INGAJA "Reverie" - kad atsisuktum į save

INGAJA "Reverie" - kad atsisuktum į save

"Albumas "Reverie" yra mano vidinio pasaulio refleksija, jausmų žemėlapis, kuriuo keliauju už kasdienio pasaulio ribų. Čia daug erdvės, į kurią įžengti galima tik per vidinius potyrius. Tai ne tik muzika, tai kelionė laisvės link. Mes visi pradedame nuo tuščio lapo, kuris laikui bėgant virsta šimtais vidinio pasaulio puslapių", - debiutinio albumo "Reverie" prasmę atskleidžia klaipėdietė atlikėja INGAJA, sparčiai populiarėjanti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Karantinas dar nebuvo paskelbtas, tačiau INGAJA paskutinę dieną atšaukė savo albumo pristatymo koncertą "Hofe".

Pabūgote COVID-19 grėsmės?

Jaučiau, kad turiu priimti tokį sprendimą, kad ir kaip jo nenoriu. Labai ilgai ruošiau šį albumą ir labai laukiau jo pristatymo, tačiau atsikėlusi dieną prieš jo pristatymą pajutau labai stiprią nuojautą nedaryti koncerto. Kai nuojautos nepaklausau, dažniausiai ji parodo, kad buvo teisinga. Pagalvojau, kad ir pati jausiu įtampą ir gal neateis tie žmonės, kurie labai nori. Tad nusprendžiau palaukti, kol situacija dėl koronaviruso pagerės, ir tada surengti koncertą.

O jeigu viskas užsitęs, gal sulauksime jo virtualioje erdvėje?

Neatmetu tokios alternatyvos.

"Reverie" - tai svajinga būsena, susimąstymas. Kodėl taip pavadinote albumą?

Tokia yra mano būsena, kai kuriu. Kurdama tarsi paskęstu savo pasaulyje, susikuriu kitą gyvenimą. Man ši būsena labai maloni, noriu ją perteikti ir klausytojams.

Ar tą ypatingą kūrybos būseną patiria tik menininkai, ar gali patirti ir paprasti žmonės, įsitraukę į kokią nors jiems malonią veiklą?

Manau, kad mes visi galime jausti tokią būseną, tik ne visi tam atsiduodame, sulaikome viduje, užgniaužiame. Tikiu, kad šis albumas padės atpažinti tą būseną savyje. Pajusti, kaip klausantis muzikos išnyksta visos mintys apie darbą, šeimą ir visa kita.

Užsiminėte, kad šis albumas gimė iš lėto. Papasakokite, kaip?

Pradžia buvo impulsyvi. 2018 metais išleidau du singlus su idėja, kad jie bus iš naujo albumo. Albumą ketinau išleisti 2019-aisiais ir tiems metams prasidėjus pagavau save labai skubant kurti, įrašinėti ir iš karto dalintis rezultatu. Iš tiesų, aš mėgstu greitą rezultatą, tačiau tai nėra gerai.

Skubėjimas neleidžia pasinerti į kūrybinį procesą giliai, mėgautis juo, nes esu susikoncentravusi į greitą rezultatą. Kai tai atpažinau savyje, man labai nepatiko. Nusprendžiau sąmoningai sulėtinti procesą, kurti tik iš įkvėpimo, be strategijos.

"Manau, kad mano kūryboje persiduoda tas bangavimas, atmosferinis skambesys, platuma, kurią mes turime čia, prie jūros", - sako INGAJA.

Juk nepriklausau jokiai įrašų agentūrai ar leidybinei kompanijai, kuri man nustatinėtų terminus. Esu pati sau.

Pati kuriate ir muziką, ir dainų tekstus?

Taip, ir prodiusuoju pati. Prie galutinio įrašo, kai kuriose dainose prisidėjo vienas muzikantas. Dar draugas padėjo su technika, sureguliuoti garso lygius ir pan. Lėtuoju periodu gimė daina "Quietness in the air" apie ramybę, tylą ore. Ji tapo atspirties tašku. Tada kai kurios jau sukurtos dainos nepateko, parašiau naujų, kurių net neplanavau. Visas kūrybinis procesas vyko iš jausmų, ne iš proto ir logikos.

Apie ką jūsų dainos?

Mano dainos - tai mano vidinio pasaulio, jausmų refleksija. Gvildenu man svarbias temas, kurios, manau, svarbios kiekvienam žmogui.

Mano tikslas - pakviesti žmones prisijungti prie mano muzikinės kelionės, joje atrasti savo taką, takelį, pasiimti ką nors sau. Labai džiaugiuosi, kai žmonės atranda save vienoje teksto eilutėje ar skambesyje.

O kas jus įkvepia?

Yra atlikėjų, kurių klausau nuolat, kurie mane įkvepia. Esu linkusi į melancholišką, atmosferinę muziką, kuri priverčia stabtelėti, susimąstyti. Tai, ko aš ieškau kitų atlikėjų muzikoje, yra ir mano pačios kūryboje. Tačiau neatmetu ir visai kitokio stiliaus muzikos, kartais ir pačiai atrodo visai įdomu sukurti ką nors kitokio, tačiau kol kas to nedarau.

Ir niekada nebandėte?

Esu bandžiusi šiek tiek. Buvo toks laikotarpis, kai norėjosi šiek tiek paeksperimentuoti, naujo įkvėpimo. Tada išbandžiau elektroniką ir dabar jos šiek tiek yra mano naujame albume, tačiau pagrindinis vis dėlto išlieka gitarų skambesys.

Kaip manote, kas turi didžiausią įtaką muzikos kūrėjo stiliui?

Sunku pasakyti, ir tos muzikos stilių kategorijos dažnai išeina iš ribų. Man atrodo, kad atlikėjui svarbu būti atviram sau ir leisti sklisti tam, kas yra viduje, nesitaikyti prie auditorijos, mados ir pan.

Kas ateina greičiau: muzika ar tekstai?

Anksčiau muzika ir tekstai ateidavo sinchroniškai. Grojant gitara ateina dainos eilutės. O naujame albume yra vienas kūrinys, kuris atliktas be gitaros, tik miniklaviatūra. Tai visiškai nauja, nes viskas visada man prasideda nuo gitaros. Buvo tokių dainų, kurioms turėjau tekstą, bet neturėjau muzikos, nes dalyvavau kūrybinio rašymo stovykloje, ir gimė pirmi tekstai.

Kada ir kodėl jūs pradėjote kurti muziką?

Kūryba man - tarsi sėkla, pasodinta sielos viduje, kuri augo, auga... Lankiau Juozo Karoso muzikos mokyklą ir muzika visada buvo šalia manęs. Dainų kūryba prasidėjo paauglystėje. Tada rašiau lietuviškus tekstus, buvo artima bardų stiliaus muzika. Po to buvo poros metų laikotarpis, kurį vadinu dykuma, nes nei grojau, nei kūriau. Maniau, kad jau viskas, kad būsiu iš tų žmonių, kurie baigė muzikos mokyklą ir pamiršo muziką.

Pirmąjį savo albumo "Reverie" pristatymą atlikėja surengė Smiltynėje, prie jūros.

Domo RIMEIKOS nuotr.

Tačiau žvelgdama iš dabartinės perspektyvos matau, kad tada tiesiog ėjau per įvairias gyvenimo situacijas, kurio blokavo kūrybą.

Kas blokuoja kūrybą?

Blokuoja perfekcionizmas, savikritika. Aš turiu tą vidinį kritiką, su kuriuo kartais ryšys būna labai įtemptas, kartais - geresnis. Stengiuosi jį impersonizuoti, suprasti, kad taip, jis egzistuoja ir aš jį išklausysiu, tačiau tai nereiškia, kad jis apibrėš, kas aš esu. Atsivėrimas sau padeda atsiverti kūrybai.

Man regis, mes labai dažnai mokame atsiverti kitiems, priimti ir palaikyti kitus tokius, kokie jie yra, tačiau neatsisukame į save. Nusisukimas nuo savęs labai blokuoja.

Albumas jau sukurtas. Jau praėjo šiek tiek laiko. Ar dabar esate juo patenkinta?

Nerastume atlikėjo, kuris sakytų, kad yra visiškai patenkintas rezultatu, vis tiek ką nors norėtų pakeisti. Tobulėjimui ribų nėra, tačiau ateina laikas, kai turi paleisti dainą.

Vis dėlto pailsėjusi nuo visko ir dabar užsidėjusi savo pirmąją plokštelę, ją maloniai išklausiau ir tikrai džiaugiuosi, kad pirmas mano albumas yra toks.

Apie ką svajojat dabar?

Hmmm, susimąsčiau. Žinau, kad svajonės pildosi, jeigu įdedi daug sunkaus darbo, esi atsidavęs tam, ką darai ir kantriai išlauki momento. Daug dalykų, kurie nutiko su šiuo albumu, kaip tai, kad jis išleistas plokštelės pavidalu, prieš ketverius metus man atrodė kaip neįgyvendinama svajonė.

Kodėl galvojote, kad neįmanoma?

Abejojau, ar mano muzika verta būti įrašyta plokštelės pavidalu.

Kodėl pasirinkote išleisti pirmąjį albumą būtent plokštelės pavidalu?

Sprendžiau tarp CD ir plokštelės. Nugalėjo plokštelė. Plokštelė - istorinis formatas. Neneigsiu, dabar jis grįžęs į madą. Aš ir pati kolekcionuoju plokšteles. Tad man šis formatas artimas, šiltas. Uždėti groti plokštelę - tai jau procesas. Uždedi, po to reikia keisti puses. Tai visai kitokia klausymo patirtis. Ir garsas - šiltesnis.

Albumą išleidote tik plokštelės pavidalu?

Plokštelės ir dar yra skaitmeninė versija. Plokštelių išleista tik 300 egzempliorių. Taip, labai ribotas tiražas. Nuostabus jausmas laikyti ją rankose.

Kas, be muzikos, šiuo metu svarbu jūsų gyvenime?

Pasivaikščiojimai gamtoje. Labai dažnai keliauju prie jūros. Manau, kad mano kūryboje persiduoda tas bangavimas, atmosferinis skambesys, platuma, kurią mes turime čia, prie jūros.

Esu ta klaipėdietė, kuri vertina jūrą.

Mano mėgstamiausia vieta yra Smiltynė. Persikeliu iš Naujosios perkėlos ir keliauju iki Senosios, arba atvirkščiai. Smiltynės paplūdimys kelia daug prisiminimų. Kūrybinio proceso metu taip pat važiuodavau ten su ausinėmis ir klausydavau savo dainų ir jūros klausdavau patarimo.

Jūra pataria?

Taip, tik reikia mokėti klausyti.

Smiltynėje orgnizavote ir pirmąjį savo albumo pristatymą, kuriame dalyvavo labai mažai žmonių.

Taip, nes turėjau labai ribotą kiekį ausinių, per kurias klausytojai klausėsi mano dainų. Tai buvo simbolinis kūrybos paleidimas toje vietoje, ant tos pakylos, ant kurios aš ne vieną kartą sėdėjau su ausinėmis ir klausiau. Labai džiaugiuosi, kad tai įvyko.

Prisimenu, kai prieš porą metų radijuje manęs paklausė, kur norėčiau groti, kokia mano svajonių scena. Aš atsakiau, kad noriu surengti koncertą prie jūros. Žinoma, tai nebuvo gyvas koncertas, bet pradžia jau padaryta.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder