Emilija Lendraitytė: "Daina man - stipriausia jausmų išraiška"

Emilija Lendraitytė: "Daina man - stipriausia jausmų išraiška"

"Aš užaugau su šia daina. Mes trys seserys dainuodavome "Strazdą" nuo mažens trimis balsais. Su šia daina mezgėsi ir tvirtėjo mūsų ryšys", - liaudies dainos ir dainavimo reikšmę akcentuoja Emilija Lendraitytė, prieš Kalėdas kartu su prodiuseriu Uraganiumi (Ramūnu Tamašausku) išleidusi į eterį dainos "Strazdas" vaizdo įrašą.

Retas jaunas žmogus žavisi lietuvių liaudies dainomis. Kas tai lemia?

Mūsų tėtis (Narūnas Lendraitis - autor. past.) dainavo folkloro ansamblyje. Nuo mažens jis dainuodavo mums ir mes pradėjome kartu dainuoti. Jis pats būdavo labai užsiėmęs, prapuolęs darbuose, o dainavimas folkloro kolektyve - tai būdavo mūsų laikas kartu. Su kapela net dalyvavome laidoje "Duokim garo". Liaudies dainos mus suartino. Galbūt todėl jos man tokios brangios.

Esate dalyvavusi ir kituose televizijos muzikiniuose projektuose, tačiau šis konkrečios dainos vaizdo įrašas jums pirmasis. Kuo atlikėjui svarbus vaizdo įrašas?

Aš to vaizdo klipo užsimaniau, kai susipažinau su Uraganiumi, pamačiusi kito vaizdo įrašo, kuriame dalyvauja mano draugas Deividas Timinskas, įrašą.

Vaizdo įrašas yra tarsi dainos iliustracija. Man atrodo, kad jis sustiprina dainos poveikį.

Galbūt tokį požiūrį suformavo MTV, su kuria mes augome.

Aš nuo mažens labai mėgau sceną, vos išmokusi vaikščioti aš jau laikydavau "mikrofoną" ir dainuodavau, su sesėmis rengdavome koncertus, šou ir visi artimieji man sakydavo, kad aš būsiu žvaigždė. Dėl tokių pagyrų šiek tiek pykdavau, negalvojau, kad kas nors kada nors mane pastebės, o kartu slapta to troškau.

O paskui atsirado televizijos projektai ir žmonės, kurie mane į juos įtraukė. Priimu tai kaip Dievo vedimą, nes aš nesu profesionalė.

Nebaigėte net muzikos mokyklos?

Ne, neturiu jokio muzikinio išsilavinimo. Kartais dėl to man net gėda.

Iš tiesų, dainuoti aš išmokau miške. Augau Nidoje, paskui persikėlėme į Juodkrantę. Visą tą laiką buvau apsupta miško, per mišką eidavau prie jūros, svajodavau ir dainuodavau sau, iš širdies. Toks buvo mano ritualas, meditacija. Vėliau dainavau folkloro ansamblyje, chore, dabar giedu bažnyčioje, tačiau niekas manęs to nemokė. Mane per gyvenimą veda jausmas.

Daina man - pati stipriausia jausmų išraiška.

Dainavimą priimu kaip Dievo dovaną, jo prašau, kad veiktų per mane. Todėl dainų nenoriu ir negaliu savintis, noriu tik dalintis šia dovana.

Dainuojate tik lietuvių liaudies dainas ar ir pati jas kuriate?

Kartais man ateina žodžiai ir melodija, įsirašau juos į telefoną, tačiau nesu niekam jų ištransliavusi. Dažniausiai tai vyksta miške arba prie jūros, gamtos harmonija įkvepia.

"Strazdo" vaizdo įrašas - labai kuklus, minimalistinis. Kodėl būtent toks jo siužetas?

Nebuvo jokios scenarijaus. Iš pradžių dar galvojome uždėti "bumčiko" foną, tačiau dainą pavyko taip natūraliai ir emocionaliai įrašyti, kad jokių priedų prie jos nesinorėjo.

Emilija, esate apdovanota ne vienu talentu. Studijuojate dailę ir dizainą Vilniaus dailės akademijos Telšių padalinyje, piešiate įspūdingus piešinius ant drabužių. Kaip sekasi studijos?

Iš tiesų mano gyvenime labai daug kūrybos. Dabar studijuoju nuotoliniu būdu, virtualiai tenka ir atsiskaitinėti, rengti savo darbų pristatymus. Tad muzikai pastaruoju metu, kai viskas užsidarė, dėmesio skyriau mažiau. Todėl ir pati labai džiaugiuosi "Strazdo" įrašu.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder