2021 m. sausio 17 d. 02:53 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Savaitės ekspresas  >  SE

SE

Jūros savaitė be... Klaipėdos 1939-1940 m.

(1)

2020-11-07, 12:45

Zita GENIENĖ

Jūros savaitė be... Klaipėdos 1939-1940 m. nuotrauka, foto

Reklama

Netekus Klaipėdos krašto, visuomenėje ir toliau kryptingai vystoma jūrinių idėjų sklaida. Lietuvos vakarų sąjungos darbą perėmė Lietuvos jūrininkų sąjunga, persikėlusi į Kauną.

Klaipėdos nustoję, pasijutome parblokšti ir kuriam laikui sustojome nuleidę rankas. Bet tas nusiminimas buvo trumpalaikis <...> Juk ir dabar turime jūros pakraščio dalį su Šventosios uostu, turime, kad ir aprėžtą išėjimą per Klaipėdą, turime laivų, jūrininkų, daug prekių eksportui ir, svarbiausia, juntame savo tarpe vieningumą ir pasiryžimą savo tautai ir valstybei skirti visas jėgas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos moterų draugijos tautiniam laivynui remti iniciatyva 1939 m. birželio 27 d. sušauktame įvairių visuomenės organizacijų ir įstaigų atstovų bendrame susirinkime nutarta rugpjūčio 8-15 dienomis Lietuvoje organizuoti Jūros savaitę.

Kaip buvo įprasta, buvo sudarytas Vyriausias Jūros savaitės komitetas Kaune ir 150 vietinių komitetų visoje šalyje. Vyriausiąjį Jūros savaitės komitetą sudarė: pirmininkas prof. J. Šimoliūnas, vicepirmininkas pulk. J. Šarauskas, sekretorė O. Matulevičienė, J. Mičiulis ir J. Kalnėnas.

Jonas Šimoliūnas (1878-1965). Lietuvos albumas. Kaunas, 1921 m.

Reklama

Šaulių sąjungos skyriams pavesta organizuoti vietinius komitetus, kuriems keliamas tikslas populiarinti savo apylinkėje lietuviškos jūros reikšmę tautai ir valstybei, propaguoti vasarojimą lietuviškame pajūryje, puoselėti jūrines tradicijas, išryškinti laisvo išėjimo į platųjį pasaulį ir likusios Palangos-Šventosios pakrantės reikšmę. Komitetams siūloma sukurti programą atsižvelgiant į vietos sąlygas ir pageidavimus.

Periodinėje spaudoje skelbiami straipsniai apie jūrą ir pajūrį, uostą, prekybos ir karo laivyną, žvejybą, vandens sportą, jūros šaulius ir skautus. Taip pat publikuojami įvairūs jūriniai aforizmai, vaizdeliai iš pajūrio gyvenimo, feljetonai.

Buvo išleistas specialus "Mūsų pajūrio" numeris.

Valstybiniame radiofone rengiami jūros pusvalandžiai su dainomis, muzika, vaidinimais ir deklamacijomis.

Baigiamosios Jūros savaitės iškilmės vyko Šventosios uoste rugpjūčio 15 d. Į šventę įvairiausiomis transporto priemonėmis iš visos Lietuvos atvyko apie 10 000 žmonių. Svečiai apžiūrėjo uosto statybą, laivais į jūrą išplaukė apie 3 000 žmonių.

10 val. ant karo laivo "Prezidentas Smetona" Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti draugijos atstovė O. Matulevičienė įteikė laivo vadui kapitonui A. Kaškeliui vimpelą, o jūrų skautai trimitą - simbolinius ženklus, kad lietuvės moterys ir jūrų skautai visados pasiryžę stovėti pajūrio sargyboje.

Reklama

Iškilmės prasidėjo pamaldomis prie altoriaus, kuris buvo įrengtas žvejų laive. Pamaldas celebravo Palangos klebonas kunigas J. Galdikas ir evangelikų kunigas P. Dagys. Pamaldose dalyvavo policijos orkestras, diriguojamas N. Jonušo, giedojo Vytauto Didžiojo universiteto studentų choras, vad. K. Kavecko.

Po pamaldų pasisakė Vyriausiojo Jūros savaitės komiteto pirmininkas J. Šimoliūnas, finansų ministras J. Sutkus, Šventosios žvejų vardu žvejys Rejeris. 13 val. prasidėjo regata Šventoji-Palanga. Pajūrio savaitė baigėsi Palangoje 20 val. laužu, kurio programą stebėjo apie 7 000 žmonių.

Koncerte dalyvavo policijos orkestras, diriguojamas N. Jonušo, Vytauto Didžiojo universiteto studentų choras, jūrų skautai ir karo laivo "Prezidentas Smetona" jūreiviai padainavo jūreiviškų dainų.

Aktoriai K. Kymantaitė ir St. Čaikauskas perskaitė legendą "Jūratė ir Kastytis", buvo prisimintas prieš 40 metų įvykęs pirmas lietuviškas spektaklis "Amerika pirtyje" - Valstybinio teatro artistai suvaidino ištraukas iš spektaklio. Aptariant Jūros savaitės renginius, buvo pasidžiaugta, kad pajūryje apsilankė "visos Lietuvos pilkoji liaudis, neskaitant kultūrinių krašto jėgų, valdininkų ir tarnautojų. Vadinasi, kilniojo jūros vertinimo idėja giliai įsmigo į tautos sielą".

Į visas organizuojamas šventes per trumpą laiką pavykdavo sukviesti daugybę žmonių, sėkmingai surengti įvairaus pobūdžio masinius renginius.

Kaip tai buvo įmanoma? Paslaptis glūdi vykdomoje kryptingoje nacionalinėje propagandoje. Tarpukario lietuviams visą laiką reikėjo priminti, kokiu sudėtingu laikotarpiu jie gyvena ir ką turi daryti, kad jų veikla būtų prasminga įtvirtinant tėvynės nepriklausomybę.

Reklama

Tautinė agitacija palietė įvairius socialinius sluoksnius. Tikras šalies patriotas turėjo būti gerai įsisavinęs gimtinės istoriją ir geografiją.

Vasaros metu agituota keliauti po Lietuvą traukiniais, autobusais, automobiliais.

1940 m. kovo 28 d. Jūrininkų sąjungos metinio susirinkimo metu buvo nutarta vasarą vėl organizuoti Jūros savaitės renginius. Sudarytas šventei ruošti komitetas - pirmininkas prof. J. Šimoliūnas, nariai - V. Didžys, pulk. S. Kuizinas, Kaveckienė ir P. Babickas. Baigiamasis renginys turėjo vykti liepos pradžioje Šventosios geležinkelio ruožo atidarymo proga.

1940 m. birželio 9 d. Kaune įvyko Jūros šventė, kuri buvo visų liepos mėnesį vyksiančių renginių pradžia. Šventės globėja sutiko būti Užsienio reikalų ministro žmona M. Urbšienė. Sekmadienio popietę Vytauto parke parko paviljonai buvo išdekoruoti "jūriškais" vaizdais, aikštės išpuoštos signalinėmis vėliavėlėmis, kodais. Vakaro metu koncertavo "Prezidento Smetonos" laivo jūrininkai, vyko loterija bei programa, skirta vaikams.

Birželio 13 d. iš spaudos mus pasiekia paskutinė žinia apie Jūros savaitės vykstančius renginius: "karo laivo "Prezidentas Smetona" jūreivių kvintetas keliauja po Lietuvą su dainomis apie mūsų jūrą".

Reklama

1940 m. birželio-liepos mėn. istoriniai įvykiai pasisuko netikėta linkme. Birželio 15 d. SSSR kariuomenė įžygiavo į Lietuvą, kitą dieną sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė. Lietuvai netekus nepriklausomybės, birželio 22 d. įsakymu mokomojo karo laivo vardas "Prezidentas Smetona" pakeičiamas į "Pirmūnas", po birželio-liepos mėn. "Lietuvos Baltijos Lloydo" nacionalizacijos nustojo egzistuoti ir prekybos laivynas.

Lietuva per du nepriklausomybės dešimtmečius padarė milžinišką šuolį politikoje, ūkio ir amatų plėtotėje. Spėjo integruotis į pasaulį ir kaip jūrinė valstybė su konkrečiais siekiais, ekonominėmis ir kultūrinėmis programomis. Pradėjusi kurti savo jūrinį potencialą nuo labai menkų pradmenų, veržliai siekė įsitvirtinti jūroje kryptingai formuodama jūrinį tautos mentalitetą, dėjo daug pastangų, kad kraštas atgautų galimybę naudotis jūrinėmis komunikacijomis bei jūrų ištekliais. Ne tik Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitos jūrinę idėją plėtojančios organizacijos, bet ir šalies visuomenė, ypač inteligentija ir jaunimas, nuoširdžiai palaikė ir propagavo jūrinės valstybės kūrimą, rėmė ir skatino šį procesą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

jūreivis

2020-11-07   13:00

IP: 86.100.116.56

Ar ne laikas Jūros šventę organizuoti rugpiūčio 8-15 dienomis. Tai būtų pratęsimas
jūrinių tradicijų kurios gimė tarpukariu. Rugpiūčio 1d Klaipėdos gimtadienis o už savaitės miesto Jūros šventė,
Nes dabar parodoksas pirma Jūros šventė o paskui miesto gimtadienis.Negražu kažkaip išeina.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SE

2020-aisiais Lietuvos pajūryje užfiksuotas ne vienas rekordas nuotrauka, foto

2020-aisiais Lietuvos pajūryje užfiksuotas ne vienas rekordas Laikraščio straipsnis

Agentūros "Factum" vadovas Vytautas Navaitis džiaugiasi, kad, nepaisant pasaulinės pandemijos, 2020-ieji buvo...

"Didžiosios metų šventės - Kalėdos ir Naujieji metai - ateina ir praeina,...

Profesionalių sportininkų šventės: 200 km dviračiu, miegas apsikabinus štangą ir sąžinės graužatis nuotrauka, foto

Kaip išlydėti senuosius ir pasitikti naujus 2021-uosius metus, ko iš jų tikėtis,...

Žvaigždės pranašauja pokyčių ir naujų galimybių metus nuotrauka, foto

"Kai intensyviai treniruojiesi pajūrio pakrantėje ant smėlio po du kartus per dieną,...

Tenerifėje stovyklaujanti Ieva Dumbauskaitė: "Tai tinklininkų rojus" nuotrauka, foto

Artėjant Naujiesiems metams redakcija paprašė Jūrininkų ligoninės vadovo Jono Sąlygos šiuo sudėtingu...

Vaikystės ir jaunystės įspūdžių neišdildys niekas nuotrauka, foto

Permainos sostinėje: skiriasi Vilniaus „Ryto“ ir Donaldo Kairio keliai nuotrauka, foto

Sportas, Po neįveikto Citadele KMT ketvirtfinalio barjero Vilniaus „Rytas“ ėmėsi rimtų pokyčių. Sostinės...

Vytautas Landsbergis niekam pasiduoti neketina nuotrauka, foto

Lietuva, Trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas...

Pandemijos iššūkiai italo ir lietuvės meilei nebaisūs: karantino įkarštyje atvėrė restoraną Rietave nuotrauka, foto

Žmonės, Ilgai brandintą idėją – įkurti savo verslą Rietave – Virginijos ir Fabio...

Negeros žinios iš Norvegijos: vakcinos gali būti pavojingos pacientams, vyresniems nei 80 metų nuotrauka, foto

Sveikata, Norvegija teigia, kad COVID-19 vakcinos gali būti per daug pavojingos labai seniems...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...