Balerina Kira Tykhonova pasiruošusi tapti „kažko nuostabaus“ dalimi

Balerina Kira Tykhonova pasiruošusi tapti „kažko nuostabaus“ dalimi

Devyniolikmetės balerinos Kiros Tykhonovos sėkmės startu tapo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: Kijevo baleto mokyklos auklėtinė praėjusiais metais sėkmingai įsiliejo į teatro baleto trupę, sukūrė nemažai solinių vaidmenų ir net pelnė 2019-ųjų „Metų artistės“ apdovanojimą.

„Pagauk bangą“ – tai KVMT inicijuoti teatro apdovanojimai, kasmet rengiami kovo pabaigoje, pasitinkant Tarptautinę teatro dieną.

Vienas iš K.Tykhonovos vaidmenų - Drebulė pernai rugpjūtį pastatytame Eduardo Balsio šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. Tačiau svarbiausiu šokėjos pasiekimu neabejotinai tapo Klaros vaidmuo  Piotro Čaikovskio šokio spektaklyje „Spragtukas“, kurio premjera įvyko praėjusių metų gruodį.

Kuo jus užbūrė šokėjos profesija? Kaip viskas prasidėjo?

Nuo penkerių metų pradėjau mokytis gimnastikos, bet malonumo nepajutau. Mečiau. Sutapo, kad netrukus su mama ėjome į teatrą žiūrėti spektaklio „Gulbių ežeras“. Ir mama paklausė, gal norėčiau išbandyti save balete. Jau kitą dieną nuėjau į vaikų choreografijos mokyklą ir buvau atrinkta kaip tinkama.

Buvo pranešta, kad mano fiziniai duomenys baletui vidutiniški, bet pridėjus pastangų tai įmanoma pakeisti. Iš pradžių baletą priėmiau kaip sportą. Vėliau pradėjau suprasti, kai tai menas, kuriame kiekvienas judesys turi prasmę ir paskirtį.

 

 

Kas balete užkabino?

Iš pradžių atsirado sportinis interesas būti geriausia: ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs. Žinoma, tada į šokį nežiūrėjau kaip į būsimą profesiją. Bet būdama devynerių ar dešimties metų nusprendžiau: „kodėl gi ne?“.

Kuo daugiau šoki, tuo stipriau baletas įtraukia. Galiausiai supranti, kad be jo negali gyventi. Ir nors besimokant buvo geresnių ir prastesnių periodų – tai išugdė charakterį ir užsispyrimą siekiant tikslo.

Vėliau iš gimtojo Dnipro miesto išvykote mokytis į Kijevo baleto mokyklą...

Į Kijevo baleto mokyklą atvykau 2016-aisiais, baigusi devynias klases. Tapti Kijevo baleto mokyklos studente buvo nelengva: tai geriausia šalies choreografijos mokykla.

Tačiau mano puikių pedagogų pagalbos ir palaikymo dėka (jie buvo tarsi antra mano šeima) išlaikiau visus reikalingus egzaminus ir tapau šios mokyklos studente. Iš pradžių buvo labai sunku. Juk atvykau į kitą miestą, prasidėjo savarankiškas gyvenimas bendrabutyje...

Naujas kolektyvas, nauji mokytojai. Be ašarų, aišku, neapsiėjau (juokiasi). Prireikė daug laiko, kad priprasčiau prie kito miesto ir visų pasikeitimų.

Visada įdėdavau maksimaliai pastangų įrodyti sau ir kitiems, kad esu kažko verta. Jaunuoliai, su kuriais mokiausi, buvo talentingi, puikių fizinių duomenų, stipriai paruošti. Ir tai mane motyvavo dirbti dar daugiau.

Mes, galima sakyti, gyvendavome baleto mokykloje, ypač paskutiniais mokymosi metais. Ir kasdien sau bei kitiems įrodinėdavome, kad mes galime! Ši baleto ir gyvenimo mokykla visiems tapo sunkiu išbandymu. Ten tiek daug visko vyko, kad neįmanoma nupasakoti...

Ne veltui sakoma, kad baletas – gyvenimo būdas?

Taip, baletas – gyvenimo būdas. Tavo elgesys, išsilavinimas, charakteris, laikas, mintys, aplinka, dvasinė būsena ir visa kita tampa susiję su baletu. Ypač jei tuo gyveni nuo mažens ir nė nesupranti, kad galėtų būti kitaip.

 

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.

 


Savaitraštyje rasite ir daugiau aktualių temų. Rubrikoje "O kaip daryčiau aš?" žinomų klaipėdiečių klausėme nuomonės apie Skulptūrų parko tvarkymo planus. Šios unikalios uostamiesčio vietos sutvarkymo projektą ketinama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos. Darbus norima pradėti dar šiemet.

Projektas klaipėdiečius tarsi padalijo į dvi stovyklas. Daugiausia diskusijų kelia ketinimas iškirsti 504 iš 1 198 parke augančių medžių.

Ne vienam bus įdomu paskaityti, kodėl Klaipėdoje nelieka meno galerijos "Pėda" ir kodėl menininkai Eugenija ir Vytautas Karčiauskai palieka Klaipėdą ir išvyksta gyventi į Vilnių.

Sporto mėgėjams - išskirtinis Čikagoje gyvenančio mūsų tautiečio Aurimo Matulevičiaus pasakojimas. Lietuvos pajūryje vaikystės vasaras leidęs ir Klaipėdos universitete mokslus baigęs Aurimas Matulevičius jau du dešimtmečius už Atlanto yra tikras savo gimtosios šalies ambasadorius, kurstantis tautiečių azartą krepšinio aikštelėje ir tiesiantis bendrystės tiltą tarp Lietuvos ir Čikagos.

43 metų krepšinio specialistas, padedamas savo brolio, žinomo Klaipėdos verslininko ir politiko Teisučio Matulevičiaus ir dar būrio krepšinio entuziastų, 2003 metais įkūrė Čikagos lietuvių krepšinio lygą (ČLKL) ir ją sėkmingai plėtoja iki šiol.

Čikagoje, kuri vadinama Amerikos lietuvių sostine, oranžinio kamuolio aistruoliams A. Matulevičius yra puikiai pažįstamas žmogus. Jis čia lietuviams užkūrė sporto emocijomis pagardintą gyvenimą - yra ne tik minėtos ČLKL įkūrėjas, prezidentas, bet ir Čikagoje veikiančioje "Lituanicos" akademijoje moko jaunimą krepšinio paslapčių, o vasaromis Amerikoje organizuoja krepšinio stovyklas.

Priede "Kultūros uostas" tradiciškai rasite senųjų Klaipėdos kapinių istorijas ir naują žurnalistės Gražinos Juodytės "Akvarelių" pasakojimą. Beje, dabar landžiojama po Herkaus Manto g. 2-ąjį namą, kur ilgą laiką veikė ir "Vakarų ekspreso" redakcija. Tad šį sykį, manome, bus įdomu paskaityti buvusios dienraščio žurnalistės Dalios Grikšaitės prisiminimus.

Ir dar daug įdomių istorijų, pasakojimų rasite naujame "Savaitės ekspreso" numeryje. O kartu su juo gausite ir specialų priedą "TV publika" su TV programa visai savaitei.

Naujojo "Savaitės ekspreso" ieškokite visose spaudos platinimo vietose.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder