2020 m. spalio 24 d. 18:28 val., šeštadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

(2)

2020-09-26, 16:00

Parengė Sondra SIMANAITIENĖ

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

Apie 1954 m. pamaldos žvejo Kaitinio namų kieme Minijos g., kai liuteronai dar neturėjo savo maldos namų. Galbūt, tai Misijų sekmadienio pamaldos. R. Moras mano, kad tai Albino Stubros nuotrauka.

© Nuotraukos iš Reincholdo Moro asmeninio archyvo

Reklama

Po Antrojo pasaulinio karoliuteronų parapija liko be namų ir iki 1955 m. Klaipėdoje veikė nelegaliai.

1945 m. liuteronai dar buvo sugrįžę į kapinių (laidojimo) koplyčią, statytą 1939 m., tačiau valdžia susirinkimus uždraudė, nes sakytojas iš Plikių Mikelis Tideks pamaldas laikė vokiečių kalba. Liuteronai dar mėgino rinktis Šv. Jokūbo bažnyčioje, bet ir iš ten buvo išprašyti.

Meldėsi kartu su stačiatikiais

1947-1955 m. liuteronų religinės apeigos - pamaldos, krikštas, konfirmacija, Misijų ir Naujųjų metų sekmadieniai bei kitos religinės šventės - vykdavo sakytojų namuose. Ypač gausiai žmonės rinkdavosi žvejo Jono Kaitinio namuose Minijos gatvėje (namas neišliko). Ir pats J. Kaitinis skelbdavo Dievo Žodį, nors nuolatinis sakytojas nebuvo. R. Moras prisimena, kad Kaitinių šeima gyventi į Vokietiją išvyko apie 1970 m.

1955 m. vietinė valdžia gavo nurodymą iš Maskvos užregistruoti Klaipėdos liuteronų parapiją. Reikėjo surasti patalpas. Kadangi kapinių koplyčia nuo 1947 m. priklausė stačiatikiams, tai buvo kreiptąsi į stačiatikių vyskupą ir gautas jo sutikimas. Nuo 1955 m. iki 1990 m. birželio 16 d.. liuteronų pamaldos ir šventės vyko Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje (buvusioje miesto kapinių koplyčioje) sekmadieniais du kartus per mėnesį.

Pirmoje dienos pusėje melsdavosi stačiatikiai. O nuo 13 val. į pamaldas pradėdavo rinktis liuteronai, kad turėtų vieną valandą pasiruošti. Iš kambariuko kairėje pusėje (dabar čia įrengta cerkvės parduotuvė) sunešdavo suolus, iš stalo padarydavo altorių. Pamaldos prasidėdavo 14 val. Po pamaldų viską reikėdavo sutvarkyti, ir palikti, kaip buvo.

1989 m. liuteronams buvo grąžinti Šv. Jono bažnyčios parapijos namai, kuriuose pirmosios pamaldos įvyko 1990 m. liepos mėn.

Liuteronų kunigai

Reklama

1955-1972 m. Klaipėdos liuteronų bendruomenei vadovavo Mikas Preikšaitis. Kunigas gyveno dvi savaites Batakiuose ir dvi savaites Klaipėdoje, tuomet aptarnaudavo Klaipėdos ir Šilutės parapijas.

Kai kunigas M. Preikšaitis susirgo, jį pakeitė Žodžio sakytojas diakonas Jonas Liepis, kilęs iš Karklės. Bet jis jau buvo garbaus amžiaus, todėl ragino Kurtą Morą stoti į diakonus ir iš jo perimti Klaipėdos parapiją.

Kurtas Moras Rygoje pabaigė teologinius kursus ir Šilutės bažnyčioje buvo įšventintas į diakonus. 1976 m. oficialiai paskirtas tarnauti Klaipėdoje, kur po metų buvo įšventintas į kunigus. Cerkvės bažnyčioje darbavosi iki 1990 m.

Apie 1960 m. liuteronų kunigas Mikas Preikšaitis Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje, čia jis pamaldas laikė 1955-1972 m.

Sakytojui Jonui Liepiui, o vėliau ir Kurtui Morui į talką dažnai atvažiuodavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis, kunigas Jonas Okas ir kiti.

Reklama

Kurtas Moras mirė 1993 m. Trejus paskutiniuosius savo gyvenimo metus kunigavo Šv. Jono parapijos namų bažnyčioje. Jo pareigas perėmė sūnus Reincholdas Moras.

Kunigo Reincholdo Moro istorija

Nuo vaikystės Reincholdas Moras (gim. 1958 m.) su tėvais iš kaimo atvažiuodavo į Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje vykstančias liuteronų pamaldas. Morų šeima ateidavo per kapines nuo stoties pusės, aplankydami palei Trilapio gatvę palaidotus mamos giminaičius. Reincholdas prisimena, kad kapinės buvusios labai tankiai užlaidotos.

1977 m. konfirmacija. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis ir diakonas Kurtas Moras.

Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje įvyko visos svarbiausios kunigo Reincholdo Moro šventės: konfirmacija 1972 m., įšventinimas į diakonus 1981 m., į kunigus - 1982 m.

Reincholdas Moras dirbo Švėkšnos, Šilutės, Lauksargių parapijose. Nuo 1983 m. dešimt metų buvo "paskolintas" Biržų evangelikų reformatų bažnyčiai. Juk yra ne vienas atvejis, kai liuteronai tarnavo reformatų bažnyčiai, ir atvirkščiai, sako R. Moras.

Reklama

Dirbti į Klaipėdą R. Moras grįžo 1993 m. Kunigas turi svajonę - laikyti pamaldas atstatytoje Šv. Jono bažnyčioje.

1982 m. Reincholdo Moro įšventinimas į liuteronų kunigus Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje. Stovi Morų šeima: (iš kairės) R. Moro sesuo Rūta, mama Lidija, Reincholdas Moras, jo žmona Irma, žmonos du broliai, žmonos mama ir tėtis kunigas Kurtas Moras.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-10-06   15:08

IP: 193.219.130.163

Minijos gatvėje gyveno kunigas Mikas Preikšaitis, kuomet atvykdavo laikyti pamaldų iš Batakių į Klaipėdą. Teko laimė 1968 m. pavasarį mokytis Katekizmo ir lankyti Kunigą Miką – Jis klausėsi Amerikos balso, o aš sėdėjau ant didžiųjų bažnytinių knygų ir skaičiau Katekizmą. Taigi, ir žemiškieji, ir dangiškieji reikalai įėjo į paauglio sąmonę, mintis, širdį.
Jis buvo ir giminaitis, nes Jo sesuo Marė Preikšaitytė buvo ištekėjusi už Augusto Gocento, mano tėvo adv. Jono J. Gocento (1897-1974), ir gyveno Tauragėje.

Aleksandras

2020-09-27   11:53

IP: 78.61.173.9

Kaitinių namas buvo ne Minijos gatvėje, bet Nemuno 6-tame skersgatvyje, vėliau pervadintame Šešupės gatve. Iki karo - Malūnų 6-tasis skersgatvis. Tiek namo, tiek gatvelės istorija, jei kam įdomu, yra portale "Voruta" (skelbta 2019 m. sausį) arba tinklaraštyje "Res familiaris". Ačiū už nuotrauką! Jono Kaitinio sūnaus Hanso duomenimis, ji daryta 1947 metų vasarą.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Klaipėdos skulptūrų parko centrinėje aikštelėje šią savaitę pradėta eksponuoti lauko stendų paroda...

Paroda pasakoja Klaipėdos miesto senųjų kapinių istoriją nuotrauka, foto

Po Antrojo pasaulinio karoliuteronų parapija liko be namų ir iki 1955 m....

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

"Klaipėda man šventa vieta. Aš Klaipėdoje gyvenu tik todėl, kad čia gyveno...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

Vygando Sušilovo (gim. 1972) vaikystė prabėgo Liepų gatvėje.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Japoniškame sode - gražiausios gamtos spalvos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Japoniškas sodas Kretingos rajone kuriamas pagal “Sou” stilių, kuriame vyrauja laisvas...

Paroda pasakoja Klaipėdos miesto senųjų kapinių istoriją nuotrauka, foto

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos, Klaipėdos skulptūrų parko centrinėje aikštelėje šią savaitę pradėta eksponuoti lauko stendų paroda...

Internetinių sukčių išmonė tobulėja nuotrauka, foto

Kriminalai, Išeities iš nusibodusio ir vienišo gyvenimo kiekvienas ieško savaip. Kai vieni...

Tiesa paaiškėjo po 76 metų: kodėl I. Bagramianas prieš 76 metus nesugebėjo užimti Klaipėdos (Mėmelio)? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, 1944 m. spalio 23 dieną, lygiai prieš 76 metus, dvi sovietų ...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos, Paskelbta prieš 3 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...