2021 m. sausio 16 d. 08:14 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Savaitės ekspresas  >  SE

SE

Grįžta restauruotas kurėnas

2020-05-29, 17:01

Fausta AUGUSTAITĖ

Grįžta restauruotas kurėnas nuotrauka, foto

Kurėnas "Sud 1" - edukacinis Lietuvos jūrų muziejaus laivas, gyvas senojo Kuršių marių paveldo pavyzdys.

© Vitos JUREVIČIENĖS ir Deniso NIKITENKOS nuotr.

Reklama

Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas "Sud 1" po pernai patirtos katastrofos, kurios metu žuvo laivo kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius, restauruotas ir paruoštas tęsti kelionę. Šį savaitgalį jis nuleidžiamas į vandenį, o kitą savaitgalį "Sud 1" dalyvaus medinių Kuršių marių laivų sąplaukoje Juodkrantėje. Prie laivo vairo stos šviesaus atminimo kapitono Romaldo sūnus Romualdas Adomavičius.

"Laivai turi plaukti", - nuolat kartodavo tėvas. Jo įsitikinimu, tik plaukdami senieji laivai atlieka savo misiją - pasakoja istoriją", - sakė R. Adomavičius, pasiryžęs tęsti tėvo veiklą.

Pašnekovas prisipažino esąs įsisukęs į darbų sūkurį, tad jausmai ir išgyvenimai kol kas nekyla. "Emocijos, manau, sukils, kai įsėsiu į restauruotą kurėną kartu su nelaimę išgyvenusiais tėvo bendražygiais", - atviravo naujasis kurėno "Sud 1" kapitonas.

"Savaitės ekspresui" pavyko restauruojamą laivą užfiksuoti dar krante, Vaidoto Bliūdžiaus dirbtuvėse Švėkšnoje. Laivadirbys V. Bliūdžius kartu su šviesaus atminimo R. Adomavičiumi statė šį laivą prieš devyniolika metų, daug kartų plaukė kartu ir ištraukė jį iš Kuršių marių po katastrofos.

Laivas nukentėjo ne tik nuo audros

"Kai Romaldas žuvo, buvau Latvijoje apžiūrėti vieno laivo. Sužinojęs apie tragediją buvau šokiruotas. Pagalvojau, kad gal nereikia statyti tų laivų, nes jie gali tapti ir karstu. Tačiau žinau, kad R. Adomavičius nebūtų su tokia mintimi sutikęs, jis būtų norėjęs, kad šis kurėnas vėl plauktų. Šiandien labai džiaugiuosi atgimusiu kurėnu ir tuo, kad sūnus Romualdas Adomavičius bus jo kapitonas", - sakė V. Bliūdžius.

Reklama

Vaidotas Bliūdžius kartu su Romaldu Adomavičiumi statė "Sud 1" prieš 19 metų, o dabar restauruotą laivą perduos jo sūnui Romualdui Adomavičiui.

Didžiulėse dirbtuvėse Švėkšnos pakraštyje laivadirbys kartu su meistru Audriumi Paičiumi, trimis pameistriais ir savanoriais restauravo laivą nuo praeitų metų rudens.

"Per katastrofą laivas nebuvo taip stipriai pažeistas, kad nebūtų galima jo restauruoti ir vėl plaukioti. Buvo lūžęs laivo ragas - priekinė viršutinė laivo dalis, nebuvo vienos vainiklentės, šiek tiek iširo paragės, lūžo stiebas", - vardijo nelaimės padarinius restauracijos vadovas.

Romualdas Adomavičius pasiryžęs tęsti tėvo misiją ir stos prie kurėno "Sud 1" vairo.

Reklama

Pasak V. Bliūdžiaus, daugiausia laiko atėmė ne akivaizdžiai matomi darbai, o restauracija tų detalių, kurių net nematyti.

"Kitais metais šiam kurėnui bus 20 metų. Per tiek laiko mediena buvo daug kur sugedusi. Pavyzdžiui, vinis surūdijusi ir aplink ją išpuvusi mediena. Tokias detales restauruoti, lopus uždėti buvo sunkiausia", - pasakojo meistras.

Žino kiekvieną detalę

Pasak V. Bliūdžiaus, visos naujos laivo detalės, kaip ir pats laivas, pagamintos iš tvirtos ąžuolo medienos. "Tik dugnas iš pušies, o naujas stiebas - iš tiesios eglės. Laivas sutvirtintas kalvio rankų darbo kaltinėmis vinimis. Vinis ir visas metalines kurėno detales kaip prieš du dešimtmečius, taip ir dabar kalė tas pats kalvis iš Vilniaus Egidijus Latėnas.

Restauruojant kurėną sudėtingiausia buvo sulopyti smulkias jo detales.

Drobines beveik 7 metrų ilgio bures kurėnui siuva Rusnės laivadirbio Simo Knapkio uošvė. Derva laivui impregnuoti atkeliavo iš Suomijos, nes Lietuvoje jau nebeliko kas ją gamintų. Kai statėme laivą, su Romaldu keliavome į Dzūkiją, kažkokiame miestelyje tada dar buvo dervos gaminimo įrenginys ir laivas buvo dervuotas Lietuvoje pagaminta derva. Iš viso laivui dervos sunaudojama apie 20-30 litrų, ji maišoma su linų sėmenų aliejumi", - pasakojo V. Bliūdžius.

Reklama

Laivadirbys, garsėjantis ir vėtrungių gamyba, restauruotą kurėną papuoš pagal senosios vėtrungės, kuri dingo per nelaimę, pavyzdį pagaminta nauja vėtrunge. "Restauruoto laivo pavadinimas išliks tas pats, jokiu būdu negalime nutraukti tęstinumo", - pažymi V. Bliūdžius.

Išsaugojo latviai

Paprašytas prisiminti "Sud 1" istoriją, pašnekovas ant stalo paskleidė unikalius kurėno gimimo šaltinius.

"Štai laivo brėžiniai", - su didžiule pagarba meistras parodė šviesaus atminimo R. Adomavičiaus ranka ant dviejų mažų užrašų knygelės lapelių tušinuku nupieštus kurėno brėžinius su laivo matmenimis.

Romaldas Adomavičius išvertė ir ranka užrašė vokiškos knygos apie kurėnus fragmentus.

Iš segtuvo pašnekovas ištraukė pluoštą smulkiu, kaligrafišku raštu primargintų lapų. Tai R. Adomavičiaus ranka užrašytas vokiškos knygos apie kurėnus vertimas. "Šią knygą tuo metu turėjo tik šviesaus atminimo Eduardas Jonušas, kuris atkūrė pirmąjį kurėną mūsų laikais, ir Lietuvos jūrų muziejus. Išversta ne visa knyga, bet tik tai, kas buvo svarbu statant kurėną", - paaiškino V. Bliūdžius.

Reklama

"Sud 1" pastatytas pagal originalų kurėną. Tad mes galėjome tiksliai išmatuoti ir atkurti visas jo detales. Jis yra prieškarinio laivo replika", - pažymėjo V. Bliūdžius ir papasakojo gana įdomią priešistorę.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą vien lietuviškoje Kuršių marių dalyje kurėnų plaukiojo daugiau kaip 100, tačiau visas didžiulis medinis laivynas dingo.

Keliama versija, kad Kuršių nerijos gyventojai kuršininkai nuskandino savo laivus, tikėdamiesi, kad po karo sugrįš ir išsitrauks. Tačiau nuskendusių laivų nebuvo atrasta. Kita versija, kad laivai liko krante gyventojams traukiantis, o pokario naujakuriai panaudojo ąžuolines lentas statyboms ir krosnims kūrenti.

Naujas kurėno stiebas pagamintas iš tiesios eglės.

"Latviai pokariu buvo radę Lietuvoje du kurėnus ir parsivežė juos į muziejų Ventspilyje. Lietuvos jūrų muziejaus direktorius šviesaus atminimo Aloyzas Každailis suderėjo su latviais, kad šie atiduotų kurėnus muziejui. Vieną kurėną pavyko restauruoti ir jis plaukiojo Kuršių mariomis. Pirmasis jo plaukimas net spaudoje buvo aprašytas (V. Bliūdžius ištraukė seno sovietinio Šilutės rajono laikraščio iškarpą. Straipsnyje "Ar grįš kurėnai?" aprašyta, kaip jie ruošėsi plaukti - aut. past.).

Reklama

Kitas kurėnas buvo prastesnės būklės, tad buvo pastatytas Jūrų muziejaus ekspozicijoje. Būtent pagal to kurėno pavyzdį ir buvo pastatytas "Sud 1". Pastačius naują laivą, tas, kuris jau daug laiko plaukiojo, atsidūrė ir iki šiol yra muziejaus ekspozicijoje. O to, pagal kurį buvo pastatytas "Sud 1", būklė buvo tokia prasta, kad išsaugoti jo nepavyko", - pasakojo V. Bliūdžius.

Kaip kuršėnas tapo kurėnu

Žinia, kad kurėnas - bendrinis medinio laivo, kuris plaukiojo Kuršių mariose, pavadinimas. Lietuviai tokio pavadinimo neturėjo. Tad tarpukariu Kuršių marių mediniai laivai buvo klaidingai vadinami baidokais. "Kuršininkų tarme kurėnas buvo vadinamas Kurenkahn, arba kuršių valtimi. Norminant kalbą buvo nuspręsta pavadinti laivą kuršėnu. Legendos pasakoja, kad, leidžiant knygą apie šį unikalų jūrinį paveldą, spaustuvininkė padarė klaidą, ir laivas buvo pavadintas ne kuršėnu, o kurėnu.

"Pavadinimai kurėnams tradiciškai suteikiami, panaudojant tris pirmąsias gyvenvietės, iš kurios yra laivas, raides. "Sud 1" pavadinimas kilo nuo Kopgalio vokiško pavadinimo Suderspitze, - pasakojo V. Bliūdžius.

Meistras pažymėjo, kad kurėnų konstrukcija yra nepakitusi nuo seniausių laikų, nes ją padiktavo Kuršių marių ypatumai. "Kuršių marių specifika yra mažas gylis, seklūs krantai. Todėl visi Kuršių marių mediniai laivai yra plokščiadugniai. Senose nuotraukose matyti, kad rusniškiai su kurėnais net per apsemtas pievas plaukdavo. Šiais laivais buvo ir žvejojama, ir kroviniai gabenami. Pagal tai, ką laivai gabendavo, taip ir buvo vadinami: daržovinė valtis, turginė valtis, žvejybinis kurėnas turėdavo tinklą. Beje, kurėnais plaukiodavo tik didžiosios žvejybos teisę turintys žvejai", - pasakojo V. Bliūdžius.

Unikalus kurėnų bruožas, pasak meistro, yra dvigubas dugnas. "Kadangi laivas medinis, į jį vanduo vis tiek sunkiasi. Kad nereikėtų po tą vandenį braidyti, įrengiamos 10-30 cm pakeltos grindys. Žvejai po grindimis dėdavo žuvis. Dar ant dugno galima sukrauti plytas ir pasikurti ugnį, pasigaminti maisto. Tarpukariu po paslėptomis grindimis buvo ir kontrabanda (spiritas) gabenama. Dar viena specifinė kurėnų dalis yra šliūžės. Tai į sparnus panašios detalės, tvirtinamos laivo šonuose. Jos reikalingos tam, kad laivas mariose nedreifuotų, tiesiai plauktų, kai šoninis vėjas pučia. Šliūžės - tarsi kilio pakaitalas", - kurėno specifiką dėstė laivadirbys.

Plaukiojantis eksponatas

Šiuo metu Lietuvoje yra tik trys tikri kurėnai: "Kuršis" - pats seniausias, pastatytas E. Jonušo Nidoje, Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas "Sud 1" ir pats didžiausias kurėnas "Šturmai".

Reklama

"Sud 1" yra Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas, pastatytas pagal originalų pavyzdį. Tad po nelaimės net nekilo abejonių, kad jį reikia restauruoti ir toliau naudoti.

Manau, kad ir Romas būtų to norėjęs, nes jis statė tą laivą, surinko jo komandą, buvo kapitonas", - pažymėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Laivo statytojas, kapitonas Romaldas Adomavičius žuvo prieš metus per audrą apvirtus kurėnui.

Lietuvos jūrų muziejus parengė projektą "Kurėno sugrįžimas". Įgyvendindamas šį projektą "Sud 1" plaukiojo po Kuršių marias, dalyvavo regatoje "Ambersail" Amsterdame, aplankė Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Kiekvienais metais pristatydavo žvejišką paveldą Kuršių marių pakrantės miesteliuose, dalyvavo nacionalinėje ekspedicijoje Nemunu, keliose tarptautinėse ekspedicijose Kuršių mariomis iki pat Karaliaučiaus.

R. Adomavičius papildė, kad ir šį karantininį sezoną kurėnas planuoja ne vieną pasiplaukiojimą. "Medinių laivų laivybos sezoną planuojame atidaryti birželio 6 d. Juodkrantėje. Čia vyks pirmasis regatos "Burpilis" etapas. Po to ketiname dalyvauti naktinėje Mingės flotilėje, regatos "Burpilis" II ir III etapuose nuo Preilos iki Klaipėdos, Dangės flotilėje per Jūros šventę, festivalyje Juodkrantėje rugpjūtį, žuvienės čempionate rugsėjį. Net ir patyręs stiprią avariją, sulopytas, kurėnas "Sud 1" turi plaukti", - sakė R. Adomavičius.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

SE

2020-aisiais Lietuvos pajūryje užfiksuotas ne vienas rekordas nuotrauka, foto

2020-aisiais Lietuvos pajūryje užfiksuotas ne vienas rekordas Laikraščio straipsnis

Agentūros "Factum" vadovas Vytautas Navaitis džiaugiasi, kad, nepaisant pasaulinės pandemijos, 2020-ieji buvo...

"Didžiosios metų šventės - Kalėdos ir Naujieji metai - ateina ir praeina,...

Profesionalių sportininkų šventės: 200 km dviračiu, miegas apsikabinus štangą ir sąžinės graužatis nuotrauka, foto

Kaip išlydėti senuosius ir pasitikti naujus 2021-uosius metus, ko iš jų tikėtis,...

Žvaigždės pranašauja pokyčių ir naujų galimybių metus nuotrauka, foto

"Kai intensyviai treniruojiesi pajūrio pakrantėje ant smėlio po du kartus per dieną,...

Tenerifėje stovyklaujanti Ieva Dumbauskaitė: "Tai tinklininkų rojus" nuotrauka, foto

Artėjant Naujiesiems metams redakcija paprašė Jūrininkų ligoninės vadovo Jono Sąlygos šiuo sudėtingu...

Vaikystės ir jaunystės įspūdžių neišdildys niekas nuotrauka, foto

COVID-19 sirgęs ir į parduotuvę be kaukės nuėjęs vyras nubaustas areštu nuotrauka, foto

Lietuva, COVID-19 sergantis vilnietis, be kaukės nuėjęs į parduotuvę, nubaustas areštu, penktadienį pranešė...

Bronius Markauskas: "2020-ieji. Geresni ar blogesni, bet įsimintini" nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 2020-ieji visų atmintyje pirmiausia išliks kaip COVID-19 metai. Mes susidūrėme su problema,...

Šeštadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai:

Paskelbti „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai 2020“ nugalėtojai nuotrauka, foto

Sportas, Penktadienio vakarą Klaipėdos sporto bendruomenė sužinojo, kas tapo „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...