Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Po Antrojo pasaulinio karoliuteronų parapija liko be namų ir iki 1955 m. Klaipėdoje veikė nelegaliai.

1945 m. liuteronai dar buvo sugrįžę į kapinių (laidojimo) koplyčią, statytą 1939 m., tačiau valdžia susirinkimus uždraudė, nes sakytojas iš Plikių Mikelis Tideks pamaldas laikė vokiečių kalba. Liuteronai dar mėgino rinktis Šv. Jokūbo bažnyčioje, bet ir iš ten buvo išprašyti.

Meldėsi kartu su stačiatikiais

1947-1955 m. liuteronų religinės apeigos - pamaldos, krikštas, konfirmacija, Misijų ir Naujųjų metų sekmadieniai bei kitos religinės šventės - vykdavo sakytojų namuose. Ypač gausiai žmonės rinkdavosi žvejo Jono Kaitinio namuose Minijos gatvėje (namas neišliko). Ir pats J. Kaitinis skelbdavo Dievo Žodį, nors nuolatinis sakytojas nebuvo. R. Moras prisimena, kad Kaitinių šeima gyventi į Vokietiją išvyko apie 1970 m.

1955 m. vietinė valdžia gavo nurodymą iš Maskvos užregistruoti Klaipėdos liuteronų parapiją. Reikėjo surasti patalpas. Kadangi kapinių koplyčia nuo 1947 m. priklausė stačiatikiams, tai buvo kreiptąsi į stačiatikių vyskupą ir gautas jo sutikimas. Nuo 1955 m. iki 1990 m. birželio 16 d.. liuteronų pamaldos ir šventės vyko Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje (buvusioje miesto kapinių koplyčioje) sekmadieniais du kartus per mėnesį.

Pirmoje dienos pusėje melsdavosi stačiatikiai. O nuo 13 val. į pamaldas pradėdavo rinktis liuteronai, kad turėtų vieną valandą pasiruošti. Iš kambariuko kairėje pusėje (dabar čia įrengta cerkvės parduotuvė) sunešdavo suolus, iš stalo padarydavo altorių. Pamaldos prasidėdavo 14 val. Po pamaldų viską reikėdavo sutvarkyti, ir palikti, kaip buvo.

1989 m. liuteronams buvo grąžinti Šv. Jono bažnyčios parapijos namai, kuriuose pirmosios pamaldos įvyko 1990 m. liepos mėn.

Liuteronų kunigai

1955-1972 m. Klaipėdos liuteronų bendruomenei vadovavo Mikas Preikšaitis. Kunigas gyveno dvi savaites Batakiuose ir dvi savaites Klaipėdoje, tuomet aptarnaudavo Klaipėdos ir Šilutės parapijas.

Kai kunigas M. Preikšaitis susirgo, jį pakeitė Žodžio sakytojas diakonas Jonas Liepis, kilęs iš Karklės. Bet jis jau buvo garbaus amžiaus, todėl ragino Kurtą Morą stoti į diakonus ir iš jo perimti Klaipėdos parapiją.

Kurtas Moras Rygoje pabaigė teologinius kursus ir Šilutės bažnyčioje buvo įšventintas į diakonus. 1976 m. oficialiai paskirtas tarnauti Klaipėdoje, kur po metų buvo įšventintas į kunigus. Cerkvės bažnyčioje darbavosi iki 1990 m.

Apie 1960 m. liuteronų kunigas Mikas Preikšaitis Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje, čia jis pamaldas laikė 1955-1972 m.

Sakytojui Jonui Liepiui, o vėliau ir Kurtui Morui į talką dažnai atvažiuodavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis, kunigas Jonas Okas ir kiti.

Kurtas Moras mirė 1993 m. Trejus paskutiniuosius savo gyvenimo metus kunigavo Šv. Jono parapijos namų bažnyčioje. Jo pareigas perėmė sūnus Reincholdas Moras.

Kunigo Reincholdo Moro istorija

Nuo vaikystės Reincholdas Moras (gim. 1958 m.) su tėvais iš kaimo atvažiuodavo į Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje vykstančias liuteronų pamaldas. Morų šeima ateidavo per kapines nuo stoties pusės, aplankydami palei Trilapio gatvę palaidotus mamos giminaičius. Reincholdas prisimena, kad kapinės buvusios labai tankiai užlaidotos.

1977 m. konfirmacija. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis ir diakonas Kurtas Moras.

Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje įvyko visos svarbiausios kunigo Reincholdo Moro šventės: konfirmacija 1972 m., įšventinimas į diakonus 1981 m., į kunigus - 1982 m.

Reincholdas Moras dirbo Švėkšnos, Šilutės, Lauksargių parapijose. Nuo 1983 m. dešimt metų buvo "paskolintas" Biržų evangelikų reformatų bažnyčiai. Juk yra ne vienas atvejis, kai liuteronai tarnavo reformatų bažnyčiai, ir atvirkščiai, sako R. Moras.

Dirbti į Klaipėdą R. Moras grįžo 1993 m. Kunigas turi svajonę - laikyti pamaldas atstatytoje Šv. Jono bažnyčioje.

1982 m. Reincholdo Moro įšventinimas į liuteronų kunigus Visų Rusijos Šventųjų cerkvėje. Stovi Morų šeima: (iš kairės) R. Moro sesuo Rūta, mama Lidija, Reincholdas Moras, jo žmona Irma, žmonos du broliai, žmonos mama ir tėtis kunigas Kurtas Moras.