2020 m. spalio 31 d. 12:26 val., šeštadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (2)

(6)

2020-04-10, 20:01

Kalbėjosi Sondra Simanaitienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (2) nuotrauka, foto

Akmuo Klaipėdos miesto piliečiams, palaidotiems iki 1944 m. rudens, atminti Skulptūrų parke.

© MLIM archyvo nuotrauka

Klaipėdos skulptūrų parke, prie centrinės aikštelės, stovi paminklinis akmuo, ant kurio lietuviškai ir vokiškai užrašyta: "Klaipėdos miesto piliečių, palaidotų iki 1944 m. rudens, atminimui." Šis atminimo akmuo Skulptūrų parke ypač svarbus atvykstantiems išeiviams iš Klaipėdos krašto. Jie sustoja prie jo ir tylos minute pagerbia čia palaidotus.

Ir nesvarbu, ar šiose miesto kapinėse buvo palaidoti jų artimieji, ar ne. Skulptūrų parkas - tai simbolinė atminties vieta.

Pokalbio apie šį atminimo akmenį ir jį pastačiusią Klaipėdos krašto išeivių draugiją "Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise"susitikome su Klaipėdos krašto darbo grupės Vokietijoje pirmininku Uwe Jurgsties, Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininku Klausu Peteriu Paulu Grudzinsku ir Klaipėdiečių bendrijos Berlyne pirmininku Hansu-Jurgenu Mulleriu.

Pirmą kartą Uwe Jurgsties (gim. 1949 m. vasario 9 d. Manheime) į savo tėvų ir senelių miestą Klaipėdą atvyko 1990 m., ieškodamas to grožio, apie kurį jam pasakojo tėvai.

2019 metų pabaigoje, Klaipėdoje lankydamasis jau 195-ą kartą, Uwe džiaugiasi, kad miestas gražėja.

Uwe Jurgsties, Klausas Peteris Paulis Grudzinskas, Hansas-Jurgenas Mulleris Simono Dacho namuose. Sondros SIMANAITIENĖS nuotrauka

Paklaustas apie atminimo akmenį, papasakojo, kad akmuo parke pastatytas 1992 m., kai miestas šventė 740-ies metų jubiliejų. Miesto valdžia palankiai vertino išeivių iniciatyvą sukurti atminimo ženklą Skulptūrų parke. Išeiviai iš Klaipėdos krašto surinko pinigus, parengė užrašą, o paminklo projektą sukūrė ir įgyvendino vietiniai klaipėdiečiai su Ernsto Piklaps pagalba.

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo kraštiečių bendrija ieškojo kontaktų su Lietuvoje gyvenančiais, atveždavo materialinės pagalbos ligoninėms, vaikų ir senelių namams. 2002 m. vasarą prie geležinkelio stoties išeivių iniciatyva atidengta skulptūra "Atsisveikinimas su Tėvyne" (skulptoriai L. ir R. Janišovskiai).

Uwe Jurgsties šeimos istorija

Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) yra palaidoti du Uwes Jurgsties seneliai - Louis Jurksties (... - 1942) ir Karlas Pinzas (...- 1920).

Louis Jurksties buvo laivų dailidė. Jo žmona Friederike Jurksties, mergautinė pavardė Bellmann, gimusi 1874 m. Budelkiemyje prie Klaipėdos (Mėmelio), mirė 1948 m. Firstenau (Vokietija). Seneliai susituokė 1913 m. Klaipėdoje ir gyveno Smeltės kaime.


Helene Jurgsties, mergautinė pavardė Pinz, ir Ernsto Jurgsties vestuvės Mėmelyje 1941.11.29. Nuotrauka iš Uwe Jurgsties asmeninio archyvo

Senelis Karlas Pinzas buvo dažytojas tapetuotojas. Jo žmona Johanna Frida Pinz, mergautinė Lušnat, gimė 1889 m. Klaipėdoje, o mirė 1951 m. Firstenau (Vokietija). Seneliai susituokė Klaipėdoje 1911 metais.

Uwes tėvai Ernstas Jurgsties (1913-1999, mirė Manheime) ir Helene Jurgsties (1913-2005, mirė Ladenburge), mergautinė pavardė Pinz, iš Klaipėdos pasitraukė 1944 m. rudenį su didžiąja evakuacijos banga.

Klaipėdoje Jurgsties šeima gyveno netoli kapinių, Parko gatvėje (dabar K. Donelaičio g.). Mama Helene buvo siuvėja, o tėvas Ernstas prieš karą tarnavo Lietuvos armijoje ir kovojo prieš lenkus, o nuo 1938 m. Klaipėdoje dirbo gaisrininku.

Bėgdami nuo karo, Jurgsties apsistojo Manheime. Tėvas įstojo į ugniagesių komandą, o mama augino vaikus. Uwe gimė 1949 m., o brolis Hermannas 1954 m.

Tėvai vaikus auklėjo klaipėdietiškai. Uwe, būdamas 16 metų, įstojo į Klaipėdos krašto darbo grupę, tapo pirmininko pavaduotoju, o dabar jau 30 metų kaip pats vadovauja šiai grupei Vokietijoje.

Apie išeivių iš Klaipėdos krašto vokiečių bendriją

Išeivių iš Klaipėdos krašto bendrija vienija apie 3000 narių, gyvenančių Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje, Afrikoje ir kt. Daugelis bendrijos narių jau yra garbaus amžiaus, o jaunimas nebesidomi praeitimi, nebenori įsitraukti į visuomeninę veiklą.

1992 m. Klaipėdos meras Benediktas Petrauskas Manheime pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos ir Manheimo. Įvyko diskusija, kurios metu buvo išsiaiškintos tolesnio bendradarbiavimo kryptys, - išeiviai iš Klaipėdos krašto siekia draugiškų santykių ir nori pagelbėti atsikūrusiai Lietuvos valstybei.

Verta pasidžiaugti, kad Vokietijoje lig šiol leidžiamas laikraštis "Memeler Dampfboot" 2019 m. spalio 3 d. minėjo 170 metų jubiliejų.

Lietuvoje veikia dvi vokiečių bendrijos - Klaipėdoje ir Šilutėje.

Normali praktika

Uwe Jurgsties, paklaustas, kaip išeiviai reagavo į Klaipėdos m. kapinių naikinimą, atsakė, kad daugelis Vokietijoje gyvenančių kraštiečių nepyko, nes tai yra normali praktika - uždaryti miesto centre esančias kapines. Taip vyksta ir Vokietijoje. Skulptūrų parkas, anot jo, sukūrė jaukią erdvę prisiminimams apie čia buvusias kapines. Uwe patinka moderni akmens plastika.

"Puiku, kad šalia Atminimo akmens stovi šiuolaikinės skulptūros. Tai leidžia matyti istorinius sluoksnius."


Helene ir Ernstas Jurgsties su sūnumi Uwe 1951m. Manheime. Nuotrauka iš Uwe Jurgsties asmeninio archyvo

 

Projektą “Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos” remia Klaipėdos miesto savivaldybė.


Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

---

2020-02-04   00:24

IP: 86.100.107.136

Įdomu, kad dėl pokarinio kapinių naikinimo "Memeller Damfboot" rusų valdžios veiksmais nesipiktino, tai tarsi natūralu, bet kaltino lietuvius. Tame laikraštyje jie dažnokai matė save ir rusus kaip istorijos darytojus.

tam Zasibis

2020-02-03   10:54

IP: 78.62.16.23

SS valė pasaulį nuo brudų ir bolševikų

Zasibis

2020-02-03   00:06

IP: 185.11.26.161

Priminkite plizzz kas buvo SS ir ka jie dare.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Klaipėdos skulptūrų parko centrinėje aikštelėje šią savaitę pradėta eksponuoti lauko stendų paroda...

Paroda pasakoja Klaipėdos miesto senųjų kapinių istoriją nuotrauka, foto

Po Antrojo pasaulinio karoliuteronų parapija liko be namų ir iki 1955 m....

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

"Klaipėda man šventa vieta. Aš Klaipėdoje gyvenu tik todėl, kad čia gyveno...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

Vygando Sušilovo (gim. 1972) vaikystė prabėgo Liepų gatvėje.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Egzistuojam ar gyvenam? nuotrauka, foto

SE, Kai gyvenimas teka įprasta vaga, dažnas net nesusimąstome, kad tai, ką šią...

„Maximos“ darbuotojai Palangoje nustatytas koronavirusas nuotrauka, foto

COVID-19, Penktadienį, spalio 30 dieną, nustatyti 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija...

Naujų COVID-19 atvejų skaičius perkopė 1000 nuotrauka, foto

COVID-19, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą ...

Mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus įmonėse tvyro baimė: bandoma tyliai parduoti turtą nuotrauka, foto

Kriminalai, „Gaila, kad parduodama tai, į ką įdėta daug širdies“, – kalbėjo buvę...

SE, Paskelbta prieš 25 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 56 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...