2019 m. liepos 21 d. 05:08 val., sekmadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (16)

2019-06-21, 10:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (16) nuotrauka, foto

DRAUGAI. Maksimo Gorkio g. 50 namo berniukų kompanija. Sandaras Žvaginis tikisi, gal atsilieps kas iš jo vaikystės draugų.

© Asmeninio albumo nuotr.

Reklama

Sandaro Žvaginio vaikystė nuo 1966 iki 1982 metų prabėgo šalia senųjų Klaipėdos kapinių. Maksimo Gorkio gatvės (dabar Liepų g.) 50 name gyvenęs vyras iki šiol su nostalgija prisimena cerkvės popo kriaušių skonį ir kiemo berniukų išdaigas kapinėse.

Gimiau Šiauliuose, tačiau po keleto mėnesių, mama su manimi atvyko gyventi į Klaipėdą. Iš pradžių gyvenome vieni, su tėvu Pranu Žvaginiu mama nespėjo susituokti, nes jį labai staigiai paėmė į kariuomenę. Gįžęs iš kariuomenės ir jis atvyko pas mus į Klaipėdą.

Mama Janina Žvaginienė visą gyvenimą dirbo Klaipėdoje, "Gulbės" fabrike. Tėvas taip pat kurį laiką "Gulbėje" dirbo.

Mūsų namas buvo šalia "Gulbės". Iš pradžių jis buvo bendrabutis, vėliau tapo kumunaliniu. Turėjome uždarą kiemą ir stiprią kaimynų bendruomenę. Mūsų, vaikų, buvo net kelios grupelės, susiskirsčiusios pagal amžių.

Vaisiai iš "popkės"

Iš vaikystės puikiai prisimenu senųjų kapinių vaizdus. Dar niekas nebuvo išgriauta, labai gražios metalinės tvorelės buvo, medžiai dideli, jų labai daug. Buvo ir apleistų kapų, tačiau tuo metu dauguma žmonių tvarkydavo ne tik savo artimųjų, bet ir greta esančius kapus. Tad vaizdas tikrai nebuvo tragiškas.

Už cerkvės, ten, kur prasidėdavo kapinės, įkalnėje, mes prižiūrėdavome vieną jaunuolio kapą: lapus nurinkdavome, žvakutę lapkričio 1-ąją uždegdavome. Aplink kapines mūsų gyvenimas ir sukosi.

Reklama

Į MOKYKLĄ. Prie "Gulbės" fabriko veikė ir vaikų darželis "Gulbė", kurį Sandaras Žvaginis lankė.

Eidavome į viešąją pirtį, veikusią šalia kapinių. Ten turėjome ir sandėliuką, kuriame dviračius laikydavome. Viena mėgstamiausių mūsų vietų buvo vadinamoji "popkė".

"Popke" vadinome sodą šalia cerkvės, kurį popas prižiūrėjo. "Popkėje" kriaušių, obuolių prisiskindavome ir niekas mūsų nevaikydavo.

Apsilankydavome ir cerkvėje. Žinodavome, kad ten visada saldainių gausime, nes rusų tokios tradicijos, jie saldainių visada atsinešdavo ir į kapines. Bet į cerkvę ne tik dėl saldainių eidavome, bet ir todėl, kad gražu mums ten buvo.

Ir kapinėse, ir prie upės turėjome mėgstamus medžius, į kuriuos lipdavome. Net į elektrinės bokštą iki pirmos pakopos buvome įsikabaroję, kol sargas išvarė.

Reklama

Kapinėse daugiau jokios veiklos nevykdėme, nes mūsų plotai buvo begaliniai - visa M. Gorkio gatvė.

VEŽIMĖLIS, kuriame Sandaras guli, pirktas jau Klaipėdoje.

Laidojo papūgas

Nelabai atsimenu, kaip pradėjo naikinti kapines, bet įstrigo atmintin šiurpūs vaizdai, kai žmonės išsikasdavo savo mirusiuosius ir išsiveždavo perlaidoti. Keletą tokių procesų teko matyti. Labai bjauru. O paskui tie perlaidojimai vyko nuolat.

Mes patys taip pat tomis kapinėmis naudojomės. Tik ne žmones, o papūgėles jose laidojom. Papūgėles auginome visą vaikystę, o jos ilgai negyvena. Iki šiol atsimenu vietą, kurioje su sese paskutinę papūgėlę apie 1981-uosius palaidojome.

Reklama

MAMA Janina Žvaginienė visą gyvenimą dirbo "Gulbės" fabrike.

Baisios istorijos

Tarp vaikų sklandė ir baisios istorijos apie kapinių rūsius. Vyresnieji mus, mažesnius, gąsdindavo, kad yra kapas su rūsiu, į kurį galima patekti. Ten palaidotas žmogus ir lyg padėta kažkas. Neva kažkas nuolat lankosi, gal vaidenasi. Jeigu įlįsime ten, tai ten ir pasiliksime. Tas istorijas pasakodavome vieni kitiems užsilipę ant pastato stogo prie šachmatų klubo.

Netikėti radiniai

Prieš naikinant kapines, prie tako, kuris ėjo pro cerkvę, buvo rausiama tranšėja. Iškasė labai daug įdomių dalykų: vokiškų lėkščių šukių, statulėlių, stiklinių, sidabrinių stalo įrankių, kitų namų apyvokos daiktų. Mums jie buvo labai įdomūs, nes tokių prašmatnių neturėjome.

Mes juos rankiodavome, namo parsinešdavome. Bet mano tėvui tai nelabai patiko, tad ir neišliko radiniai.

Mokiausi Kristijono Donelaičio mokykloje, bet per kapines nevaikščiodavome. "Zukiais" važiuodavome iki Donelaičio aikštės ir Donelaičio gatve eidavome.

Reklama

FONAS. Antrame plane už Janinos Žvaginienės ir jos vyro brolio - cerkvė ir senosios kapinės.

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dienraščio "Vakarų ekspresas" kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi pristatomas projektas "Senųjų...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos nuotrauka, foto

Sandaro Žvaginio vaikystė nuo 1966 iki 1982 metų prabėgo šalia senųjų Klaipėdos...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (16) nuotrauka, foto

Dalia Čėsnienė su šeima gyveno Maksimo Gorkio g. (dabar Liepų g.) nuo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (15) nuotrauka, foto

Senosiose Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) buvo pirklio, medienos apdirbimo pramonės...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (14) nuotrauka, foto

1006 km lenktynes laimėjo klaidų nedariusi komanda nuotrauka, foto

Sportas, Jubiliejinėse „Aurum 1006 km lenktynėse“ triumfavusi „Circle K milesPLUS Racing Team“ komanda...

Merginų rankinio rinktinė kausis dėl trečios vietos nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos merginų iki 19 metų rankinio rinktinei nepavyko žengti į Europos čempionato...

Vienas paspaudimas gali nužudyti žmogų nuotrauka, foto

Žmonės, "Galiu bet ką subjauroti vienu piršto krustelėjimu!" - kalbėdamas su draugu giriasi...

Į Klaipėdą atplaukė dujovežis su „Total“ dujomis nuotrauka, foto

SGD, Ankstų šeštadienio rytą į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą atplaukė didelis dujovežis...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...