Dienraštyje - renovacijos dienoraštis

Dažnai net beveik avarinės būklės namų gyventojai vengia pritarti renovacijai, nes nežino, kaip vyksta projektų derinimai, pasirengimas darbams, kokį vaidmenį turi atlikti jie patys. Abejonių daugiabučių gyventojams kyla ir dėl vis pasigirstančių istorijų apie nekokybiškai atliktus darbus, ne iki galo sutvarkytą aplinką ir t. t. Sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia, tačiau tą patį daro ir blogas pavyzdys. Tad "Vakarų ekspresas" pradeda unikalų eksperimentą, kurio metu atskleis, kokie yra gyventojų lūkesčiai ir baimės, kaip kai kurie iš jų mato ir vertina renovacijos procesą.

Vieno renovuojamo daugiabučio gyventojas sutiko bendradarbiauti su laikraščiu ir rašyti renovacijos dienoraštį. Kad mūsų eksperimentas nedarytų įtakos renovacijos darbų eigai, tikslų namo adresą ir visas kitas konkrečias detales bei skaičius atskleisime tik jo pabaigoje.

Istorija

Kalbos apie prie ketvirtojo dešimtmečio artėjančio namo renovaciją prasidėjo 2013 m. Viena kaimynių pasiūlė renovuoti, kad "gyventume gražiau ir patogiau". Iš išorės namas gal ir neatrodo baisiai, tačiau vis tenka mokėti už avarinių tarnybų paslaugas ir laiptinės tikrai nedžiugina akių, vietomis kiauras stogas, taip pamažu pradėjom galvoti apie atsinaujinimą.

Atrodo, kad 2013 m. pabaigoje namą administruojanti bendrovė šaukė butų savininkų susirinkimą, siūlė svarstyti galimybę dalyvauti kurioje nors daugiabučių renovacijos programų, bet gyventojų skaičius tada, kiek atsimenu, buvo per mažas ką nors nuspręsti.

Po kelių mėnesių, 2014-ųjų pradžioje, valda inicijavo namo butų savininkų apklausą - reikėjo pasirašyti, pritariame renovacijai ar ne. Kai kuriems kaimynams apsispręsti "padėjo" Vyriausybės nuostata, žadėjusi atimti lengvatas, jei kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gaunantys gyventojai nepritars namo atnaujinimui. Šiaip taip pavyko surinkti reikiamą skaičių parašų - renovacijai buvo pritarta.

Pernai vasarą namui buvo išduotas Pastato energinio naudingumo sertifikatas - sužinojome, kad mūsų namas yra E klasės. Kad suprastume, ką tai reiškia, mums buvo paaiškinta, kad kuo žemesnė klasė, tuo daugiau šilumos energijos pastatas suvartoja: A++ klasės pastatams jos beveik nereikia, o žemiausia, G klasė, yra energiškai neefektyvūs pastatai. Namų valdos atstovai sakė, kad su mūsų E klase renovacijos tikrai reikia, ir ragino nedelsti.

Problemų - sočiai

Kartu su sertifikatu pašto dėžutėse radome preliminarų namo modernizavimo projekto investicijų planą. Jame buvo aprašyta, kokia yra namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinė ir techninė būklė, pasiūlyti pokyčiai, kurie, specialistų nuomone, būtų reikalingi.

Taip sužinojome, kad fasadinių namo sienų šilumos perdavimo koeficientas 4,5 karto viršija leistinas normas, nes yra iš gelžbetonio plokščių, dalis tarpblokinių siūlių suirusios, jas bandyta hermetizuoti, bet dėl per siūles patekusios drėgmės išorinė atitvara peršąla, drėgmė lieka viduje ir susidaro puikios sąlygos pelėsiui. Taip pat aiškinta, kad vietomis plokštės yra įtrūkusios.

Pamatų būklė - patenkinama, o nuogrindos (betoninė šaligatvio plytelė palei pamatus) - nepatenkinama, nes jos daugelyje vietų praktiškai nėra arba ji susmukusi.

Stogui trūksta hidroizoliacinės dangos ir vidinės lietaus vandens nuvedimo sistemos, stogo konstrukcija vietomis įtrūkusi, perdanga po nešildoma pastoge - be papildomo apšiltinimo. Kaip ir fasadinių sienų, taip ir stogo šilumos perdavimo koeficientas viršytas 3 kartus.

Langai ir balkonų durys butuose bei kitose patalpose įvertinti gerai - didžioji dalis langų ir balkonų durų pakeista plastikiniais su vienkameriais stiklo paketais. Tačiau specialistams užkliuvo tai, kad jie buvo keičiami be vienodo projekto, tad langų padalinimas skirtingas. Likę langai - seni mediniai, nesandarūs, tarpai tarp senų langų rėmų ir sienos sandarinti pakulomis.

Balkonai taip pat susilaukė kritikos - juos sudarančių gelžbetoninių plokščių būklė patenkinama, bet vietomis ištrupėjęs apsauginis sluoksnis. Dauguma balkonų įstiklinti, tačiau irgi ne pagal vieną projektą.

Kalbant apie langus ir laukujes duris, buvo pabrėžta, kad laiptinėse yra seni mediniai langų rėmai, tokie pat ir rūsyje, tik ten kai kur likę tik po vieną stiklą arba visai nėra.

Rūsio perdangos būklė - patenkinama, gelžbetoninės plokštės virš nešildomo rūsio be papildomo apšiltinimo, šilumos perdavimo koeficiento normos viršytos dvigubai.

Turbūt problematiškiausia vieta - šilumos punktas. Jis neautomatizuotas, neatnaujintas nuo pat namo pastatymo, šiluma į namą tiekiama neatsižvelgiant į lauko oro temperatūrą, butuose įrengti radiatoriai be termoreguliatorių. Šildymo sistema apibūdinta kaip išbalansuota: patalpos šildomos netolygiai, nėra galimybės reguliuoti temperatūrą patalpose. Vamzdynams izoliuoti naudotas asbestas, vietomis - mineralinė vata su folija arba medžiaga, kai kur izoliacija visai suirusi, nepakankamai izoliuota uždaromoji ir reguliavimo armatūra, dėl nepakankamos izoliacijos patiriami nemaži šilumos nuostoliai.

Ne ką geresnė situacija su vandens inžinerinėmis sistemomis. Karštas vanduo ruošiamas senu vamzdeliniu šilumokaičiu, tiekiamas metaliniais vamzdžiais, stovai neizoliuoti, magistralinių tinklų rūsyje ir stovų būklė bloga, yra buvę avarinių atvejų, kai trūko vamzdynai. Geriamasis vanduo tiekiamas metaliniais vamzdžiais, magistraliniai tinklai rūsyje ir stovai seni, nė karto nekeisti, būklė bloga, taip pat yra buvę avarinių atvejų. Nuo namo pastatymo nebuvo keisti ir nuotekų šalinimo sistemos vamzdžiai, ant vidinių vamzdžių sienelių susidariusios apnašos mažina pralaidumą, stovų būklė - patenkinama.

Lietaus vandens surinkimo nuo stogo ir vėdinimo sistemų būklė - patenkinama.

Magistraliniai elektros laidai nuo įvadinės spintos iki skydų laiptinėse - aliumininiai, nekeisti nuo namo pastatymo, nepakankamas instaliuotas galingumas, bendro naudojimo patalpose kabeliai pakloti nesilaikant montavimo taisyklių, jų būklė - bloga.

Liftai - techniškai pasenę, neekonomiški, eikvoja daug elektros energijos, triukšmingi, nepritaikyti naudotis žmonėms su negalia.

Siūlomi pokyčiai

Mums buvo pasiūlyti du namo atnaujinimo priemonių paketai, kitaip tariant, du variantai darbų derinių, kuriuos galėtume pasirinkti savo namui. Aišku, skyrėsi ir preliminarios kainos.

Pirmuoju buvo siūloma šiltinti stogą ir įrengti naują jo dangą, šiltinti fasado sienas, cokolį, sutvarkyti nuogrindą, keisti langus ir balkonų duris butuose, laiptinių ir rūsio langus, įstiklinti balkonus pagal vieną projektą, pakeisti laiptinių laukųjų durų, tambūro, rūsio, konteinerines duris, šiltinti rūsio perdangą.

Svarbiausia užduotis - pertvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemas, t. y. šilumos punktą pakeisti nauju automatizuotu su galimybe reguliuoti priklausomai nuo lauko oro temperatūros punktu, vienvamzdę šildymo sistemą keisti dvivamzde, ant kiekvieno stovo įrengti balansinius ventilius, pakeisti radiatorius į naujus su termostatiniais ventiliais, keisti šildymo magistralinius vamzdynus rūsyje, atstatyti izoliaciją rūsyje, karšto vandens ruošimui įrengti naują plokštelinį šilumokaitį, pakeisti karšto vandens stovus, ant jų įrengti balansinius ventilius, pakeisti cirkuliacinę liniją ir magistralinius vamzdynus rūsyje, sutvarkyti vėdinimo sistemą išvalant vėdinimo kanalus, jei gyventojai pageidauja - įrengti papildomą vėdinimą.

Dar vienas rimtas darbas - lifto keitimas, siūlytas naujas, pritaikytas žmonėms su negalia.

Antrajame variante prie visų išvardintų darbų pridėtas rūsyje esančių šalto vandens magistralinių vamzdynų ir stovų, nuotekų šalinimo ir lietaus vandens nuotekų magistralinių vamzdynų bei stovų atnaujinimas, magistralinių elektros instaliacijos laidų nuo įvadinio skydo iki butų skydelių laiptinėse keitimas, trūkstamų šviestuvų su judesio davikliais, jungiklių įrengimas laiptinėse ir rūsyje.

Derinimas - gana sklandus

Netrukus po to, kai gavome informaciją, vėl buvo sušauktas gyventojų susirinkimas. Sprendėme, kuris priemonių paketas mums atrodo geresnis, ar iš tikrųjų reikia papildomų darbų, ar reikia keisti liftus. Buvo neaišku, kas bus su tais balkonais, kurie jau yra įstiklinti - ar privalomai reikės juos keisti ir papildomai mokėti, nes jie ne pagal vieną projektą, ar reikia papildomo vėdinimo įrenginių butuose ir t. t.

Diskusijos buvo netrumpos, nes buvo norinčių tik minimalių pokyčių, kiti sakė, kad imtume visko kuo daugiau, nes paskui gali nebebūti progos ką nors pakeisti. Valdų atstovė mums aiškino, kad geriau pasirinktume didesnį paketą, o vėliau galėsime atsisakyti perteklinių darbų, nes jei pasirinktume pigesnį ir mažesnį darbų paketą, vėliau apsigalvoję pridėti darbų nebegalėtume.

Pirmojo priemonių paketo statybos darbų preliminari kaina litais buvo beveik 4 mln., antrojo - apie 200 tūkst. didesnė, o su projekto parengimu, technine priežiūra, administravimu sumos esą gali būti didesnės dar apie 300 tūkst. litų. Projekto įgyvendinimo plane buvo skaičiuojama, kad darbai truktų 7 mėnesius. Baigus renovaciją pastato energinio naudingumo klasė turėtų būti nebe E, o C, ir turėtume apie 70 proc. sumažinti šiluminės energijos sąnaudas.

Gyventojų susirinkime po diskusijų ir ginčų nusprendėme, kad imame antrąjį, didesnį, paketą, kad, jei apsigalvotume, dar galėtume kažką keisti.

Buvo parengtas investicinis projektas, svarstėme balkonų apdailą, galimus spalvinius variantus, rinkomės liftus, sprendėme, kokios medžiagos turėtų būti naudojamos (buvo pateikta po keletą variantų su kainomis) ir t. t. Buvome informuoti, kad spręsti, kaip atrodys mūsų namas, galime patys, bet rengiant galutinį projektą šiek tiek viską pakoreguoti gali architektai ir dailininkai. Susidėlioję darbus skaičiavome, kad maksimali renovacijos kaina būtų apie 4 mln. litų.

Bus daugiau