2019 m. birželio 26 d. 04:58 val., trečiadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (13)

2019-05-31, 07:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (13) nuotrauka, foto

PAREIGA. Dailininkas Evardas Malinauskas kiekvienais metais Sausio 15-ąją jaučia pareigą senosiose Klaipėdos kapinėse, dabar jau Skulptūrų parke, prie paminklo 1923-ųjų Sausio 15-osios sukilėliams sugiedoti "Lietuviais esame mes gimę".

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Garsiausias Lietuvos marinistas, 82-ejų klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas į Klaipėdą atvažiavo su tėvais būdamas dar vaikas ir gyveno visai netoli senųjų kapinių, tik eiti į jas nedrįsdavo.

"Tėvai prieš karą gyveno Klaipėdoje. Mama mano gimusi Kretingoje, dirbo Klaipėdos mėsos kombinate, dujų fabrike, tėvas molą remontavo. Susipažino jiedu 1934 metais, per Jūros šventę. Susituokė 1936 m. katalikų bažnyčioje, kuri stovėjo Puodžių gatvėje", - pradėjo pasakojimą dailininkas.

"Atvirai kalbant, aš Klaipėdoje pradėtas buvau, tačiau, Hitleriui užgrobus kraštą, lietuviai buvo genami lauk. Pabūgo mama pasilikti, pabėgo į tėvo gimtinę Radviliškį likus vos savaitei iki gimdymo. Gimiau lūšnoje. Nežinojau, kas yra grindys, nes name buvo tik asla iš plūkto molio ir akmenų.

Po karo tėvai sugrįžo į Klaipėdą, tąsyk į pajūrį jie jau bėgo nuo tremties grėsmės. Čia jau gyveno dėdė. Pirmas atvažiavo tėvas, o paskui jį ir mama, aš ir dvi jaunesnės sesutės. Apsigyvenome sename vokiškame name įgriuvusiu stogu Puodžių gatvėje. Dabar toje vietoje - Santuokų rūmai.

POKARIU. Senosiose Klaipėdos kapinėse buvo laidojami daugiausia atvykusieji iš "didžiosios Tėvynės".

Nuotraukos iš Dionyzo Varkalio fondo

Žavėjo kapinių tvorelės

Mama buvo labai tikinti. Kiekvieną sekmadienį pasipuošdavome ir eidavome į Kristaus Karaliaus bažnyčią. Tada ji vienintelė ir buvo mieste. Man mišios labai nepatikdavo, ypač gegužinės pamaldos, kurios kasdien vykdavo. Aš turėjau svarbesnių reikalų. Priešais bažnyčią buvo toks bunkeris, mes su vaikais ten futbolą žaisdavome su teniso kamuoliuku.

Senosios kapinės taip pat buvo šalia namų, mes, vaikai, į jas nubėgdavome kartais. Pokariu ten buvo kiek pavojinga. Nežinau, ar vokiečiai, ar rusai buvo primėtę ten granatų. Turėjau draugų, kurie jas radę neteko rankos, pirštų. Tad aš privengiau ten eiti. Sesės, kitos mergaitės iš viso ten nevaikščiodavo.

Tiesa, kad pokariu senosios kapinės labai išdraskytos buvo, tačiau mano atmintyje išliko labai gražios metalinės kapinių tvorelės, pačios kapinės buvo aptvertos. Atsimenu juodus paminklus, prašmatnų paminklą Vyneriui.

PUOŠMENOS. Gediminaičių stulpai, kurie puošė, paminklą 1923-ųjų sausio 15-osios sukilėliams, per karą išliko, tačiau sovietiniais metais buvo nudraskyti. Visgi postamento nugriauti nebuvo drįsta.

Nuotraukos iš Dionyzo Varkalio fondo

Kariai buvo perlaidoti

Kai Klaipėdoje pradėjo mirti čia suvažiavę didžiataučiai, artimieji laidojo juos senosiose Klaipėdos kapinėse, mirusiesiems ant viršaus. Užrašus ant senųjų paminklų nukaldavo, panaikindavo, o tarpuose tarp jų iškaldavo naujo mirusiojo duomenis. Arba prie metalinių tvorelių ir senųjų paminklų priderindavo iš faneros sukaltą 1,5-2 metrų aukščio bokštelį su raudona žvaigžde.

Vietoje, kur dabar yra Kristijono Donelaičio skveras, iš karto po karo buvo palaidoti rusų kareiviai. Jų kapavietė taip pat buvo pažymėta tais bokšteliais su raudona žvaigžde. Neprisimenu, kiek jų buvo. Vėliau juos perkėlė į tą vietą, kur dabar paminklas.

Tik vieno paminklo griauti nedrįso

Senųjų gyventojų po karo mieste nebuvo. Naujakuriai kapinėms sentimentų jokių neturėjo, niekas jų atstatinėti nenorėjo. Netrukus buvo atidarytos Joniškės kapinės, bet jos greitai prisipildė. Tada pradėta laidoti Lėbartų kapinėse. Mano dėdė palaidotas Joniškės kapinėse, tėvai - Lėbartuose.

Apie 1953 metus tiems, kas norėjo, leido savo mirusiuosius iš senųjų kapinių perlaidoti kitur. Kai pradėjo miestui vadovauti Alfonsas Žalys, buvo nuspręsta įrengti vietoje kapinių skulptūrų parką.

Įdomu, kad paminklo 1923 metų sukilėliams nedrįsta nuversti. Tik nudraskyti Gedimino stulpai, kurie puošė bokštelius, panaikintas Vyčio kryžius ant postamento. Sovietmečiu sausio 15-ąją buvo galima praeiti pro tą vietą, tačiau sustoti prie paminklo buvo pavojinga.

Tik prasidėjus Sąjūdžiui paminklas buvo atkurtas pagal Dionyzo Varkalio projektą. Aš, dar keli Klaipėdos krašto patriotai, meras, sausio 15-ąją jaučiame pareigą sugiedoti "Lietuviais esame mes gimę" prie šio paminklo, dar kariškių atvaro, o jaunimo mažėja..." - apgailestavo pašnekovas.

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Sandaro Žvaginio vaikystė nuo 1966 iki 1982 metų prabėgo šalia senųjų Klaipėdos...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (16) nuotrauka, foto

Dalia Čėsnienė su šeima gyveno Maksimo Gorkio g. (dabar Liepų g.) nuo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (15) nuotrauka, foto

Senosiose Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) buvo pirklio, medienos apdirbimo pramonės...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (14) nuotrauka, foto

Garsiausias Lietuvos marinistas, 82-ejų klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas į Klaipėdą atvažiavo su...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (13) nuotrauka, foto

Susimovei, Petrai! nuotrauka, foto

Nuomonės, Tikiu šventą Petrą, pradėtą šventos Mergelės Marijos, kuris kentėjęs prie Grybauskaitės, buvo...

Keltininkams Joninių savaitgalis nebuvo baisiausias nuotrauka, foto

Vasara, AB "Smiltynės perkėla" darbuotojai sako, kad per Joninių ilgąjį savaitgalį jiems sekėsi...

Lietuvoje Jūrininkų diena nešvenčiama nuotrauka, foto

Jūra, Pasaulyje birželio 25 d. minima kaip Tarptautinė jūrininkų diena. Pasak Lietuvos jūrininkų...

Policija prašo pagalbos - dingo senolis nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien iš namų Klaipėdoje uogauti išėjo ir iki šiol negrįžo 1937 m....

Nuomonės, Paskelbta prieš 6 val.

Vasara, Paskelbta prieš 7 val.

Jūra, Paskelbta prieš 8 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...