2019 m. birželio 26 d. 04:42 val., trečiadienis

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (11)

2019-05-17, 10:01

Parengė Sondra SIMANAITIENĖ

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (11) nuotrauka, foto

NAMAI. Algimantas Šideikis prie savo vaikystės namo, dabar Tautinių kultūrų centro.

© Sondros SIMANAITIENĖS nuotr.

Dvylika pirmųjų Algimanto Šideikio (gim. 1951 m.) metų nuo gimimo prabėgo buvusiame kapinių sargo name, kuriame dabar įsikūręs Tautinių kultūrų centras.

Į savo vaikystės namą Algimantas užsukdavo paragauti kavos, kai čia veikė kavinė "Metų laikai". "Smagu būdavo pasėdėti, - juokiasi vyras, - tai miegamajame, tai svetainėje."

Barmenas jo vis juokais paklausdavo apie lavoninę, kuri čia neva kažkada buvus, tačiau Algimantas tokio fakto nežinojo. Jo vaikystės namas atmintyje išliko jaukus ir saugus.

Ir tolesnis namo likimas vertas dėmesio: nuo 1963 m. jame veikė aktyvus šachmatų klubas, 9-ajame dešimtmetyje atsidarė kavinė, porą kartų degė, bet tai jau kitų straipsnių tema.

Algimantas Šideikis baigė mokyklą ir išvažiavo studijuoti į Kauną, Veterinarijos akademijoje įgijo zooinžinieriaus diplomą, kūrė naujas galvijų veisles. 16-a metų dirbo Kaunatavos sodininkystės tarybiniame ūkyje gyvulininkystės ūkio šakos vadovu. Vėliau, kai buvo sugriauta tarybinė ūkio sistema, Algimantas studijavo geležinkelio mokslą Vilniuje. Įgijo kelių statybos inžinieriaus diplomą. Į Klaipėdą grįžo 2011 m. ir iki šiol dirba "Lietuvos geležinkeliuose."

Gyveno trys šeimos

Kapinių istoriją tyrinėjęs Kęstutis Mickevičius sako, kad prieškariu šiame name gyveno kapinių prižiūrėtojas (administratorius), čia buvo ir jo kontora. 1939 m. kapinių administracija buvo perkelta į naujai pastatytą kapinių aptarnavimo kompleksą, vadinamą Laidojimo namais, kur dabar yra Rusijos Visų Šventųjų cerkvė. O kapinių prižiūrėtojo namas buvo atiduotas kapinių darbininkams. Po karo name apsigyveno šeimos.

Algimanto tėvai Julius Šideikis (1919-1985) ir Apolonija Prušinskaitė - Šideikienė (1921-2002) buvo kilę iš Skuodo. Jaunuoliai susipažino ir susituokė Klaipėdoje, apsigyveno S. Nėries gatvės 6B name (dabar tai ir yra Tautinių kultūrų centro namas Skulptūrų parke).

Algimanto Šideikio tėvas Julius Šideikis prie savo namo miesto kapinėse apie 1950 m.

Algimanto ŠIDEIKIO asmeninio albumo nuotr.

Namą po karo jaunos Šideikių ir Jovaišų šeimos susiremontavo. Pirmajame aukšte apsigyveno Šideikiai su dviem sūnumis, jų langai išėjo į parko pusę, kitoje pusėje - Jovaišai. Name patogumų nebuvo: tualetas lauke, apsiprausimas kubile, vandenį į namą įvedė apie 1960-uosius. Virtuvėje stovėjo kokliniės krosnys. Įėjimai į namą buvo du. Jovaišai į savo namo pusę įeidavo iš kiemo, o iš kapinių pusės - Šideikiai ir rusai Agafonovai, kurie gyveno antrame aukšte ir nuomojo kambarį jaunai merginai.

Iš kiemo pusės, prieš Jovaišų langus, kaip ir dabar, matėsi vaikų darželio tvora, sodas, po kurį bėgiojo palaidas vilkšunis, stovėjo bičių aviliai.

Algimanto tėvas visą gyvenimą dirbo "Sirijaus" gamykloje, vairavo elektrinį krautuvą. Mama buvo siuvėja, dirbo namie, kartais išeidavo, tuomet Algimantas sėdėdavo ant palangės ir laukdavo tėvų.

Nakčiai namo langines uždarydavo, kad kas neišmuštų stiklo. Kartais į kiemą užsukdavo čigonai su arkliais, mainydavo daiktus, prekiaudavo.

TĖVAI. Algimanto Šideikio tėvai Apolonija ir Julius Šideikiai Klaipėdoje apie 1950 m.

Algimanto ŠIDEIKIO asmeninio albumo nuotr.

Kiaulės sandėliuke

Elektros transformatorinės prie namo nebuvo. Toje vietoje plytėjo namo gyventojų daržai. Kur dabar stovi skulptūra "Į kelionę", buvo mediniai sandėliukai malkoms sukrauti. Algimanto tėvai įsigudrino sandėliuke laikyti dvi kiaules, kiti kaimynai gyvulių nelaikė.

Radijo anteną Algimanto tėvas įkėlė į netoliese sandėliukų augančią tuopą.

Dykvietėje tarp namo ir S. Daukanto gatvės buvo dažnai girtuokliaujama. Vaikai ieškodavo tuščių butelių, nes už vieną butelį gaudavo 12 kapeikų, buvo galima nusipirkti vaisinių ledų už 4 kapeikas, "Eskimo" - kainavo 11 kapeikų. Pievoje vaikai rasdavo litų, vokiškų ženkliukų.

Bus daugiau.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos

Sandaro Žvaginio vaikystė nuo 1966 iki 1982 metų prabėgo šalia senųjų Klaipėdos...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (16) nuotrauka, foto

Dalia Čėsnienė su šeima gyveno Maksimo Gorkio g. (dabar Liepų g.) nuo...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (15) nuotrauka, foto

Senosiose Klaipėdos miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas) buvo pirklio, medienos apdirbimo pramonės...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (14) nuotrauka, foto

Garsiausias Lietuvos marinistas, 82-ejų klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas į Klaipėdą atvažiavo su...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (13) nuotrauka, foto

Susimovei, Petrai! nuotrauka, foto

Nuomonės, Tikiu šventą Petrą, pradėtą šventos Mergelės Marijos, kuris kentėjęs prie Grybauskaitės, buvo...

Keltininkams Joninių savaitgalis nebuvo baisiausias nuotrauka, foto

Vasara, AB "Smiltynės perkėla" darbuotojai sako, kad per Joninių ilgąjį savaitgalį jiems sekėsi...

Lietuvoje Jūrininkų diena nešvenčiama nuotrauka, foto

Jūra, Pasaulyje birželio 25 d. minima kaip Tarptautinė jūrininkų diena. Pasak Lietuvos jūrininkų...

Policija prašo pagalbos - dingo senolis nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien iš namų Klaipėdoje uogauti išėjo ir iki šiol negrįžo 1937 m....

Nuomonės, Paskelbta prieš 6 val.

Vasara, Paskelbta prieš 7 val.

Jūra, Paskelbta prieš 8 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...