Jonas Sabaitis - Muzikinio teatro veteranas

Jonas Sabaitis - Muzikinio teatro veteranas

Muzikinio teatro dailininkas dekoratorius Jonas Sabaitis turbūt nė nepastebėjo, kaip praėjo du dešimtmečiai nuo tos dienos, kai jis pagamino savo pirmąją teatro butaforiją. Iš prigimties be galo kruopštus, dailininkas net ir įkopęs į aštuntą dešimtį visada darbingas: "Jei nieko nepadarau, graužiuosi, kad veltui praėjo diena. O sugrąžinti laiko juk negali..."

Gėrėjimasis gėlėmis išaugo į norą piešti

Apie kūrybinį daigą, išaugusį jo sieloje, dailininkas dekoratorius pasakojo, kad nuo vaikystės jį traukė grožis. "Pas karves keliaudavome plačiomis pievomis. Būtent tomis akimirkomis galėdavau pasigrožėti įvairiaspalviu gėlių žydėjimu", - jaunystės pojūčiais dalinosi Jonas.

Vėliau, kai tapo mokyklinuku, Jonas rimtai mokėsi piešti. Praktika jis užsiimdavo net kulinarijos pamokų metu, kai vaikams liepdavo popieriuje pavaizduoti maisto produktus. Jonas buvo tikras piešimo pirmūnas - penkiabalėje sistemoje jis visada gaudavo 5 su pliusu, tačiau, jei tik vertinimo sistema būtų leidusi, mokytojai jam būtų rašę ir žymiai aukštesnius balus.

Baigęs mokyklą, Jonas tarnavo armijoje. Tačiau ir čia jis išnaudojo savo gabumus: apipavidalindavo stendus, piešdavo nusižengusių kareivių karikatūras, kurias vėliau kabindavo į stendą. Po armijos Jonas stojo į Maskvos liaudies dailės universitetą, kur mokėsi piešti portretus, peizažus, grafikos ir tapybos meno.

Piešimas it vijoklis apsivyniojo apie Jono gyvenimą: dailininku jis dirbo šaldytuvų gamykloje, mechanizuotoje kolonoje, prekybos uoste, o vėliau perėjo į Muzikinį teatrą. "Anksčiau tie, kurie išdirbdavo vienoje darbovietėje 15 metų, ten buvo laikomi veteranais. Seno ir nusipelniusio darbuotoju titulu galėčiau džiaugtis ir aš - juk Muzikiniame teatre dirbu 19 metų!" - juokavo dailininkas dekoratorius.

Nuo svogūnų iki automobilių

Muzikinio teatro veteranas pasakojo, jog, kuriant spektaklių dekoracijas, visų pirma jas piešia dailininkai, o dailininkai dekoratoriai, kurių Muzikiniame teatre dirba vos du, vėliau tas idėjas realizuoja. Anot Jono, jiems teko paplušėti prieš spektaklį "Smuikininkas ant stogo", kadangi čia būta ypač daug dekoracijų: pintinės, svogūnai, riestainiai, pynės ir kitos "smulkmenos".

Dailininkas ištraukė visą pluoštą piešinių, kurie vėliau virto spektaklių butaforijomis. Kaip antai jūros kriauklės formos vonia, baldakimas, paukščiai, vaisiai, kaukės ar dekoruotas tikro automobilio priekis, kuris buvo naudojamas humoristiniame spektaklyje "Šounuolynas".

Pagrindinė medžiaga, naudojama butaforijų gamyboje, yra polistireninis putplastis. Išdrožus iš jo reikiamą formą, ši vėliau aptraukiama audiniu bei dekoruojama dažais. Pavyzdžiui, kaukės gamyba trunka maždaug savaitę laiko - ilgiausiai džiūva dažai. Pasiteiravus, kokį darbą jam buvo kebliausia realizuoti, jis tik pagūžčiojo pečiais: "Kiekvienas darbas buvo padarytas laiku ir be priekaištų."

Didelės kantrybės žmogus

Iš prigimties kukli ir paprasta asmenybė dalinosi, jog, nors jo specialybė nėra labai populiari, tačiau be dailininkų teatrai tikrai neapsieitų. Juk dekoracijos puošia teatro spektaklius, baleto, chorų, solistų pasirodymus.

Jonui labai patinka krapštytis, todėl jis ilgai ir labai smulkmeniškai dailina butaforiją. Kartais jis sulaukia komentarų, jog darbai esą padaromi pernelyg gerai. Tačiau didelės kantrybės žmogus kitaip nė negali - darbas turi būti atliktas kruopščiai ir iki galo. "Nors tai - tik dekoracija, tačiau norisi, kad vaizdas būtų lyg tikro daikto", - sakė Muzikinio teatro veteranas.

Pasiteiravus, ar po darbo kartais tenka pavakaroti, Jonas sakė, kad prieš spektaklių premjeras jiems tenka ne tik pavakaroti, bet ir smarkiai paplušėti. "Daiktas dar neišdžiūvęs, o jau turi nešti jį ant scenos!" - apgailestavimą reiškė Jonas.

Kurgi dedama tokia gausa butaforijų? Didžioji jų dalis saugoma sandėlyje, esančiame Šilutės pl. Kitos - Muzikinio teatro patalpose.

Kūryba - ne tik teatre

Dekoracijomis jis taip pat puošia ir muziejų primenančius savo namus. Vis dėlto dailininkas sakė, kad labiausiai jį traukia tapyba, kurios mokėsi universitete. Jonas laisvalaikiu tapo paveikslus, vėliau savo darbus pristato parodose. Visai neseniai jis dalyvavo Žagarėje vykusioje parodoje, taip pat yra dažnas "Auksinio vainiko", organizuojamo Kretingoje, dalyvis.

Jonas neslepia, kad jaunystėje taip pat svarstė galimybę tapti architektu. Nors jis seniai pasukęs kitu keliu, tačiau jo galvoje kartais kyla architektūriniai sumanymai. Visai netrukus jis merui žada pristatyti viziją, kurioje tam tikrų miesto švenčių ar progų metu nuo Biržos iki Pilies tilto arba nuo Pilies tilto iki Senosios perkėlos nusidriektų "Pavėsinių krantinė". Čia miesto svečiai galėtų nusipirkti suvenyrų, išgerti arbatos ar paskanauti tradicinių uostamiesčio valgių.

Dar vienas ypač didelis Jono sumanymas yra švyturys Neringoje. Dailininkas dekoratorius parodė maketą, kuris realybėje taptų apšviestu 50 m aukščio švyturiu, kurio viršūnę puoštų gaublys (Žemės rutulys) bei milžinė mergelė Neringa, kuri, pasak mitologijos, gelbėdavo skęstančius žvejus, laikanti didelį burinį laivą. Grandiozinį projektą, menantį apie išvaizdų ir patrauklų kultūrinį paminklą, netrukus jis pristatys miesto merui.

Anot idėjos sumanytojo, šis statinys kainuotų apie 3 mln. eurų, tačiau Jonas neabejoja, kad jis pritrauktų daug turistų. Juk ten būtų įrengta apžvalgos aikštelė, į kurią už tam tikrą mokestį patekti būtų galima liftu. Jono manymu, pritraukus kruizinių laivų keleivius, statyba atsipirktų gana greitai.

Į klausimą, kaip kilo tokia unikali mintis, jis atsakė, kad pirminė idėja slypėjo medžio plokštelėje, kurioje dailininkas dekoratorius išdrožė šį statinį reljefiniu būdu.

Gyvenimo moto

Pasiteiravus, iš kur jis semiasi entuziazmo ir meilės darbui, Muzikinio teatro dailininkas dekoratorius neslėpė, kad svarbiausia jam - produktyviai praėjusi diena: "Jei nieko nepadarau, graužiuosi, kad veltui praėjo diena. O sugrąžinti laiko juk negali..."

Turbūt dėl didelio atsidavimo darbui Jonas nesivelia ir nė nepastebi intrigų ar nuotykių, galbūt kartais vykstančių teatre. Jonas sakė, kad net vakarai namuose, bežiūrint televizorių, nebūna tušti. Tuo metu jis užsiima eskizavimu ar pasineria į gilius apmąstymus, ką reikės padaryti, išaušus kitai dienai.

Anksčiau kūrybinėms jėgoms atgauti atostogoms dailininkas dažnai keliaudavęs į Krymą, kuriame jis išmaišęs kone visus miestelius. Tačiau, įkopęs į aštuntą dešimtį, Jonas dažniau renkasi ramesnį laisvalaikio praleidimo būdą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder