Apmaudas
Ponas Antanas neišturėjo, neparašęs laiško redakcijai apie surengtas merų menkių gaudymo varžybas: "Buvo puiki vasariškai šilta diena. Į šias varžybas koncertuoti buvo sukviesta daug folklorinių ansamblių. Tačiau koncertavome patys sau. Merai buvo laivais išgabenti į jūrą. O mes grojome, dainavome ir šokome krante patys sau... Gal merams atsipalaiduoti prieš varžybas būtų pakakę vieno ansamblio? O kiti tą saulėtą dieną būtume išnaudoję vaikščiodami prie jūros ar dirbdami savo soduose. Jeigu jau sukviesta tiek atlikėjų, tai ir žiūrovais gal reikėjo pasirūpinti, reklamuojant tokį renginį. Jeigu jau merai rungiasi gaudydami žuvį, juk galima žiūrovams pažadėti gardžios žuvienės. Bent ant jos žiūrovai tikrai būtų "pakibę". Ir mums nebūtų buvę taip apmaudu koncertuoti patiems sau", - žėrė pastabas šventės rengėjams ponas Antanas.
Nuostata
Ponia Nemeza prisipažino labiau tikinti gamta nei Dievu. Tačiau į katalikų bažnyčią ji vis dėlto eina. Ir, kaip pridera doram žmogui, aukoja. Tačiau aną dieną p. Nemeza nusprendė daugiau nebeaukoti: "Bažnyčia už iš tikinčiųjų surinktus pinigus maitina ir rengia valkatas. O šie, sotūs ir aprengti, muša savo motinas, norėdami "išmušti" pinigų alkoholiui. Tai kam aukoti pinigėlius? Kad tie nenaudėliai luptų savo žilagalves motinas?" - piktinosi miestelėnė.
Kiekvieno žmogaus valia apsispręsti, kaip ir ką daryti ar ko nedaryti. Tačiau šiuo atveju reikėtų priminti, kad bažnyčioms aukojami pinigai reikalingi ir šventovės priežiūrai, ir kitiems geriems darbams daryti. Ne tik benamiams maitinti. Gal iš vieno bjauraus atvejo nereikėtų daryti apibendrinimų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą