2020 m. rugpjūčio 13 d. 21:07 val., ketvirtadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (25)

(1)

2019-12-13, 07:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (25) nuotrauka, foto

NETEKTIS. Vida Airošiūtė-Silkauskienė iki šiol prisimena broliuko netektį.

© Sondros SIMANAITIENĖS nuotr.

Reklama

Miesto kapinėse palaidotas Vidos Airošiūtės-Silkauskienės (gim. 1953 m. Klaipėdoje) brolis Aleksas Airošius (1951-1957).

Airošių šeima su dviem mažamečiais vaikais gyveno prie Jono kalnelio, Pakalnės g. 8B. Giedrą 1957-ųjų gruodžio 1-osios rytą šešiametis Aleksiukas prašėsi į lauką, bet mama nenorėjo išleisti. Į svečius iš kaimo atvažiavusi mamos sesuo nusistebėjo, kodėl vaiko mama neleidžia, lyg neturėtų kuo aprengti. Mama apvilko kailinukus ir išleido.

Vidai, Aleksiuko sesei, tuo metu buvo ketveri. "Kaip šiandien prisimenu. Mama skuta bulves, per duris įeina kaimynas ir sako: tavo Aleksiukas nuskendo", - pasakoja p. V. Airošiūtė-Silkauskienė.

Du šešiamečiai užlipę ant Dangės pagaliais daužė ledą ir įsmuko į atsivėrusį plyšį. Kailinukai dar plūduriavo, bet išgelbėti vaiko nebepavyko.

Aleksiuką pašarvojo namuose, mažajame kambariuke, kur apsistodavo svečiai. Brolis guli, o sesutė saldainį jam duoda, nesupranta, kodėl jis neima. Aleksiuką palaidojo miesto kapinėse, arčiau rusų cerkvės. Ant kapo uždėjo cementinį bortelį, paminklo iš vargo taip ir nepastatė.

TĖVAI. 1952 m. Petronėlė ir Aleksas su mažuoju Aleksiuku Airošiai Klaipėdoje.

Nuotraukos iš Vidos Airošiūtės Silkauskienės asmeninio archyvo

Kapų puošyba

Šeima į kapines eidavo lapkričio 1 dieną. Tėvelis parbėgdavo iš darbo celiuliozės fabrike ir vienas lėkdavo į kapus. Iš baltauogės meškytės uogų ant kapo sudėliodavo kryželį ir tomis pačiomis uogomis papuošdavo kapo kontūrą. Tuomet pareidavo namo ir, jau sutemus, drauge su visa šeima lankydavo kapus. Aleksas labai mylėjo vaikus, jie prie jo lipte lipdavo. Kaip turėjo būti sunku tėčiui laidoti savo šešiametį sūnų.

Paklausta apie kapų puošybą, Vida prisiminė, kad kai šeima dar gyveno Pakalnės gatvėje, iki 1959 m., mama gamindavo gėles iš spalvoto tampomo popieriaus. Prisukdavo rožių, kalijų, gvazdikų, kardelių ir tuos žiedus pamerkdavo į vašką, kad laikytųsi forma. Ypač daug gėlių gamino lapkričio 1-ajai, - nešdavo parduoti į turgų, net vežė į Latviją. Popierinės gėlės buvo naudojamos ne tik žaliems ir metaliniams (išpjaustytiems iš skardos) vainikams gaminti bei žiemos metu kapams papuošti, bet ir Šv. Kalėdų nuotaikai kurti, - spalvotas gėles padėdavo languose ant baltos vatos, tarp dviejų stiklų.

Neperlaidojo

Kai kapines naikino, Airošiai nenorėjo judinti sūnaus kapo, o be to, naujosios Joniškės kapinės, kuriose buvo perlaidojami mirusieji, turėjo nepatogumų, - karstą dažnai tekdavo leisti į vandenį, mat kapinės arti Dangės, gruntiniai vandenys aukštai, o tas žmonėms nepatiko.

Pociai Trušeliuose

Po karo Vidos Silkauskienės seneliai Petronėlė ir Stanislovas Pociai iš Kalnalio kaimo Žemaitijoje atvažiavo gyventi į Trušelius prie Klaipėdos. Petronėlė ir Stanislovas turėjo dvylika vaikų, išgyveno aštuoni - septynios dukros ir sūnus. Vidos mama Petronėlė buvo vyriausia šeimoje.

Reklama

Vidos atmintyje senelių namas Trušeliuose išlikęs skendintis tamsoje. Viename trobos gale vieni kaimynai, kitame - kiti. Tai buvusi vietinių, kaip žemaičiai juos vadino - būrų, pasitraukusių 1944 m. rudenį, palikta sodyba. 1959-1960 metais sovietai leido išvykti iš Klaipėdos krašto į Vokietiją. Trušeliuose, kaip ir visame Klaipėdos krašte, atsirado daug tuščių, apleistų sodybų.

Vida prisimena, kad senelių kaime liko gyventi viena vokietė - Berčaičio Anė. Vaikai pas ją užbėgdavo pasisvečiuoti, o Anės sodo gale, nedidelėje trobelėje, glaudėsi Mikė su kuprele, padėjęs vienišai moteriškei prižiūrėti sodą.

Vida pasakoja, kad vaikai mėgo lakstyti po ištuštėjusias sodybas, apžėlusius parkus, rinkdami obuolius ir serbentus. Senelių namuose buvo likęs vienas senovinis vokiškas baldas, - masyvus bufetas, kuriame mergaitės slėpdavosi nuo kavalierių.

 

NAMAI. 1949 m. Triušeliuose Petronėlė Airošienė (iš kairės) prie savo tėvų namo.

Kaip radome, taip paliksime

Vidos mama Petronėlė Airošienė (1933-2018) nebaigė keturių klasių, neišmoko gerai rašyti, tačiau labai gražiai dainavo. Būdama vos 17-kos ištekėjo už devyneriais metais vyresnio Alekso Airošiaus (1924 - 1974), nes koks gi skirtumas, ar savo vaikus auginti, ar tėvų.

Reklama

Leksis, taip vaikystėje vadindavo Vidos tėvą Aleksą Airošių, 7-erių metų liko našlaitis. Tą patį vakarą, kai mirė mama, Leksį išleido tarnauti pas žmones.

Klaipėdoje Aleksas sukūrė šeimą ir visą gyvenimą išdirbo celiuliozės fabrike. Geras buvo darbininkas. Fabriko valdžia norėjo jį siųsti į Angliją mokytis kartono presavimo mašinomis dirbti, bet sovietinis saugumas neišleido, nes karo metais vokiečiai Aleksą buvo ištrėmę griovių kasti.

Mama Petronėlė buvus labai graži moteris, ilgą laiką jos nuotrauka puošė H. Manto gatvėje veikusios fotoateljė langą. Petronėlė dirbo padavėja, "Vasaros" kavinėje (S. Daukanto ir H. Manto kampas).

Kai nuskendo pirmasis Airošių vaikas Aleksiukas, šeima iš Pakalnės gatvės persikraustė į Titnago gatvę prie uosto, kur 1959 m. gimė Vidos sesuo Regina.

Petronėlė Airošienė labai tikinti nebuvo, bet vaikus nusivesti į bažnyčią tais laikais nebijojo, savo dukroms Vidai ir Reginai sakydavo, - kaip radome, taip paliksime.

Reklama

DARBAS. 1965 m. "Vasaros" kavinėje Petronėlė Airošienė dirbo padavėja.

Parengė Sondra SIMANAITIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kviečiame miestiečius pasidalyti savo gyvenimo istorijomis, susijusiomis su miesto kapinėmis pokariu (dabartiniu Skulptūrų parku). Muziejus renka atsiminimus ir nuotraukas. Įdomu viskas: nuo čia palaidotų artimųjų biografijų iki vaikiškų siaubo istorijų, kuriose galime fiksuoti miesto etnografiją. Rašykite [email protected]; skambinkite (846) 410528 Sondrai Simanaitienei arba žurnalistei Jurgai Petronytei tel. (8 46) 411316, [email protected]

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nezabitauskas

2020-01-02   19:47

IP: 78.61.173.9

Ačiū prisiminimais pasidalinusiems ir juos užrašiusiems! Gal nesumenkins pasakojimo vertės viena maža pastaba - "Vasara" buvo ne Daukanto ir Manto gatvių kampe, bet Manto (Montės) gatvėje, kur dabar prekybos centras Herkaus vardu, taigi, nuo gatvės kampo per tris namus.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Vygando Sušilovo (gim. 1972) vaikystė prabėgo Liepų gatvėje.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto kapinėse palaidotas Nataljos Beliajavos Lopatčenkovos tėvas Viktoras Beliajevas (1927-1956). Kai...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

Alfredas Klimas (gim. 1942 m., vyresnysis Alvydo brolis) pasakoja, kad po karo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (7) nuotrauka, foto

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekano Alvydo Klimo vaikystė prabėgo šalia muzikos...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6) nuotrauka, foto

Palangos šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės atidarymas – jau kitą savaitę nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Rugpjūčio 19 d. 17 val. Palangoje šunų augintojus bei mylėtojus pradžiugins...

Vaikų ugdymo įstaigose – daugiau daržovių nuotrauka, foto

Lietuva, Daržovių Lietuvos darželiuose ir mokyklose suvalgoma mažiau, negu pataria mitybos specialistai,...

Papildoma šviesoforo sekcija H. Manto gatvėje nuotrauka, foto

Klaipėda, Siekiant pagerinti transporto priemonių pralaidumą H. Manto gatvėje, šiandien papildomai...

Siūloma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose žuvų migracijos ir neršto laikotarpiais nuotrauka, foto

Jūra, Aplinkos ministerija parengė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą,...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...