2020 m. rugpjūčio 13 d. 21:08 val., ketvirtadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (21)

2019-11-15, 07:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (21) nuotrauka, foto

ISTORIJA. Petras Klevinskas pasidalijo šiurpiu prisiminimu, kaip pats savo rankomis perlaidojo savo brolį.

© Sondros Simanaitienės nuotr.

Reklama

Petras Klevinskas (gim.1939 m.) iš Endriejavo gyventi į Klaipėdą atvyko 1950 m. su mama Konstancija, tėvu Dominyku, broliu Domu, seserimis Ona ir Janina. Tuo metu žmonės visuotinai bėgo iš kolūkių į miestus.

P. Klevinskas Endriejave buvo baigęs tris dieninio skyriaus klases. Būdamas tik 11 metų, Klaipėdoje turėjo dienomis dirbti pasiuntinuku "Žalgirio" taryboje (Didžioji Vandens g. 8), o vakarais bėgdavo į 1-ąją vakarinę mokyklą. Vėliau, skatinamas gerų žmonių, pabaigė lengvosios pramonės technikumą.

"Proletariato jaunimas mokėsi vakarais vakarinėse mokyklose, o dienomis dirbo. Nesvarbu, kiek tau metų - 11, 14 ar 16-a", - atsiduso Petras.

Klevinskai tik atvykę apsigyveno Gluosnių g., vėliau gavo butą Mokyklos g. rajone, pusantro aukšto name. Butą šeimai skyrė mamos darbovietė - "Trinyčių" fabrikas. Šiame fabrike dirbo daugelis Klaipėdos merginų ir moterų. Petras šypsosi, kad reiktų įamžinti "Trinyčių" saviveiklos istoriją, jis ir pats lankė dramos būrelį, kuriam vadovavo Angelė Ignatavičiūtė-Petkevičienė, būrelis vienu metu net siekė liaudies teatro vardo, dar buvo geras pučiamųjų orkestras ir kt.

Domo Klevinsko tragiška žūtis

Miesto kapinėse buvo palaidotas Petro brolis Domas Klevinskas (1938-1955). Vaikinas žuvo darbe, būdamas 17-os. Domas gimė 6 kg svorio, stiprus, draugiškas, niekam neleido ant galvos lipti. Bet mokytis Domas nenorėjo. Tad įsidarbino kūriku Sporto rūmuose N. Gogolio gatvėje (dabar ši gatvė vadinasi Dariaus ir Girėno gatvė). Kai Domui suėjo 16 metų, "Žalgirio" darbuotojai jam surado darbą autotransporto įmonėje remontininku, kur išdirbo metus ir per neatsargumą - nutvėręs neizoliuotą elektros laidą - žuvo.

Autotransporto įmonė padėjo palaidoti D. Klevinską. Pašarvotas buvo tetos namuose Gorkio g. 8, nes Klevinskų bute tuo metu vyko kapitalinis remontas.

Laidotuvės atrodė taip, lyg laidotų didžiausią žmogų, šaligatviai pilni susispietusių žmonių. Tokios naujienos greitai pasklisdavo iš lūpų į lūpas. Ne kiekvieną dieną juk žūdavo žmonės. Karstą vežė į Kristaus Karaliaus bažnyčią, kuri tuo metu veikė vienintelė Klaipėdoje, iš bažnyčios - į kapines.

D. Klevinsko kapavietę brolis aptvėrė medine tvorele. "Nešėm, vilkom išsižioję lentas iš Amatų gatvės 9 namo, kur buvo "Žalgirio" tarybos stalių dirbtuvės", - prisimena Petras. Tvorelę padarė metro aukščio iš baltai dažytų 5 cm pločio lentelių. Kampuose susmeigė pagalius ir prie jų prikalė surinktas tvorelės sekcijas. Ant kapo pastatė antkapį su užrašu. Aplink patį kapą uždėjo betoninį bortelį.

BROLIAI. 1949 m. Domas (žuvo 17 m.) ir Petras Klevinskai Endriejave.

Brolį perlaidojo savo rankomis

P. Klevinskas prisimena apie 1975 m. iš valdžios atėjusį raštą, kad išsikeltų brolio palaikus į kitas kapines, nes užleis buldozerius.

Perlaidojimą Petras atliko drauge su giminaičiais Kazimieru ir Danieliumi Mikalauskais 1976 m. D. Klevinskas buvo palaidotas antroje eilėje nuo pagrindinio tako, arčiau Trilapio gatvės, šalia augo didelis klevas. Iškasant buvo labai sunku nukapoti klevo šaknis.

Reklama

"Tai toks siaubas. Dar nebuvo 25 metai praėję nuo palaidojimo. Reikėjo iškasti 1 metro 70 centimetrų gylio duobę. Ten gi molis, oras nepatenka, tai atkastas karstas atrodė taip, lyg vakarykščiai pakastas. Lentos sveikos sveikutėlės ir kostiumas gražus. Atidarėme, perkėlėme į kitą karstą palaikus. O kūnas buvo toks, kad geriau neprisiminti. Bet mes tai padarėme", - pasakojo P. Klevinskas.

Palaikus vyrai perdėjo į naują karstą, nuvežė į Endriejavo kapines, kur laukė iškasta duobė ir kunigas.

Petras papasakojo, kad miesto kapinėse dar buvo palaidotas jo žmonos sūnus iš pirmos santuokos naujagimis Ričardas Rakauskas (1957-1957). Jo palaikų šeima neperkėlė.

Po to, kai Petras perlaidojo brolį, į sunaikintas kapines nebekreipė dėmesio, retai kada užsukdavo.

KAPUOSE. 1958 m. Konstancija Klevinskienė prie sūnaus Domo kapo miesto kapinėse.

Reklama

Nuotraukos iš asmeninio Petro Klevinsko archyvo

Sukrečianti irkluotojų žūtis

Iš visų laidotuvių labiausiai P. Klevinskas įsiminė, kai laidojo irkluotojus, tai buvo 1952 m. Penki jaunuoliai išplaukė į marias su keturviete akademine valtimi. Tuomet buvo leidžiama plaukti tik iki jachtklubo, toliau prasidėjo pasienio zona. Jaunuoliai, matyt, paplaukė tolyn, Kaliningrado link, kur buvo įrengtos sovietų karinės bazės. Audros nebuvo, oras ramus. Žmonės kalbėjo atvirai, kad juos nušovė, nes nuskendo visi, nors buvo geri plaukikai. Iš pradžių rado tris, o paskui dar du kūnus. Visas miestas sugužėjo į jaunų vyrų laidotuves. Vaikinai buvo iš pirmosios vidurinės, nes ten geriausi sportininkai mokėsi. Žmonės rinko labdarą žuvusiųjų tėvams.

"... reikalo griauti nebuvo"

Petras prisimena, kad kapinės palei Trilapio gatvę buvo prižiūrimos, žmonės tvarkė savo kapus. Kapeliai aptverti. Prie 1923 m. sukilėlių kapo specialiai neidavo, bet visada sustodavo, kai lankydavo brolio kapą.

Ant kampo, einant nuo Liepų gatvės autobusų stoties link, didelė koplyčia stovėjus, kaip mauzoliejus.

Kapinių griovimo Petras nematė, sako, turbūt naktimis dirbo. Prisimena, kaip viename interviu buvusio Vykdomojo komiteto pirmininko A. Žalio paklausė, kodėl griovė kapines. Jis atsakęs, - tokie laikai buvo.

Reklama

Pasakojimą užrašė Sondra SIMANAITIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kviečiame miestiečius pasidalinti savo gyvenimo istorijomis, kurios yra susijusios su miesto kapinėmis pokariu (dabartiniu Skulptūrų parku). Muziejus renka atsiminimus ir nuotraukas. Įdomu viskas: nuo čia palaidotų artimųjų biografijų iki vaikiškų siaubo istorijų, kuriose galime fiksuoti miesto etnografiją. Rašykite [email protected]; skambinkite 8 46 410528 Sondrai Simanaitienei arba žurnalistei Jurgai Petronytei tel. (8 46) 411316, [email protected]

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Vygando Sušilovo (gim. 1972) vaikystė prabėgo Liepų gatvėje.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto kapinėse palaidotas Nataljos Beliajavos Lopatčenkovos tėvas Viktoras Beliajevas (1927-1956). Kai...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

Alfredas Klimas (gim. 1942 m., vyresnysis Alvydo brolis) pasakoja, kad po karo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (7) nuotrauka, foto

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekano Alvydo Klimo vaikystė prabėgo šalia muzikos...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6) nuotrauka, foto

Palangos šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės atidarymas – jau kitą savaitę nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Rugpjūčio 19 d. 17 val. Palangoje šunų augintojus bei mylėtojus pradžiugins...

Vaikų ugdymo įstaigose – daugiau daržovių nuotrauka, foto

Lietuva, Daržovių Lietuvos darželiuose ir mokyklose suvalgoma mažiau, negu pataria mitybos specialistai,...

Papildoma šviesoforo sekcija H. Manto gatvėje nuotrauka, foto

Klaipėda, Siekiant pagerinti transporto priemonių pralaidumą H. Manto gatvėje, šiandien papildomai...

Siūloma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose žuvų migracijos ir neršto laikotarpiais nuotrauka, foto

Jūra, Aplinkos ministerija parengė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą,...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...