2019 m. birželio 20 d. 04:09 val., ketvirtadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (4)

(6)

2019-03-15, 10:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (4) nuotrauka, foto

NAIKINANT kapines, pasak V. Tamošiūno, buvo naudojamas ir buldozeris, kuris kartu su žemėm į takų duburius ar sprogimų išmuštas duobes nustumdavo ir smulkesnę kapinių atributiką.

© Vytauto TAMOŠIŪNO piešinys

Tęsiame pokalbį apie senąsias Klaipėdos kapines su klaipėdiečiu kraštotyrininku Vytautu Tamošiūnu. Pokariu į uostamiestį atvykęs ir visą gyvenimą čia praleidęs vyras apgailestauja, kad per mažai kapines fiksavo.

"Kai dabar atsigręžiu atgal, aiškiai matau, kad galima buvo kur kas daugiau nuveikti, ypač kai kapinės buvo pradėtos oficialiai naikinti 1961 m. Buvau per jaunas, daug dalykų dar nežinojau, o ir kapinės man tuomet atrodė gana tolimos, baugios, svetimos.

Klaipėda pokariu buvo proletariatų, vadinamųjų runkelių, miestas. Senasis vokiškas paveldas niekam nerūpėjo. Rusės moterys kapinėse ant pievos, šalia kryžių degindavosi prieš saulę, užkandžiaudavo, vaikus atsivesdavo. Dabar toks elgesys atrodytų makabriškas", - svarstė V. Tamošiūnas.

Lietuviški kapai

V. Tamošiūnas stebisi, kad naikinamų kapinių nei oficialiai, nei asmeniškai nefiksavo nei paveldosaugininkai, nei miesto kultūrininkai. "Aš tai tais laikais neturėjau fotoaparato, o ir tie, kurie turėjo, fotografuodavo girtas kompanijas, šeimos akimirkas, o niokojamų kapinių vaizdų buvo padaryta vos keletas ir tai daugiau fotografuojant žmones, o ne kapinių atributiką", - pažymi V. Tamošiūnas.

Vienoje iš fotografijų, kurias V. Tamošiūnui pavyko įsigyti, matyti dalis puošnaus statinio ir gražus antkapinis paminklas trims Klaipėdos įgulos kariškiams lietuviams, kurie žuvo per nelaimingą atsitikimą sprogus patrankos vamzdžiui per saliutavimą uoste, sutinkant anglų karinį laivą apie 1926 m. ar 1928 m. (Ši nuotrauka buvo publikuota antrojoje rašinių ciklo apie senąsias Klaipėdos kapines dalyje, kovo 1 d. - Aut. past.)

"Maždaug 20 m į rytus nuo tos lietuvių karių kapavietės buvo dar vienas nedidelis plotelis, kuriame buvo palaidota apie dešimt lietuvių kariškių su kiek pasvirusiais cementiniais vienodais kryželiais. Vienas pažįstamas žmogus mano tėvui pasakojo, kad naikindami kapines, darbininkai sudėjo tuos kryžius į greta buvusią kažkokio sprogmens išmuštą duobę.

Tų sprogmenų išmuštų duobių kapinių erdvėje buvo aštuonios didesnės ir dar kažkiek smulkesnių. Tą paliudija ne tik mano atmintis, bet ir mano turimas tų kapinių 1947-1949 m. braižytas planas", - pasakojo V. Tamošiūnas.

Pašnekovas pridūrė, girdėjęs, jog lietuvių kariai buvo laidojami buvo ir vakariniame kapinių pakraštyje, maždaug 50 m į pietus nuo sovietų karių memorialo, tačiau pats tame kapinių kampe retai lankydavosi, tad neatsimena.

Naikino kaliniai

"Naikinti kapinių 1961 m. su sargyba buvo atvaryti lengvo režimo kaliniai, kurių aptvaras buvo ties Kartono fabriku, tarp Minijos ir Nemuno g. Vėlesniais metais vyko daugiau tvarkymo, žemių lyginimo darbai.

Dar kurį laiką buvo paliktas didelis gražus obelisko formos paminklas su ryškiu įrašu "Memel", bet maždaug po metų ir jis dingo. Dalis kapinių atributikos buvo nuvežta ir išversta ant pievos paupyje, priešais Joniškės naujas kapines.

Dar dalis kapinių atributikos buvo suverstos į duburį už degalinės prie Sendvario. Su laiku ta krūva vis mažėjo, o likučiai vėliau buvo užpilti žemėmis ir statybiniu laužu", - pasakojo V. Tamošiūnas ir paneigė, kad senųjų miesto kapinių dalis prie Trilapio g. buvo ardoma 1975 m. Pasak V. Tamošiūno, tai buvo daroma visu dešimtmečiu vėliau - 1985 m.

Tualetas mauzoliejuje

Pašnekovas labai gerai įsiminė Reinekės-Šmitų mauzoliejų - koplyčią, kuri stovėjo ant terasos pakraščio, priešais vaikų darželio "Svirpliuko" sodo kampą.

"Tas mauzoliejus buvo paverstas tualetu, į pradaužtas betonines plokštes virš rūsio buvo atliekami gamtiniai reikalai, dalies stogo nebuvo.

Mauzoliejuje buvo trys patalpos. Didžiausioje buvo keletas palaidojimų, o vienoje mažojoje patalpėlėje ant mūro tinko buvo labai graži meniška kompozicija iš įvairių architektų naudojamų daiktų. Kitame kambarėlyje sienoje buvo įmūryta balto marmuro plokštė, kurioje buvo iškaltas burlaivis, blaškomas bangų ir ilgas įrašas gotišku šriftu.

Mauzoliejaus vidus buvo skirtas Reinekių šeimai, o štai Šmitų šeimai buvo sumūryta prie mauzoliejaus galo siena, prie tos sienos buvo suformuota terasa, kurioje buvo, regis, keturios kapavietės. Ant sienos buvo labai gražiomis stilizuotomis bronzos spalvos raidėmis užrašyta vokiškai, kad čia Šmitų šeimos kapavietė, o virš kiekvieno kapo buvo įrašyti jų vardai, taip pat labai gražiomis stilizuotomis raidėmis. Griovėjai labai ilgai vargo, kol nugriovė tą kapavietę", - aiškino V. Tamošiūnas.

Pašnekovas dar įsidėmėjo dvi tris kapavietes, buvusias piečiau dabartinės V. Vildžiūnaitės "Kaukės" skulptūros. "Ant tų kapaviečių stovėjo aukšti plokštiniai paminklai su keistais puošybiniais bumbulais viršuje, o svarbiausia, kad ant jų buvo kažkokie ilgi surašymai, bet ne vokiečių kalba, o, greičiausiai, anglų, nes surašyti žodžiai lyg ir nepriminė prancūzų kalbos žodžių, kurią man teko šeštoje klasėje mokytis", - pasakojo V. Tamošiūnas.

Kas išliko?

Pasak V. Tamošiūno, kai senosios Klaipėdos kapinės buvo naikinamos, kai kurie jų paminklai buvo sumaniai panaudoti antrą kartą kituose kapuose.

"Mosėdžio kapinėse ant buvusio seno komunisto Jurgaičio kapavietės 1947 m. iš Klaipėdos centrinių kapinių buvo pervežtas gražus konstrukcinis paminklas, vokiški įrašai nušlifuoti ir iškalti nauji sovietiškai lietuviški įrašai.

Palangos senose kapinėse ant 1956 m. tragiškai žuvusių sovietų lakūnų kapavietės yra uždėtos net trys didelės plokštės iš senųjų Klaipėdos kapinių, nes ant jų išlikę buvę vokiški įrašai.

Kad ir kaip būtų keista, bet toks neteisėtas senų antkapių perkėlimas nuo vienų kapaviečių ant kitų juos ir išgelbėjo nuo sunaikinimo.

Prieš keletą metų griaunant pokariu statytą pastatą senųjų kareivinių zonoje, pamatuose buvo aptikta daug gražių vertingų antkapinių paminklų iš senųjų miesto kapinių. Retsykiais vis dar pasitaiko rasti tų senųjų kapinių antkapių ir kitose miesto vietose", - teigė V. Tamošiūnas.

Pagal Vytauto Tamošiūno pasakojimą parengė Jurga PETRONYTĖ

Nuotraukų galerija

 

LIETUVIAMS. Nedideliame kapinių plotelyje buvo palaidota apie dešimt lietuvių kariškių. Jų atminimui buvo pastatyti vienodi cementiniai kryželiai.

© Vytauto TAMOŠIŪNO piešiniai

Vytauto TAMOŠIŪNO piešiniai

 

Vytauto TAMOŠIŪNO piešiniai

 

Vytauto TAMOŠIŪNO piešiniai

 

Vytauto TAMOŠIŪNO piešiniai

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Ramutė

2019-03-17   17:03

IP: 185.11.26.161

Apie senas kapines žinome tuo metu dirbę statybos ir architektūros skyriaus darbuotojai skyriaus archivarė v.Grybinaitė miesto dailininkas P.Šadauskas kiti jau mirę Darbai bu o vykdomi labai greitai vykdomojo komiteto pirmininko A. Žalio potvarkiu,jį galima radti archyvuose.

Dar pensininkas

2019-03-15   15:52

IP: 85.232.129.80

Apie cerkve- tai buvo protestantu koplycia, o kokiu budu tapo rusu cerkve, gal kas zino,papasakos. o del kapiniu prie cerkves buvo laidojama pokaryje iki kol atidare Joniskio kapines. O veliau sias uzdare ir buvo liepta issikasti , jos buvo sulygintos.O vokieciu, kuriu paminklai ir kapines buvo suniekintos, buvo kaireje cerkves puseje, kur paminklas Klaipedos sukileliams. O geriausiai situacija manyciau atsimena gerbiamas Dionyzas Varkalis.

Arunas

2019-03-15   15:12

IP: 86.100.96.119

"...V. Tamošiūnas ir paneigė, kad senųjų miesto kapinių dalis prie Trilapio g. buvo ardoma 1975 m. Pasak V. Tamošiūno, tai buvo daroma visu dešimtmečiu vėliau - 1985 m..." Tas yra gryna teisybė. Prie Trilapio gatvės, netoli cerkvės, tą kapinių dalį likvidavo paskutinę. Ten buvo labai daug tvorelių ir kryžių, bet apie tai galėtų papasakot ir pats Dionyzas Varkalis, kol kas nors kitas nepapasakojo tos nerekomenduotinos teisybės...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dalia Čėsnienė su šeima gyveno Maksimo Gorkio g. (dabar Liepų g.) nuo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (15) nuotrauka, foto

Senosiose Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) buvo pirklio, medienos apdirbimo pramonės...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (14) nuotrauka, foto

Garsiausias Lietuvos marinistas, 82-ejų klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas į Klaipėdą atvažiavo su...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (13) nuotrauka, foto

Priešais Šideikių namo (dabar Tautinių kultūrų centras) langus buvo žvyruotas kelias (dabar...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (12) nuotrauka, foto

Į susitikimus kviečia naujas festivalis Klaipėdoje nuotrauka, foto

Klaipėda, Birželio 28 d. (penktadienį) 19 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos...

Parke „pražydo“ papartis nuotrauka, foto

Klaipėda, Mažojo varpenio atradimas prieš pat Rasas prilygsta paparčio žiedo atradimui. Šis stebuklas...

Klaipėdiečiai - Europos prizininkai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos krepšinio veteranai ir veteranės skynė laurus Ispanijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate....

A. Kirkutis nori vadovauti Jūrininkų ligoninei nuotrauka, foto

Klaipėda, Seimo narys „valstietis“ Algimantas Kirkutis siekia Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus pareigų.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...