2020 m. birželio 4 d. 20:42 val., ketvirtadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

(8)

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

ISTORIJA. XX a. 3-4 dešimtmetyje senosios Klaipėdos miesto kapinės buvo tapusios jaukiu parku.

© Nuotrauka iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo.

Reklama

Dienraštis "Vakarų ekspresas" kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi pristato projektą "Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos". Prisiminkime ir pasidalinkime istorijomis, nutikusiomis Senosiose Klaipėdos miesto kapinėse, dabartiniame Skulptūrų parke.

2020 metais bus minimos 200-osios Senųjų miesto kapinių įkūrimo metinės. Pokariu kapinės buvo sunaikintos, įkurtas Skulptūrų parkas, tačiau lig šiol išgirstame šioje vietoje nutikusių keistų, įdomių, siaubingų, romantiškų ir makabriškų istorijų.

Senieji klaipėdiečiai vis dar prisimena pokariu apleistų ir nuniokotų kapinių vaizdą, pasakoja, jog tose kapinėse žaisdavo vaikai, jaunuoliai skirdavo pasimatymus, čia vykdavo Antrojo pasaulinio karo sovietų karių memorialo privalomi ritualai, slapta,  šnipinėjant sovietų saugumui, buvo lankomas Sukilėlių kapas. Tai yra mūsų miesto emocinė patirtis, kurią norime atskleisti ir išgyventi, skaitydami tikrus žmonių prisiminimus.

Kviečiame dalintis pasakojimais, nuotraukomis, piešiniais, susijusiais su šiuo svarbiu, politinių perversmų pakeistu miesto objektu. Jūsų pasakojimai bus publikuojami dienraščio "Vakarų ekspresas" priede "Kultūros uostas", o vėliau išleista knyga.

Laidojo karius ir belaisvius

Istorikė Zita Genienė primena, kad 1819 m. naujos savivaldybei priklausančios kapinės buvo įkurtos užmiestyje, rytinėje Naujamiesčio pusėje - Rosgartene, kur nuo seno buvo miestiečių ganyklos ir pievos.

1820 m. sausio 7 d. naująsias miesto kapines pašventino reformatų pamokslininkas Augustas Eduardas Lambertas. Šios kapinės buvo skirtos laidoti visiems miestiečiams.

Tačiau dar 1762 metų miesto plane prie Liepų ir Trilapio gatvių buvo pažymėtos nedidelės kapinaitės. Kaip mini šaltiniai, per Septynerių metų karą čia buvo laidojami rusų kareiviai ir vokiečiai belaisviai, kurie kartu su dezertyrais buvo saugomi pilyje. Sakoma, kad nuo dėmėtosios šiltinės jie mirdavę šimtais, būdavo vežimais išvežami ir čia, užmiestyje, laidojami. Tikėtina, kad kareivių laidojimai ir davė pradžią miesto kapinėms.

Poetiška vieta

Iki 1820 m. miesto kapinių priežiūra ir tvarkymas buvo bažnyčių žinioje. Steigiant naujas kapines, jų priežiūrą prisiėmė miesto magistratas, paskirdamas specialų kapinių tvarkytoją - kapų inspektorių.

Inspektorius gyveno prie kapinių, nedideliame vieno aukšto mūriniame namelyje.

Sovietmečiu jame veikė Šachmatų klubas, kavinė-vyninė "Metų laikai". 2007-aisiais pastatą nunioko gaisras, o dabar jame įsikūręs Tautinių kultūrų centras. Žmonės sako, kad šiame pastate iki šiol kartais vaidenasi mirusiųjų vėlės.

Iš pradžių kapinės buvo kuriamos kaip jaukus miesto sodas, kuriame būtų gera ne tik amžinojo poilsio atgulti, bet ir gyviesiems pasivaikščioti. Gyventojai buvo kviečiami sodinti kapinėse levandas, daugiametes saulutes, buksmedžius. Magistratas uždraudė kapinėse rūkyti, vedžioti šunis. Iš pradžių kapinės buvo apsodintos tik gyvatvore, o vėliau aptvertos aukšta lentų tvora.

Reklama

Miestiečių pastangomis devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios "rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai", - rašė J. Zembrickis.

Laidojo keliais aukštais

Jau 1856 m. minima, kad sklypas buvo beveik užlaidotas. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą laidoti antrąkart - piltos žemės, kurios buvo atgabentos laivais į Klaipėdą kaip balastas. Kadangi senieji kapinių takai liko kaip buvę, kvartalų kraštus teko sutvirtinti atraminėmis sienutėmis, o kai kur sumūryti laiptukus.

Miesto kapinėse buvo laidojami įvairių konfesijų žmonės: liuteronai, katalikai, anglikonai ir kitų tikėjimų žmonės, neturėję savų kapinių. XIX a. vid. čia išimties tvarka buvo palaidotas pirklys Julius Liudvikas Vyneris (Wiener), nors žydai turėjo savo kapines (dab. Žiedų skersgatvis).

Po 1871 m., pasibaigus Prancūzijos-Prūsijos karui, kapinėse buvo laidojami belaisviai prancūzai, kasę Vilhelmo kanalą.

XIX a. pabaigoje kapines praplėtė. Sklypas, padidėjęs beveik trečdaliu, tapo netaisyklingas, panašus į L raidę. Kapinėms prižiūrėti magistratas metams skirdavo 60 000 Lt. Kapinių tvarkymo darbus dirbo 7 magistrato samdyti darbininkai, be to, pačius kapus tvarkė dar 6 moterys.

Palaidota 40 tūkstančių žmonių

Laikraštyje "Vakarai" 1937 m. lapkričio 1 d. buvo rašoma, kad kapinių prižiūrėtojas Heinas nuo 1851 m. lapkričio 15 d. iki mirties 1885 m. balandžio 1 d. kapinėse palaidojo 11 519 žmonių.

Reklama

Po Heino mirties kapų inspektoriumi tapo Tiessenas, kuris iki 1919 m. balandžio 1 d. palaidojo 11 412 žmonių.

O nuo 1919 m. iki 1937 m. lapkričio 1 d. inspektorius p. Tillottas palaidojo 5 999 žmones.

Taigi Klaipėdoje per 86 metus (1851-1937 m.) miesto kapinėse palaidota 28 930 žmonių

Storose rudų lapų kapinių knygose buvo įrašoma palaidojimo data, kapinių kvartalo eilės ir vietos numeriai, pavardė ir palaidotojo profesija.

Miesto kapinių registracijos knygos iš vokiškojo periodo dingusios. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose saugoma 1948-1959 m. palaidojimų registracijos knyga. Joje įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d.

Tačiau 1940 metais Klaipėdoje gimusi Olga Irena Vičiulytė-Gedgaudienė liudijo, kad paskutinį kartą laidota dar vėliau - 1964 m. priešais 1923-iųjų metų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.

Reklama

Skaičiuojama, jog Senosiose miesto kapinėse iš viso palaidota apie 40 000 žmonių.

Atrodė klaikiai

1945 m. Klaipėdą užėmė sovietų armija.
Rūta Paplauskienė, kuri tada buvo penkiolikos metų, prisiminė tokį vaizdą tuoj po karo: "Miesto kapinės atrodė klaikiai: išdraskytos koplyčios, į mūro sienas atremti griaučiai, kuriems į rankas įstatyta šluota." 1947 m. senosios koplyčios buvo susprogdintos.

Kapinių teritorija pokariu virto baisios netvarkos vieta. Čia mėtėsi tušti degtinės buteliai, šiukšlės, rusės ateidavo pasideginti, vaikai žaidė tarp paminklų, o vyrai girtaudavo.

Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo apverčiami ir užrašomos tik ką palaidotų žmonių pavardės, dažniausiai rusiškai.

Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. Valdžios nurodymu istorines kapines pradėta naikinti dar 1958 m., o pagrindiniai naikinimo darbai vyko 1975 m., kai buvo nuspręsta kapinių vietoje kurti Skulptūrų parką.

Iš senųjų kapinių išliko tik paminklas 1923 metų sukilėliams. Istoriko Vyganto Vareikio nuomone, jį išgelbėjo tai, jog 1923 m. lietuvių sukilimas buvo prieš vokiečius, ir po karo paminklas buvo įrašytas į respublikinės reikšmės saugomų paminklų sąrašą.

Kapinės nepamirštos

Reklama

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu UAB "Klaipėdos projektas" yra parengusi Klaipėdos skulptūrų parko sutvarkymo techninį projektą. Projekto rengėjai be kita ko rytinėje parko dalyje palei Trilapio gatvę, kurioje buvo senosios miesto kapinės ir palaidota daug žmonių, pasiūlė sukurti memorialinę atminties zoną, kurioje būtų eksponuojami išlikę antkapiai ir kiti senųjų kapinių fragnentai, įamžinamas čia palaidotų žmonių atminimas. Taip pat pasiūlyta akmeniniais kryželiais įprasminti Lietuvos karių ir Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių prancūzų, belgų, lenkų belaisvių palaidojimo vietas.

"Mes nesiūlome atkurti visų kapinių, gaminti antkapius ir juos kloti. Siūlome tik pažymėti tas vietas, kuriose tiksliai žinoma, kas palaidotas. Šis procesas gali būti tęstinis", - sakė architektė M. Ramanauskienė.

Senųjų kapinių priminimo ženklu, anot projekto rengėjų, taptų ir atkurti dveji vartai. Vieni būtų vakarinėje parko dalyje, prie K. Donelaičio gatvės, kiti - pietinėje pusėje, prie Stačiatikių bažnyčios.

Parengė Jurga PETRONYTĖ


Kvietimas
Kviečiame pasidalinti savo nuotraukomis ir prisiminimais apie Senąsias miesto kapines ir Skulptūrų parką.

Paskambinkite, parašykite arba užeikite į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, pas Sondrą Simanaitienę tel. (846) 410528, el. p. skulpturu.parka [email protected] arba parašykite dienraščio "Vakarų ekspresas" žurnalistei Jurgai Petronytei el. p. [email protected], skambinkite tel. (846) 4113016

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Isprievartauto

2019-02-11   18:17

IP: 78.57.219.197

ir sunaikinto Memelio miesto istorijos trupiniai.Priezastis visko... dvi okupacijos-etninis valymas ir kolonizacija....toliau tyli mirties kultura-agonija.

Algimantas

2019-02-09   08:43

IP: 185.11.26.161

Tame namelyje, prie kappiniu, kur paskiau buvo sachmatu klubas, as gimiau ir uzaugau.. Ko. L valdzia iskele musu seima i naujas statybas. Visko prisiziurejau, tai mes ir zaizdavome salia kapu.

is kur zino?

2019-02-09   06:54

IP: 77.218.255.125

Kaip galejo XIXa. pabaigoje skirti pinigus litais??? Prusijoje nebuvo tokio piniginio vieneto. O ir pats litas atsirado tik 1922.10.01.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Vygando Sušilovo (gim. 1972) vaikystė prabėgo Liepų gatvėje.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (9) nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto kapinėse palaidotas Nataljos Beliajavos Lopatčenkovos tėvas Viktoras Beliajevas (1927-1956). Kai...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (8) nuotrauka, foto

Alfredas Klimas (gim. 1942 m., vyresnysis Alvydo brolis) pasakoja, kad po karo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (7) nuotrauka, foto

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekano Alvydo Klimo vaikystė prabėgo šalia muzikos...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (628) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

V. Vasiliauskas abejoja buvusios krizės tyrimo nauda nuotrauka, foto

Lietuva, Seimui patvirtinus dvejus metus trukusio buvusios ekonominės krizės tyrimo išvadas, Lietuvos banko...

Kaip Lietuvoje susipina žiniasklaida, milijonų paveldėtojai ir teisė nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Lietuvoje niekam ne paslaptis, kad su valdžia slaptais ryšiais susijusi žiniasklaida sudaro...

Klaipėdos apskrityje - įvežtinis atvejis iš Nigerijos nuotrauka, foto

COVID-19, Iš trijų per praėjusią parą patvirtintų koronaviruso atvejų du yra įvežtiniai,...

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 42 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...