Žvaigždininkai ir kryžininkai

Į simbolius susitelkia visiems svarbios prasmės, tiesa jų esmė per ilgą laiką užsimiršta, išsitrina iš atminties, bet lieka tai kas suvokiama kaip reikšminga, svarbu ir privaloma.

Krikščionybėje toks simbolis yra kryžius simbolizuojantis Jėzaus kančią, o kartu ir tikinčiųjų atsidavimą tikėjimo tiesoms.

Simboliai yra saugomi, tausojami ir visaip garbinami, o iškilus pavojui ginami. Ir tai suprantama, nes sunaikinus simbolį nelieka to kas jungia žmones, kas vienija, telkia juos į visumą kas nuo amžių yra vadinama šeima, gimine, tauta.

Dėl to visokie okupantai ir kiti pavergėjai taip stengdavosi simbolius sunaikinti, ištrinti juos iš žmonių sąmonės, o vietoje jų įpiršti savus. Sovietai draudė ir žiauriai baudė už trispalvę, Vytį ar Gedimino stulpus ir ant visų įmanomų ir neįmanomų vietų kabino raudonas penkiakampes žvaigždes, kėlė raudonas vėliavas su kūju ir pjautuvu.

Tada niekas nesistebėjo pamatęs žvaigždę ant mechaninių dirbtuvių durų, kiaulių fermų vartų ar iškelta ant kokio nors varganos gamyklos dar vargingesniokamino. Jaunystėje, keliaujant po Rusiją, teko matyti žvaigždes prikaltasnet prie lauko tupyklų!

Tačiau laikai keitėsi. Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje,nukrapštę žvaigždes, lietuviai puolė atstatinėti okupantų išniekintus ir nugriautus kryžius bei statyti naujus. Klaipėda nebuvo išimtis.

Pavartęs to meto spaudą radau daug straipsnių apie vieną neadekvataus elgesio veikėją kuris norėjo „nukloti miestą“ kryžiais. Jo veiklos rezultatai iki šiol regimi skvere prie Bokštų gatvės šalia Kristaus Karaliaus bažnyčios.

Kryžiai statyti slapta, net neparašius miesto valdžios leidimo buvo kunigų pašventinti. Tik po rimto miesto vadovų pokalbio su dvasininkais Klaipėdos „nuklojimo kryžiais‘ procesą pavyko sustabdyti.

Antras bandymas buvo kai iškilo grėsmė, kad tarp pirmos ir antros Melnragių gali būti pastatytas Naftos terminalas. Istorija kartojosi, vėl pradėti statyti kryžiai kurių ten tikrai nereikėjo. Savivaldybei radus paramą socialdemokratų vyriausybėje (premjeras Adolfas Šleževičius), terminalo statyba buvo perkelta į Būtingę. Ten jis sėkmingai veikia iki šiol.

Dabar štai trečias bandymas. Kažkokie aktyvistai grasina kryžiais nukloti pajūrio pliažus. Vieną kryžių, aišku be valdžios leidimo, jau pastatė. Žada, kad statys dar. O kodėl ne, juk kai valdžia „ kaip velnias bijo kryžiaus“ to nedaryti?

Juk reikia žmonėms dėmesio, saviraiškos, pripažinimo, kiekvienas trokšta savo 15 minučių šlovės, o čia filmuoja ir fotografuoja, gražios korespondentės aplinkui šokinėja, laikraščiai rašo, į socialinius tinklus nuotraukas deda, laikina!... Ko dar reikia? Bet klausimas kitas – kam to reikia?

Pasiteiravau. Pasirodo taip gelbsti pajūrį! Sako, kad nuo taršos, nuo išorinio uosto grėsmės šiaip visokių nelaimių. Negaliu pasakyti kiek ir kaip toks „gelbėjimas“ suveiks, tačiau jau dabar aišku viena, kad taip veikdami „išgelbėti“ galime viską, visada ir be didelių pastangų. Viskas labai paprasta.

Štai užpuolė muskoronovirusas. Niekas nesisveikina, parduotuvės ir restoranai uždaryti į darbą eiti nereikia. Karantinas! Tai gal vietoje to, kad išsigandus tūnoti namuose imkime ir statykime... kryžius, daug kryžių, tiek kiek reikės virusui atbaidyti. Juk turėtų suveikti. Jei tinka pajūriui gelbėti tai kodėl gali netikti apsiginti nuo virusų?

Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžos projektas kai kam atrodo prastokas. Tai kam tada ta sankryža statyti?

Protestuokime, pristatykime kryžių tegul žino, kad, kaip sovietmečiu per TV rėkdavo viena ledo ritulio varžybų komentatorius - „tokių sankryžų mums nereikia, tokių sankryžų mes nepriimame.“ Geriau viskas tegul lieka taip kaip yra, o tai statydami, žiūrėk, dar kokį medį nukirs. Tiesa aplinkui jų nėra, bet dėl viso pikto...

Danės skvero rekonstrukcija. Sako, kad labai pabrango, be to ten medžius, reikia ar nereikia, kerta. Kokia problema?

Pristatykime kryžių ir taip baikime kartą ir visiems laikams su valdžios neūkiškumu ir medžių genocidu. Ir visiems bus gerai – medžiai išsaugoti ir kryžių pilnos skvero alėjos!

Bet ir čia dar ne viskas! Už Europos pinigus tvarkoma tikslinė teritorija tarp Taikos pr. Šilutės pl. ir Kauno gatvės. Sako, kad nuties patogius takus, statys kiemuose naujus šviestuvus, dailius suoliukus, vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkys aplinką, įrengs automobilių stovėjimo aikšteles.

Bet, va, medžius kerta! Pirmyn – vietoje tų šviestuvų ir suolelių statykime... kryžius! Nuklokime visą kvartalą, tegul žino, kad mums ir taip gerai gyventi. Sėdėsime po kryžiais su rožančiais ir melsime Dievo gražesnio ir jaukesnio gyvenimo, o visokie veikėjai su kirviais ir pjūklais čia nepageidaujami.

Dar yra nesureguliuoti gatvių šviesoforai, nėra taip vadinamos „žaliosios bangos“. Ką daryti, kiek kentėti tokį valdžios apsileidimą ir gyventojų nuodijimą automašinų išmetamomis nuodingomis dujomis.

Abejonių nėra!Vietoje tų nesureguliuotų šviesoforų tiesiog būtina pastatyti... kryžius. Kodėl ne, tegul stovi, vis šiokia tokia nauda, mat vairuotojai pamatę kryžių bent jau susimąstys apie gyvenimą ir amžinąsias vertybes.

Ironizuoti galima dar ir dar. Tačiau, kad ir kaip ten būtų vis tik įdomu sužinoti kas tų „kryžininkų“ galvose vyksta, kodėl jie lyg niekur nieko perima sovietinių „žvaigždininkų“ vaidmenis ir metodus?

Kodėl kilniam tikslui siekti pasirinktas toks barbariškas būdas – komunistai viską buvo nukloję komunistinėmis raudonomis žvaigždėmis, mes viską nuklosime žaliais krikščioniškais kryžiais!

Galite pykti, niršti, plūsti mane ir kitaip rūstauti, tačiau ir ankščiau ir dabar manau, kad su simboliais, juoba su tokiu koks lietuvių tautai yra kryžius, dera elgtis pagarbiau. Jie, kaip ir bet kuris kitas daiktas, turi turėti savo vietą. Ir ta vieta turi reikšti pagarbą, kviesti žmones apmąstymams ir susikaupimui, o ne lakstymui nuogomis bambomis po smėlį.

Pliažas nuklotas kryžiais!Vargu ar tai tauru ir dvasinga, vargu ar ten vasarą besivartantis pusnuogiai ir nuogi žmonės pajus euforiją ar kokį nors kitą dvasios pakilimą. Greičiau atvirkščiai, jausis nei šiaip nei taip.

Prieš savaitę važiavau į Šilutę. Žiūriu viduryje lauko žalias kryžius stovi. Sustojau, išlipau iš automobilio. Nenukastas kelių dešimčių hektarų bulvių plotas, visur iš žemės kyšo pajuodę bulvienojai.

Tikrai keista. Bulvių nukasti neįstengė, bet kryžių pastatė! Tik niekaip nesupratau kam?