2020 m. rugpjūčio 11 d. 00:05 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Savaitės ekspresas  >  SE

SE

Kaip iš Lietuvos teritorijos "dingo" 830 tūkst. gyventojų (2)

(1)

2020-07-12, 21:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Kaip iš Lietuvos teritorijos "dingo" 830 tūkst. gyventojų (2) nuotrauka, foto

Reklama

Daugiau nei šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Ką pakeitė šis karas? Kokį poveikį turėjo visuomenei? Ar tikrai karas Lietuvoje buvo pamirštas, o jo patirtys užgožtos vėlesnių kovų dėl nepriklausomybės?

Tęsinys. Pradžia čia

Kita gyventojų grupė, kuriai buvo taikomi trėmimai, tapo žydai.

Nors pavienių žydų iškeldinimas iš pafrontės vyko jau 1914 m., masinį pobūdį tai įgavo 1915 m. sausio 25 d. (vasario 7 d.) Generalinio štabo viršininkui inf. gen. Nikolajui Januškevičiui įsakius "visus žydus ir įtariamus asmenis" iškeldinti iš teritorijų, kuriose veikė kariuomenė.

Po kelių mėnesių, jau įsibėgėjus šiems veiksmams, atsirado ir konkrečiai Lietuvos teritoriją lietęs nurodymas iškeldinti visus žydus, gyvenusius į vakarus nuo linijos Ryga - Bauskė - Panevėžys - Ukmergė - Kaunas.

Vien iš Kauno gubernijos 1915 m. gegužės mėn. vykusios operacijos metu per dvi savaites buvo iškeldinta apie 150-160 tūkst. žydų.

Šis žydų iškeldinimas neretai būdavo lydimas smurto, prievartos, kartais peraugdavusios į pogromus (Subačiaus, Troškūnų, Viešintų, Anykščių, Debeikių, Vabalninko, Rokiškio ir Vidžiūnų atvejai, gandų skleidimo apie esą Vokietijos karius slėpusius ir Rusijos karius užpuolusius žydus (Kužių atvejis).

Išgintieji žydai, kaip ir vokiečiai, dažniausiai turėdavo trauktis į atokesnes Rusijos gubernijas.

Pavyzdžiui, tiems Kauno ir Kuršo gubernijos žydams, kurie apsistojo Vilniuje, gegužės mėn. buvo eksplicitiškai lieptąjį palikti.

Turint omenyje žydų svarbą atskiruose ūkio sektoriuose, vietinė valdžia pagrįstai skundėsi neigiamu trėmimų poveikiu.

Tam tikrais atvejais kariuomenės nurodymai netgi buvo sabotuojami. Nepaisant to, 1915 m. pavasarį ir vasarą Rusijos kariuomenei traukiantis nuo prasiveržusios Vokietijos kariuomenės, priverstinis iškeldinimas tik paspartėjo. Svarbiausi jo motyvai buvo tariamos išdavystės, šnipinėjimas, suartėjimo su priešu galimybė ir kitos stereotipais grįstos ir krizinėje karo situacijoje ypač palankią dirvą sklaidai gavusios nuostatos.

Reklama

Kitų lietuviškųjų gubernijų civilių gyventojų masinis išvietinimas iš esmės irgi buvo susijęs su Vokietijos kariuomenės prasiveržimu.

Kaip ir Rytų Prūsijoje, vieni civiliai tapo pabėgėliais vedini gandų ir baimės, kiti turėjo išsikelti po to, kai dėl karo veiksmų buvo sugriauti jų namai ir ūkiai.

Daugelis valstiečių išsikeldavo iš savo ūkių laikinai, kol apylinkėse vyko karo veiksmai, ir vėliau ieškodavo galimybių sugrįžti.

Tačiau didelė dalis kėlėsi į atokesnius nuo fronto Rusijos rajonus, dabartinę Baltarusijos teritoriją ar netgi dar toliau į vidurio Rusiją.

Suprantama, artėjant Vokietijos kariuomenei, iš lietuviškų gubernijų kėlėsi visos valdžios įstaigos, buvo iškeldintos stambesnės įmonės su visa įranga ir darbininkais, pasitraukė daug dvarininkų, bet ilgalaikiais pabėgėliais tapo ir tūkstančiai valstiečių.

Daugelis jų iš pradžių atsitraukė tuoj už fronto linijos, bet 1915 m. rudenį paaiškėjus, kad toji linija stabilizavosi, iš pabėgėlių užgultų dabartinės Baltarusijos vakarinių regionų turėjo trauktis giliau į Rusiją.

Reklama

Pabėgėliai pasklido visoje europinėje Rusijos teritorijoje. Didesni lietuvių pabėgėlių centrai, kuriuose 1915 m. pabaigoje buvo susitelkę per tūkstantį priverstinių migrantų, buvo Maskvoje, Petrograde, Minske, Samaroje, Mogiliave, Žemutiniame Novgorode, Voroneže, Jekaterinoslavlyje, Rygoje, Viatkoje, Lugoje, taip pat Tūloje.

Pažymėtina, kad skirtingos Lietuvos vietovės pabėgėlių evakuaciją patyrė nevienodu mastu.

Dalis miestelių, pavyzdžiui, Skuodas, beveik visiškai nepatyrė šio priverstinių migracijų poveikio, tačiau kiti, kaip antai, Panevėžys ar Šiauliai, ištuštėjo labai dideliu mastu.

Norėdami geriau įsivaizduoti, kokio masto priverstinės migracijos vyko šiame Rusijos fronto ruože, pereikime prie skaičių. Rytų Prūsijoje pirmosios kategorijos - trumpalaikių pabėgėlių - skaičiaus nustatyti neįmanoma, kadangi valdžia su šiais gyventojais, kaip aiškiai apibrėžta grupe, neturėjo reikalų, taigi jos dydis nebuvo skaičiuojamas.

1915 m. antrojoje pusėje Rytų Prūsijos oberprezidento institucija paskelbė pirmuosius bandymų įvertinti Rusijos įsiveržimų padarinius vertinimus, anot kurių, 400 tūkst. žmonių "turėjo nedelsdami palikti savo gimtinę", o "ilgesniam ar trumpesniam laikui per kelis mėnesius pabėgėliais tapo 870 tūkst. žmonių".

Nepaisant formuluotės neaiškumo, manytina, kad antruoju skaičiumi bandyta įvertinti abiejų gyventojų pasitraukimo bangų padarinius.

Reklama

Šis skaičius (dar vertintas "daugiau kaip 800 tūkst.) figūravo ir vėlesniuose oficialiuose vertinimuose, antrosios pabėgėlių bangos dydį nurodant siekus 500 tūkst.

Tyrinėtojai šio skaičiaus vėliau nesiėmė tikslinti: pavyzdžiui, A. Kossertas nurodo, kad pabėgėliais nuo 1914 m. vasaros tapo 0,5 mln. rytprūsiečių.

Bus daugiau

Parengta pagal Klaipėdos universiteto leidyklos knygą „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prusija“

Žymos: mažoji lietuva

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Klp

2020-07-12   21:45

IP: 185.11.26.161

Turbut straipsnis kad Putinas viska padare ir jis kaltas

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SE

Sergejus Maslobojevas apie vaikystės svajones, mokyklos laikus ir šposus nuotrauka, foto

Sergejus Maslobojevas apie vaikystės svajones, mokyklos laikus ir šposus (3) Laikraščio straipsnis

"Vaikystėje su didžiuliu susidomėjimu stebėdavau filmus apie Arnoldą Švarcenegerį ir svajodavau būti...

Telšių rajone, netoli Luokės miestelio, turistus vilioja Šatrijos kalnas, tiksliau, piliakalnis. Jis...

Kur renkasi Žemaitijos raganos nuotrauka, foto

Rugpjūčio 1 dieną Klaipėdos miestas šventė savo 768-ąjį gimtadienį. Tad šį kartą...

Kodėl aš myliu Klaipėdą? nuotrauka, foto

Klaipėdoje gyvenančios tautodailininkės Linos Karalienės kūrybos svarbiausias šaltinis - gamta. Ant šilko,...

Lina Karalienė: "Ateina ta diena, kai tu ne valgyti nori, ne miegoti, o kurti" nuotrauka, foto

"Savaitės ekspresas" pristato naują rubriką "Kai grįžtu". Daugelis buvusių klaipėdiečių, aplankę uostamiestį,...

Pokyčiai Klaipėdoje ir džiugina, ir liūdina nuotrauka, foto

Palangoje - Klaipėdos lengvaatlečių pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Palangoje vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kuriame pasiekta net 16 geriausių šalies...

Raudona vėliava – ne kliūtis: paplūdimiai pilni, užterštame vandenyje besimaudančiųjų netrūksta nuotrauka, foto

Vasara, „Šiandien maudytis jau galima, vėjas teršalus nupūtė į kitą pusę“, - paaiškino...

Klaipėdos savivaldybė kviečia susipažinti su viešųjų erdvių apšvietimo sprendimais nuotrauka, foto

Klaipėda, Kviečiame susipažinti su viešųjų erdvių apšvietimo sprendiniais:

Savaitgalį - rekordiškai daug poilsiautojų Palangoje nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Visą savaitgalį laikęsi karšti orai į pajūrį pritraukė ne vieną tūkstantį poilsiautojų....

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...