Klaipėdos skulptūrų parko centrinėje aikštelėje šią savaitę pradėta eksponuoti lauko stendų paroda...
Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos
Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos
Apie 1954 m. pamaldos žvejo Kaitinio namų kieme Minijos g., kai liuteronai dar neturėjo savo maldos namų. Galbūt, tai Misijų sekmadienio pamaldos. R. Moras mano, kad tai Albino Stubros nuotrauka.
© Nuotraukos iš Reincholdo Moro asmeninio archyvo
Reklama
Po Antrojo pasaulinio karoliuteronų parapija liko be namų ir iki 1955 m. Klaipėdoje veikė nelegaliai.
1945 m. liuteronai dar buvo sugrįžę į kapinių (laidojimo) koplyčią, statytą 1939 m., tačiau valdžia susirinkimus uždraudė, nes sakytojas iš Plikių Mikelis Tideks pamaldas laikė vokiečių kalba. Liuteronai dar mėgino rinktis Šv. Jokūbo bažnyčioje, bet ir iš ten buvo išprašyti.
Meldėsi kartu su stačiatikiais
1947-1955 m. liuteronų religinės apeigos - pamaldos, krikštas, konfirmacija, Misijų ir Naujųjų metų sekmadieniai bei kitos religinės šventės - vykdavo sakytojų namuose. Ypač gausiai žmonės rinkdavosi žvejo Jono Kaitinio namuose Minijos gatvėje (namas neišliko). Ir pats J. Kaitinis skelbdavo Dievo Žodį, nors nuolatinis sakytojas nebuvo. R. Moras prisimena, kad Kaitinių šeima gyventi į Vokietiją išvyko apie 1970 m.
1955 m. vietinė valdžia gavo nurodymą iš Maskvos užregistruoti Klaipėdos liuteronų parapiją. Reikėjo surasti patalpas. Kadangi kapinių koplyčia nuo 1947 m. priklausė stačiatikiams, tai buvo kreiptąsi į stačiatikių vyskupą ir gautas jo sutikimas. Nuo 1955 m. iki 1990 m. birželio 16 d.. liuteronų pamaldos ir šventės vyko Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje (buvusioje miesto kapinių koplyčioje) sekmadieniais du kartus per mėnesį.
Pirmoje dienos pusėje melsdavosi stačiatikiai. O nuo 13 val. į pamaldas pradėdavo rinktis liuteronai, kad turėtų vieną valandą pasiruošti. Iš kambariuko kairėje pusėje (dabar čia įrengta cerkvės parduotuvė) sunešdavo suolus, iš stalo padarydavo altorių. Pamaldos prasidėdavo 14 val. Po pamaldų viską reikėdavo sutvarkyti, ir palikti, kaip buvo.
1989 m. liuteronams buvo grąžinti Šv. Jono bažnyčios parapijos namai, kuriuose pirmosios pamaldos įvyko 1990 m. liepos mėn.
Liuteronų kunigai
Reklama
1955-1972 m. Klaipėdos liuteronų bendruomenei vadovavo Mikas Preikšaitis. Kunigas gyveno dvi savaites Batakiuose ir dvi savaites Klaipėdoje, tuomet aptarnaudavo Klaipėdos ir Šilutės parapijas.
Kai kunigas M. Preikšaitis susirgo, jį pakeitė Žodžio sakytojas diakonas Jonas Liepis, kilęs iš Karklės. Bet jis jau buvo garbaus amžiaus, todėl ragino Kurtą Morą stoti į diakonus ir iš jo perimti Klaipėdos parapiją.
Kurtas Moras Rygoje pabaigė teologinius kursus ir Šilutės bažnyčioje buvo įšventintas į diakonus. 1976 m. oficialiai paskirtas tarnauti Klaipėdoje, kur po metų buvo įšventintas į kunigus. Cerkvės bažnyčioje darbavosi iki 1990 m.
Apie 1960 m. liuteronų kunigas Mikas Preikšaitis Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje, čia jis pamaldas laikė 1955-1972 m.
Sakytojui Jonui Liepiui, o vėliau ir Kurtui Morui į talką dažnai atvažiuodavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis, kunigas Jonas Okas ir kiti.
Reklama
Kurtas Moras mirė 1993 m. Trejus paskutiniuosius savo gyvenimo metus kunigavo Šv. Jono parapijos namų bažnyčioje. Jo pareigas perėmė sūnus Reincholdas Moras.
Kunigo Reincholdo Moro istorija
Nuo vaikystės Reincholdas Moras (gim. 1958 m.) su tėvais iš kaimo atvažiuodavo į Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje vykstančias liuteronų pamaldas. Morų šeima ateidavo per kapines nuo stoties pusės, aplankydami palei Trilapio gatvę palaidotus mamos giminaičius. Reincholdas prisimena, kad kapinės buvusios labai tankiai užlaidotos.
1977 m. konfirmacija. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis ir diakonas Kurtas Moras.
Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje įvyko visos svarbiausios kunigo Reincholdo Moro šventės: konfirmacija 1972 m., įšventinimas į diakonus 1981 m., į kunigus - 1982 m.
Reincholdas Moras dirbo Švėkšnos, Šilutės, Lauksargių parapijose. Nuo 1983 m. dešimt metų buvo "paskolintas" Biržų evangelikų reformatų bažnyčiai. Juk yra ne vienas atvejis, kai liuteronai tarnavo reformatų bažnyčiai, ir atvirkščiai, sako R. Moras.
Reklama
Dirbti į Klaipėdą R. Moras grįžo 1993 m. Kunigas turi svajonę - laikyti pamaldas atstatytoje Šv. Jono bažnyčioje.
1982 m. Reincholdo Moro įšventinimas į liuteronų kunigus Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje. Stovi Morų šeima: (iš kairės) R. Moro sesuo Rūta, mama Lidija, Reincholdas Moras, jo žmona Irma, žmonos du broliai, žmonos mama ir tėtis kunigas Kurtas Moras.
Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.
Komentarai
Tavo komentaras
Šiandien VE.lt skaitykite
Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos
Po Antrojo pasaulinio karoliuteronų parapija liko be namų ir iki 1955 m....
"Klaipėda man šventa vieta. Aš Klaipėdoje gyvenu tik todėl, kad čia gyveno...
Vygando Sušilovo (gim. 1972) vaikystė prabėgo Liepų gatvėje.
Klaipėda, Paskelbta prieš 5 min.
COVID-19, Paskelbta prieš 12 min.
Kriminalai, Paskelbta prieš 23 min.
Ūkis, Paskelbta prieš 59 min.
Naujienos

URM siūlo Rusijos atlikėjo F. Kirkorovo neįleisti...

Plungės rajone rasti 76 litrai naminės degtinės

Savaitgalį pareigūnai didelį dėmesį skyrė neblaiviems vairuotojams

Lietuva−5-oje vietoje ES pagal skiepijimo tempus
Spektras
Savaitės lankomiausi
Daugiausiai komentuoti
- Virš Baltijos jūros formuojasi ypatingas reiškinys (1)
- V.Puodžiūnas: "Nė vienas "Klaipėdos" redakcijoje nebedirba"... (Papildyta) (6)
- Senamiesčio šaligatvių ypatumai: elektra kratomi keturkojai (2)
- Negeros žinios iš Norvegijos: vakcinos gali būti... (1)
- Arvydas Vaitkus sveikina su Klaipėdos krašto prijungimo...
- COVID-19 sirgęs ir į parduotuvę be kaukės... (5)
- Ligita Girskienė „Senojo turgaus“ klausimą iškėlė visai... (26)
- Saulius Budinas: Kam rūpi senjorai Klaipėdoje? (16)
- Arvydas Vaitkus sveikina su Klaipėdos krašto prijungimo...
- Santaros klinikose COVID-19 serga 79 medikai, paskiepyti... (9)
- Norvegijoje užfiksuotos 23 mirtys po vakcinacijos nuo... (9)
- V.Puodžiūnas: "Nė vienas "Klaipėdos" redakcijoje nebedirba"... (Papildyta) (6)
Vytautas
2020-10-06 15:08
IP: 193.219.130.163
Minijos gatvėje gyveno kunigas Mikas Preikšaitis, kuomet atvykdavo laikyti pamaldų iš Batakių į Klaipėdą. Teko laimė 1968 m. pavasarį mokytis Katekizmo ir lankyti Kunigą Miką – Jis klausėsi Amerikos balso, o aš sėdėjau ant didžiųjų bažnytinių knygų ir skaičiau Katekizmą. Taigi, ir žemiškieji, ir dangiškieji reikalai įėjo į paauglio sąmonę, mintis, širdį.
Jis buvo ir giminaitis, nes Jo sesuo Marė Preikšaitytė buvo ištekėjusi už Augusto Gocento, mano tėvo adv. Jono J. Gocento (1897-1974), ir gyveno Tauragėje.
Aleksandras
2020-09-27 11:53
IP: 78.61.173.9
Kaitinių namas buvo ne Minijos gatvėje, bet Nemuno 6-tame skersgatvyje, vėliau pervadintame Šešupės gatve. Iki karo - Malūnų 6-tasis skersgatvis. Tiek namo, tiek gatvelės istorija, jei kam įdomu, yra portale "Voruta" (skelbta 2019 m. sausį) arba tinklaraštyje "Res familiaris". Ačiū už nuotrauką! Jono Kaitinio sūnaus Hanso duomenimis, ji daryta 1947 metų vasarą.