2019 m. birželio 17 d. 02:04 val., pirmadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (12)

(1)

2019-05-24, 18:01

"Vakarų ekspreso" inf.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (12) nuotrauka, foto

VIETA. Algimantas Šideikis rodo, kur šalia cerkvės 6-7 dešimtmečiais buvo rodomas vasaros kinas.

© Sondros SIMANAITIENĖS nuotr.

Priešais Šideikių namo (dabar Tautinių kultūrų centras) langus buvo žvyruotas kelias (dabar dviračių takas) - vienintelis kelias į kapines nuo S. Nėries gatvės (dabar K. Donelaičio g.).

Kiti du keliai į kapines vedė iš Gorkio (dabar Liepų) gatvės: pagrindinis vaikščiojimo kelias buvo palei darželį (šis kelias beveik nepasikeitęs), o kitas per pačias kapines, nuo cerkvės S. Daukanto gatvės link.

"Priešais namo langus, už keliuko, kilo nedidelis, dviejų metrų kalnelis. Ant to kalnelio buvo išlikę dvi eilės kapų su maždaug 40 cm aukščio cementiniais borteliais", - prisimena kapinių sargo name augęs Algimantas Šideikis.

Miesto kapinėse 1953 metais palaidojo Algimanto senelį Kazį Šideikį. Vėliau senelį perlaidojo Joniškės kapinėse.

Berniukas dalyvavo perlaidojant. Kai atidarė karstą, veidas ir drabužiai buvo nusėti žaliais žirniukais. Berniukas matė ir kitus perlaidojimus: atidarydavo karstą, - sutrūniję kauliukai, uždarydavo ir išveždavo.

Laipiojo po medžius

Laidotuvės čia gyvenantiesiems buvo kasdienybė, į kurią vaikai nekreipė dėmesio. Retai nubėgdavo pasižiūrėti į karsto duobę. Kartais matydavo, kaip žmonės įmeta į duobę ryšuliuką, tada galvojo, kad skolininkas atiduoda skolą mirusiajam. O kai laidodavo karininką, šaudydavo į orą.

Netoli namo tarybinių karių kapų link tęsėsi medžių alėja. Ją sudarė žemaūgiai, platūs, nukirstomis viršūnėmis medžiai, po kuriuos vaikai mėgo karstytis. Apie 1960 metus tuos medžius rovė su traktoriumi. Arčiau tarybinių karių palaidojimų dar buvo išlikę kapų eilės, galbūt tai buvo 11-os lietuvių katalikų karių kapai. Eidamas iš mokyklos, Algimantas visada pro juos praeidavo.

TĖVAS. Algimanto Šideikio tėvas Julius Šideikis (kairėje) su draugu miesto kapinėse, 1950 m. Algimanto ŠIDEIKIO asmeninio albumo nuotr.

Priešais jų namą, už kalnelio plytėjo dykynė, kapų toje pievoje nebuvo, išskyrus kelis.

Vietoj tako, kuris dabar eina nuo parko centro Daukanto g. link, buvo griovys. Apie 1960 m. griovyje vaikai atrado požeminį bunkerį. Pastebėjo liuką, atkasė, atkėlė dangtį, viduje buvo betoninės sienos ir grindys, kampe stovėjo metalinė spinta - seifas. Požeminio betoninio kambario dydis - du ir du metrai. Parodė tėvams, patys daugiau ten nelindo.

Vaikų žaidimai

Kaimynai Jovaišai augino tris vaikus, Agafonovai irgi turėjo vaikų, tad namo komanda dienas leisdavo kieme. Ateidavo vaikų ir iš kitų kiemų, klases braižydavo, šokinėdavo, supdavosi, žaisdavo kortų karuselę, loto. Žiemomis statydavo sniego tvirtovę, - Gorkio gatvės vaikai gynė tvirtovės vidų, o vietiniai puolė. Vaikai nebijojo vaikščioti po kapus, tėvai ir nedrausdavo.

VAIKAI žaidžia miesto kapinėse. Nuotrauka iš laikraščio "Memeler Dampfboot", 1958 m. liepos 5 d.

Viena iš vaikų pramogų - vytis vežimą, kuris važiuodavo per kapines taku nuo M. Gorkio g. iki S. Daukanto pro Sukilėlių kapą. Galbūt tuo vežimu važiuodavo kapines aptarnaudavęs žmogus. Jo vežimas buvo be bortų. Jis pats sėdėdavo ant vežimo krašto ir važnyčiodavo. Ratai buvo guminiai, nes pasitaikydavo vaikams palysti po jais, - vejasi, bėga, susipina kojos ir, žiūrėk, jau po vežimu. Važnyčiotojas vaikų nevarė, pasisodindavo kelis šalia, leisdavo kartu pasivėžinti.

Palei S. Daukanto gatvę ėjo takelis, kaip ir šiandien parke, kuriuo vienas greituolis lakstydavo su sportiniu motociklu, - vaikams tai buvo smagi atrakcija.

Vasaros kinas prie cerkvės

Prie cerkvės kartais įsikurdavo vasaros kino teatras. Atvažiuodavo mašina su būda, ant kurios boluodavo užrašas KINAS, ir įrengdavo kino teatrą pievelėje prie cerkvės. Iš bažnyčios išnešdavo medinius suolus, ištiesdavo paklodę ant stovų. Algimantas prisimena rodytus filmus: "Partizanskaja iskra", "Orlionok". Vaikų nevaikydavo, visi susispiesdavo prie ekrano, bet į cerkvę vaikai niekada neidavo.

Karo pėdsakai kapinėse

Po karo kapinių teritorijoje buvo likę pavojingų minų. Algimantas prisimena, kad griovio šlaite gulėjo keli metaliniai šešiakampiai konteineriai, kurių viduje buvo sprogmenys.

Vaikai ypač ieškodavo įvairių dydžių parako lazdelių. Iš jų gamindavo raketas. Į laužą sukraudavo priešlėktuvinių, prieštankinių šovinių, juos vadino arlikonais, ir stebėdavo, kaip sproginėja. Namo gyventojus palietė skaudi nelaimė, - vyriausias kaimynų Jovaišų šeimos sūnus žuvo nuo minos, kurią bandė pakrapštyti.

Centre, prie didžiosios liepos, kurią apkabindavo šeši vyrai (liepą palaužė uraganas Anatolijus 1999 m.), stovėjo cementinė kapinių šiukšlių dėžė: 3 metrų ilgio ir 2 metrų pločio (toje vietoje, kur dabar stovi J. Mickevičiaus skulptūra "Torsas"). Šiukšliadėžėje vaikai rasdavo ir žmonių kaulų, kaukolių.

Kartais sugalvodavo pagąsdinti praeivius, - padėdavo ant kelio kaukolę ir stebėdavo, kas bus.

Bet ir vaikus nežinia kas pabandė išgąsdinti. Kartą, grįždamas iš 1-osios vidurinės mokyklos, Algimantas pamatė krūmuose tūnančią baltą šmėklą... Nuo to karto namo grįždavo aplinkui, per M. Gorkio gatvę. Nors gyventi prie kapų baisu nebuvo, prisimena vyras, užpuolimų nesigirdėjo, gyvenimas atrodė saugus.

Parengė Sondra SIMANAITIENĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

as

2019-05-24   22:33

IP: 78.57.199.171

Kažkada lankiau vaikų darželį, buvusi Daukanto g. 16. Auklėtojos, jei tik nelijo ar nesnigo kasdien vesdavo mus į lauką. Kur ? Dažniausiai į kapines. Vaikams, o ir auklėtojoms, ten labai patiko. Vaikai užsiimdavo po atskirą, metaline tvorele, su varteliais (betrukdavo rakto, spynos buvo) atskirta kapo sklypelį. Apsišluodavo, ir įsivaizduodavo, kad tai jo namų ūkis, kviesdavosi kitus vaikus pas save į svečius ir patys eidavo apžiūrėti kaimyninių valdų. Paaugus, tokie žaidimai atrodė šiurpokai, bet vaikystėje ten buvo gražu ir jauku. Net ir išeiginę dieną mamos prašydavau, kad nusivestu būtent į tas kapines.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Dalia Čėsnienė su šeima gyveno Maksimo Gorkio g. (dabar Liepų g.) nuo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (15) nuotrauka, foto

Senosiose Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) buvo pirklio, medienos apdirbimo pramonės...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (14) nuotrauka, foto

Garsiausias Lietuvos marinistas, 82-ejų klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas į Klaipėdą atvažiavo su...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (13) nuotrauka, foto

Priešais Šideikių namo (dabar Tautinių kultūrų centras) langus buvo žvyruotas kelias (dabar...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (12) nuotrauka, foto

Siūlykite kandidatus "Klaipėdos švyturio ateities" stipendijai nuotrauka, foto

„Švyturio“ stipendija, Iki pirmadienio vidurnakčio dar galima siūlyti kandidatus bendrovės "Švyturys-Utenos alus" įsteigtai "Klaipėdos...

Gargždų motorizuotas jaunimas nori gyventi draugiškai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Chuliganai, velniai, kurie gyvenimą pavertė pragaru, patys nemiegantys ir kitiems neleidžiantys per...

Mokytojui: nueik nežinia kur, parnešk nežinia ką nuotrauka, foto

Švietimas, Sužibo švieselė tunelio gale - Švietimo ateities forumo ir „Consilium Educationis“ iniciatyva...

Paryžiaus katedroje vėl buvo aukojamos mišios nuotrauka, foto

Pasaulis, Šeštadienį Paryžiaus Dievo Motinos katedroje mišios buvo aukojamos pirmą kartą po...

„Švyturio“ stipendija, Paskelbta prieš 8 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 8 val.

Pasaulis, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...