pagarbą joms, kad jos gali būti mamomis, niekada nebus tėvu, būtų daugiau.

Aurelijus LIŠKAUSKAS, choreografas

Dažniausia moterys nori to, ko vyrai neturi arba negali duoti. Bet jos ieško to, ko nori, ir vis tiek suranda. Nemanau, kad jos nori kažko stebuklingai daug. Viena moteris sakė: "Nežinau, ko noriu, gal norėčiau rankinuko, o kai jį atidaryčiau, galėtų degti lemputė." Iš tikrųjų tai ir vyrai, ir moterys kartais patys nežino, ko nori, ir dėl to galbūt kyla kokių nors nesusipratimų. O tas nežinojimas, ko gero, atsiranda todėl, kad viskas yra labai gerai. O kalbant rimtai, tai jos tikriausiai nori, kad jas vertintų, gerbtų, paisytų jų nuomonės.

Kad ir kaip būtų, manau, moterys nusipelno būti nešiojamos ant rankų. Jos, o ne kažkas kitas verčia pasaulį suktis, nors vyrai norėtų, kad pasaulis suktųsi aplink juos. Kai moterys žeminamos ar neįleidžiamos į kai kurių religijų bažnyčias, kai joms neduodama gero darbo, pasireiškia vyrų kompleksas - bijo, kad moterys netyčia gali juos pralenkti.

Žiūrėkite, kas pas mus darosi politikoje. Partijos pasirinko savo lyderėmis moteris ir jos akivaizdžiai laimi. Baltarusijoje, kai vyrai negalėjo surasti lyderio, visi buvo susodinti į kalėjimus, surado moterį, kuri psichologiniu požiūriu yra daug pranašesnė. Net šeimoje jos jau užima aukštesnes pareigas. Kuo toliau, tuo labiau atsiranda vyro ir žmonos abipusis supratimas.

Mindaugas RIMEIKIS, žvejys

Moterys visą gyvenimą, kaip ir vaikai, nori dėmesio ir ne tik per Kovo 8-ąją, bet kiekvieną dieną. Kiek leidžia galimybės, reikia stengtis visada jį rodyti. Kiekvieną rytą atsikėlęs pasakai žmonai, kad myli, pabučiuoji, palinki geros dienos ir išeini į darbą. Parėjęs iš darbo vėl pabučiuoji ir paklausi, kaip jai sekėsi. Kitas dalykas, žmonai gėles reikia dovanoti ne tik per gimtadienį ar Kovo 8-ąją, bet tada, kai norisi tai daryti. Labai dažnai nedovanoju, bet per mėnesį porą kartų tikrai.

Kovo 8-ąją toleruoju. Tai Tarptautinė moters diena, o ne tarybinis išmislas. Pirmą kartą ji atšvęsta Amerikoje. O komunistine švente tapo todėl, kad ją pradėjo švęsti marksistė Klara Cetkin.

Moterys yra daug pastabesnės nei vyrai, jų žvilgsnis daug skvarbesnis. Apie mezgimą, žinoma, geriau kalbėti su jomis, nors kartais būna ir vyras pranašesnis šioje srityje. Būna tokių moterų, kurios apie žvejybą geriau nusimano negu vyrai. Moterys po truputį tobulėja, o vyrai save nuvertina.

Algirdas STRIPINIS, architektas

Šitas klausimas - man mistika iki šiol. Prieš kokius penkerius metus nustojau aiškintis, nes nusprendžiau, kad nepavyks. Dėl Kovo 8-osios pastaruoju metu yra įvairių pasvarstymų, bet šiaip jau, jeigu žmonai gėlių tądien neparneši, manau, nebūsi iki galo suprastas, kad bandai gvildenti kažkokius moralinius aspektus tos dienos tematika. Aš žmonai ir mes darbuotojoms nešame gėlių, nes didelio blogio dėl to nematau. Nepaisant dabartinių sąlygų, gėlių parnešti vis tiek reikės.

Tą šventę galima traktuoti ir vienaip, ir kitaip. Gal ji pastaruoju metu nuėjo nuo pagrindinių problemų - kovos už moterų teises ir pan., bet tikrai nemanau, kad gėlių dovanojimas moteriai yra kažkoks įžeidimas. Kiekvienas turi turėti asmeninę nuomonę, kaip tą šventę priimti. Gal yra ir mielesnių švenčių, kad ir Gegužės 13-oji, deivės Mildos diena, bet Kovo 8-oji yra Kovo 8-oji ir nuo jos nepabėgsi.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder