2019 m. balandžio 24 d. 03:15 val., trečiadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (5)

2019-03-22, 18:01

Kęstutis DEMERECKAS

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (5) nuotrauka, foto

DABAR buvusiame kapinių prižiūrėtojo name veikia Tautinių kultūrų centras

© Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Klaipėdietis leidėjas, kultūros paveldo ekspertas, ICOMOS narys Kęstutis Demereckas atliko buvusių senųjų Klaipėdos kapinių prižiūrėtojo gyvenamojo namo, dabar Tautinių kultūrų centro pastato, istorinį tyrimą ir parašė istorinę-urbanistinę apybraižą, kuria dalijasi su "Vakarų eskpreso" skaitytojais.

Iki XIX a. pr. kiekviena bendruomenė mūsų mieste turėjo savo kapines. Tik XIX a. pirmojoje pusėje įvairių bažnyčių ir religijų atstovai paskatinti įkurti bendras miesto kapines.

Vieta naujosioms kapinėms buvo paskirta už miesto, Rosgarteno laukymėje, Aleksandro (dabartinės Liepų) g. gale, už 1807 m. pastatytų gynybinių įtvirtinimų. Kapinės buvo per kvartalą atitrauktos nuo dabartinės Liepų g. ir nuo S. Neries g. Iš šių gatvių į kapines vedė platūs takai, kurie dalijo amžinojo poilsio vietą į keturias lygias dalis.

Naująsias kapines 1820 m. sausio 7 d. pašventino reformatų pamokslininkas Lambertas. Tik įkurtose kapinėse jokių būtiniausių (šarvojimo) pastatų nebuvo, tačiau buvo nuspręsta kapines apsodinti medžiais ir reikėjo paskirti už kapinių apsodinimą ir priežiūrą atsakingą asmenį. Taip atsirado kapinių prižiūrėtojo pareigos.

Kapinių prižiūrėtojo namas

Pirmieji kapinių prižiūrėtojo sodybos pastatai kapinėse matomi po Didžiojo gaisro 1857 m. sudarytame detaliajame Klaipėdos plane. Čia užrašyta: "Todtengraben Wohnung und Leichenhaus" - Kapinių prižiūrėtojo gyvenamasis ir šarvojimo namai.

Kiek galima spręsti iš pastatų išdėstymo, didysis kvadrato plano mūrinis (pažymėta sutartiniuose plano ženkluose) pastatas, esantis arčiau tako, buvo skirtas mirusiesiems šarvoti, o giliau kieme stovėjo medinis kapinių prižiūrėtojo W. Heino namas. Heinų Klaipėdoje tuo metų gyveno labai daug (13) - nuo burių siuvėjo ir locmano iki pirklio ir teologijos mokytojo gimnazijoje.


PLANAS. 1857 m. sudarytame detaliajame miesto plane kapinių prižiūrėtojo gyvenamasis ir šarvojimo namai pažymėti "Todtengraben Wohnung und Leichenhaus".

Kapinių prižiūrėtojo sodyba išsidėsčiusi laisvame žemės sklype, prie tako vedusio iš Apskrities kiemo į kapines. Kapinės šiek tiek perplanuotos: suformuota pusračio formos aikštė vakarinėje dalyje priešais kapines. Matyt čia buvo pagrindinis įvažiavimas. Priešais kapines virš tako, regis, buvo suformuota vijokliais augalais papuošta gėlių arka.

Plane detalizuota tik viena kapinių dalis - sklypas šiaurės vakarų kampe. Čia sklypo viduje nutiesti takai. Matyt, šis kapinių ketvirtadalis buvo užlaidojamas pirmiausiai. Kalbant apie bendrąjį kapinių planą, jis skiriasi nuo ankstesniojo (1839 m.). Čia aiškiai sumažintos pirmosios dvi, arčiau dabartinės Liepų g. buvusios kapinių dalys, suformuotas didesnis parkas abipus įvažiavimo tako ir palikta pusračio formos aikštė priešais pietinį įvažiavimą į pačias kapines. Šioje aikštėje galėjo apsisukti kapinių lankytojų karietos ir vėliau automobiliai. Kapinės buvo apkastos giliais grioviais, kurie buvo skirti sklypui drenuoti.

1867 m. iš pirklio Wienerio fondo buvo pastatytas naujas šarvojimo pastatas miesto kapinėse. Nežinia, kodėl tai buvo padaryta. Gal ankstesnysis, pažymėtas 1857 m. plane sudegė, kas tokiems pastatams ypač būdinga.

Dar po dešimties metų 1877 m. buvo pastatytas naujas kapinių prižiūrėtojo namas. Miestas tuo metu jau turėjo savo etatinį architektą, vykdė naujos turgaus halės, mokyklos ir teatro perstatymo darbus.

Kapinių prižiūrėtojo gyvenamasis namas buvo pastatytas kiek atokiau nuo šarvojimo patalpų, matyt, saugumo sumetimais. Jis daug didesnis už šarvojimo namelį ir pagalbinį ūkinį pastatą, (buvusio gyvenamojo namo vietoje). Kapinių prižiūrėtojui be gyvenamųjų patalpų reikėjo ir biuro, kuriame galėjo priimti interesantus, buvo būtinas ir kapinių planas bei archyvas.

Plane matyti, kad šarvojimo salė išlikusi toje pat vietoje, o buvęs prižiūrėtojo gyvenamasis namas, matyt, virto ūkiniu.

XIX a. pab. kapinės buvo išplėstos nauju papildomu sklypu šiaurės vakarų pusėje. Jo pakraštyje suformuota dar viena pusapskritimo formos aikštė.

Didėjant gyventojų skaičiui intesyvėjo kapinių užlaidojimas. Ypač karo metais. Pranešama, kad 1915 m. kovo 20-21 d. vokiečių puolimo metu rusai neteko apie 150 karių, klaipėdiškių nuostoliai buvo nedideli. "Dvidešimt kareivių ilsisi broliškame didvyrių kape Miesto kapinėse, šalia - devynių žuvusių nežinomų civilių kapas", - rašė J. Zembrickis. Šis didvyrių kapas buvo visai netoli lapinių prižiūrėtojo namo, priešais Reinckes mauzoliejų.

Pastatų komplekse ir vežiminė

1903 m. Klaipėdos miesto plane pažymėtas gana didelis, kvadrato formos kapinių prižiūrėtojo sklypą. Sklype pažymėti net 5 pastatai: arčiausiai miesto - kapinių prižiūrėtojo gyvenamasis namas. Jis pavaizduotas detaliai su priestatėliu kiemo pusėje. Atokiau prie pat aikštės sklypo kampe stovintis šarvojimo pastatas sujungtas su buvusiu prižiūrėtojo gyvenamuoju namu, pastatytas naują pastatas tarp jų.

Taigi kompleksą sudarė trys pastatai, regis, po vienu stogu. Prie aikštės, pačiame sklypo smaigalyje, pastatytas dar vienas naujas pastatas, kurio paskirties nežinome. Pastatas pavaizduotas su nedideliu išsikišimu į aikštės pusę. Gal tai laidojimo procesijoms reikalingų susisiekimo priemonių stovėjimo vieta - vežiminė, nes 1898 m. Klaipėdos adresų knygoje kapinių prižiūrėtojo adresu Parkstr. 11/12 be Kapinių prižiūrėtojo Tiesen užregistruoti dar penki vežikai - karietų savininkai.

Kapas už 3 300 litų

1903 m. plane matyti, kad į kapines jau vedė gatvės iš pietų ir vakarų pusių, buvusių takų vietoje. Iš vakarų pusės (S. Neries g.) gatvė vėliau vadinta Kapinių keliu (Friedhofs Weg).

Įvairiems svarbiems nutarimams kapinių plėtros ir priežiūros klausimams mieste buvo išrinkta Kapinių taryba, kurią sudarė 2 magistrato nariai ir 4 miesto Savivaldybės nariai. Kapinių prižiūrėtojo pareigas daug metų ėjo Richardas Tillott. Prižiūrėtojo namo adresas buvo Parkstr. 11/12, vėliau Donelaičio g. (1936 m.).

Kapinių prižiūrėtojo tarnyba kapinėse turėjo atlikti labai daug darbų. Kiekviena kapavietė turėjo savo numerį. Savivaldybėje testamentu ar iš anksto sumokėjus atitinkamą sumą pinigų buvo galima užsisakyti kapo vietą, paminklą ir nuolatinę priežiūrą. Ši paslauga 1931 m. kainavo 3 300 Lt.

Miesto Savivaldybės sąmatoje miesto kapinėms laidojimo paslaugoms 1930 m. buvo skirta 5 600 Lt, šarvojimo salės priežiūrai - 670 Lt.

Miesto biudžete 1931 m. Kapinių prižiūrėtojo (inspektoriaus) tarnybos darbuotojų atlyginimams buvo numatyta 37 120 Lt, 1932 m. - 37 000 Lt. Prižiūrėtojo sklypo žemės ir pastatų mokestis 1931 m. sudarė 2 500 Lt, jų draudimo išlaidos 150 Lt. Kapinių prižiūrėtojo biuro poreikiams t. t. ir už telefoną skirta 544 Lt, o 1932 m. - 734 Lt. Apšvietimas ir vanduo kasmet biuriui kainavo 1 000 litų.

Gėlių ūkis

XX a. pr. šalia Kapinių prižiūrėtojo sklypo buvo įkurtas Miesto gėlininkystės ūkis (buvusių Teniso kortų vietoje), kuris tiekė sodinukus ir gėles kapinėms.

Klaipėdos miesto kapinės nuolat buvo plečiamos. Vien 1930 m. sąmatoje kapinių plėtrai skirta 32 100 Lt , o kitais metais numatyta skirti 18 000 Lt.

1936 m. išsiplėtus kapinėms buvo pastatyta nauja didžiulė šarvojimo salė prie Liepų g. (dabar stačiatikių cerkvė).

Pokario kapinių peripetijos

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miesto kapinės buvo naudojamos įprastai. Pirmosiomis dienomis po Klaipėdos šturmo kapinių naujojoje dalyje buvo palaidoti sovietų karai - vėliau čia atsirado sovietų karių kapinės.

Kitoje kapinių pusėje, arčiau rusų cerkvės, buvo laidojami eiliniai Klaipėdos gyventojai. Kapinėmis buvo naudojamasi iki 1960 m. kol Klaipėdoje, Joniškėje, įkurtos naujos miesto kapinės.

Kapinių prižiūrėtojo gyvenamasis namas karo metu išliko nepaliestas, tačiau nei šarvojimo salės, nei kitų ūkinių pastatų nebeliko. Jie nepažymėti ir pirmajame po karo sudarytame bendrajame miesto plane (1947-1949 m.), tačiau tuo pat metu sudarytame specialiąjame kapinių plane pažymėtos ne tik sugriautos šarvojimo salės ir jos priestatų pamatų liekanos, bet ir trečiojo pastato viena pamatų sienelė. Liudininkai tvirtina, kad šarvojimo salės vietoje riogsojo pamatai ir mėtėsi daug raudonų plytų.

Sprendžiant iš 1947 m. kadastrinių matavimų namas Donelaičio g. 12 / S. Neries 6 AB 1-ajame aukšte turėjo 6 patalpas ir laiptinę. Įėję pro duris iš pagrindinio tako pusės interesantai patekdavo į laiptinę, iš jos - į nedidelį laukiamąjį, iš kurio vienos durys vedė į erdvų kapinių prižiūrėtojo biurą, kitos - į jo gyvenamasias patalpas. Prie biuro buvo dar vienas nedidelis kambarėlis archyvui. Gyvenamoji kapinių prižiūrėtojo namo dalis - butas, buvo daug erdvesnė. Ją sudarė svetainė, miegamasis ir virtuvė. Kiemo pusėje buvo mūrinis prieangis. Antrajame pastato aukšte buvo du nedideli kambarėliai darbininkams.

Pirmaisiais pokario metais Kapinių prižiūrėtojo gyvenamasis namas buvo apgyvendintas. Iki pat šeštojo dešimtmečio čia buvo žmonių butai. Tik apie 1970 m. po remonto įkurtas šachmatų klubas "Šachmatinė", po privatizacijos ilgai čia veikė vyninė "Metų laikai". 2007 metais vyninę nusiaubė du gaisrai. Po ilgai trukusios pastato rekonstrukcijos 2012 čia įsikūrė Tautinių kultūrų namai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dabar Skulptūrų parkas yra vieta, kurioje išpildomi pažadai prisiminti. Nors kapų neliko...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

Steponas Almonas 1949 m. vasario mėn. atvažiavo į Klaipėdą pasisvečiuoti pas gimines...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (7) nuotrauka, foto

Janina Rudminaitė Peištarienė iš vaikystės prisimena vaišes mirusiesiems, kurios būdavo paliekamos senosiose...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6) nuotrauka, foto

Klaipėdietis leidėjas, kultūros paveldo ekspertas, ICOMOS narys Kęstutis Demereckas atliko buvusių senųjų...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (5) nuotrauka, foto

„Žalgirio“ vyrai namuose krito prieš „Fenerbahce“ nuotrauka, foto

Sportas, Kaune buvo labai karšta, tačiau „Žalgirio“ krepšininkai trečiose Eurolygos ketvirtfinalio serijos...

"Neptūno" kelyje - įsibėgėjęs "Juventus" nuotrauka, foto

Sportas, Poryt 19 val. Klaipėdos "Neptūnas" savo žiūrovų akivaizdoje, "Švyturio" arenoje, kils į...

Klaipėdos stalo tenisininkėms - bronza nuotrauka, foto

Sportas, VILNIUJE vykusiame finaliniame Lietuvos stalo teniso aukščiausios lygos moterų komandiniame čempionato etape...

Atkurta krovininė laivyba Nemunu nuotrauka, foto

Ūkis, Antradienį į tarptautinį Marvelės uostą Kaune krovininė barža atplukdė pirmąjį atkurtos nepriklausomybės...

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Ūkis, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...