Zuikių sukilimas.

Lažybas su beveik dvylikamečiu sūnumi praktiškai pralošiau. Sūnus guodėsi susimovęs per istorijos pamoką, nes nieko nežinojęs apie Klaipėdos sukilimą. Būdamas truputį istoriškai praprusęs (žinau net, kas yra zuikių sukilimas), tėviškai sūnų pamokiau: tokio dalyko, kaip Klaipėdos sukilimas - nebuvo. Tačiau kada nors, galbūt, bus. Taip ir prapyliau lažybas.
Pasirodo, penktos klasės istorijos vadovėlyje "Kelias" esama straipsnelio "Klaipėdos sukilimas". Straipsnelis nedidelis, bet vertas pacituoti beveik visas:
"Lietuvos vyriausybė puoselėjo mintį atgauti dar XIII amžiuje vokiečių atplėštą, nuo 1919 metų prižiūrimą prancūzų, Klaipėdos kraštą su Klaipėda. Tam prieštaravo didžiausios Europos valstybės. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Martyno Jankaus, padedamas Lietuvos savanorių, suorganizavo krašto gyventojų sukilimą."
Kad penktokai šias tiesas geriau įsimintų, šalia straipsnioko įpaišytas kontrolinis klausimas: "Kokie buvo Martyno Jankaus vadovaujamo sukilimo Klaipėdoje tikslai?"
Verkia mūsų pinigėliai, skirti edukacinėms programoms minint Klaipėdos 750-ąsias metines. Mes galim rengti kokius tik norim jubiliejus, mokslines konferencijas - vienas toks vadovėlinis straipsniukas sutriuškina bet kokias pastangas kalbėti apie istoriją kiek įmanoma objektyviau.
Kai 1252 metais Livonijos ordinas rentė medinę pilaitę, toj vietoj, kur Danė įteka į Kuršių marias, Lietuvos valstybės formaliai dar nebuvo. Ji radosi porą metelių vėliau. Nebuvo ir Klaipėdos. Tad XIII amžiuje nebuvo ko nuo ko atplėšti, kaip teigiama penktokams skirtame vadovėlyje "Kelias".
Anuo metu referendumai nebuvo madingi, tad, aišku, niekas nederino medinės pilaitės statybos projektų su vietinėmis gentimis. Tokia tvarka anuo metu galiojo visame pasaulyje. Vadovaudamasis tokia tvarka ir papročiams, Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas vienu metu išplėtė savo šalies valdas iki Juodosios jūros. Šlovė jam.
Kita vertus, tik siekdami savo vaikus paversti praeities nepažįstančiais mankurtais, mes galime teigti, jog 1923 metais Klaipėdoje įvyko sukilimas.
Būkime atviri: 1923 m. reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą ir, išvijusi laikinąją prancūzų vadovybę, prijungė ją prie Lietuvos. Lietuvos diplomatai sugebėjo šią pergalę įtvirtinti tarptautiniame lygmenyje. Šlovė jiems. Vienai valstybei, pasišovusiai nuskriausti kitą, įprasta daryti tam tikrus teatralizuotus manevrus. Pavyzdžiui, okupuodama Lietuvą 1940 metais, TSRS vaizdavo, esą lietuviai patys veržiasi Stalino glėbin.
Priglobdama Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, Lietuva anuo metu perrengė savo kareivėlius sukilėliais. Kai kuriems veikėjams netgi suteikiami tokių "sukilimų" vadų regalijos. Šis triukas ir šiandien plačiai vartojamas pasaulyje.
Net didžioji dalis Klaipėdos krašto lietuvininkų trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje negeidė glaustis prie Lietuvos (ką bekalbėti apie vokiškai kalbančią Klaipėdą) jau vien dėl labai suprantamos priežasties: Lietuvoje pragyvenimo lygis buvo kur kas menkesnis.
Būta ir daug kitų priežasčių, bet vietos gyventojų nuomonės, kaip tuomet buvo įprasta, niekas neklausė. Tačiau Lietuva tuomet deramai panaudojo jėgą ir šiandien deramai gali tuo didžiuotis. Anuo metu toks veikimo būdas buvo įprastas, šiandien jis nekvestionuojamas. Šlovė nugalėtojams.
Tad kodėl 2002 metais išleistame bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotame istorijos vadovėlyje sekamos pasakaitės ir reikalaujama įsiminti, kaip "M. Jankaus vadovaujamas sukilimas padėjo atgauti Klaipėdos kraštą?"
Sunku vienareikšmiškai atsakyti, tačiau tikriausiai tai lėmė vadovėlio sudarytojų žemažiūriškumas, paremtas sovietmečiu įgytu įpročiu geriau dailiai meluoti, negu kalbėti tiesą. Nors šiuo atveju būtent tiesa mums naudinga - mes, mažutėlė valstybė, pelnytai galim didžiuotis "prasisukę tarp didžiųjų" ir prisijungę Klaipėdos kraštą.
Vadovėlių rašytojai, matyt, mano, jog juo daugiau pripils tariamos oficialiosios ideologijos, juo didesnį turės šansą gauti lėšų iš taip pat mąstančių valdininkų savo rašliavai išleisti.
Štai ir šiame vadovėlyje sovietmečio nepažįstančiam vaikiui 50 metų sovietinės okupacijos laikotarpis piešiamas niūriomis palvomis. Ką gi, šviesos tuomet nebuvo daug, ypač jeigu neminėsime, kad per tą laikotarpį Lietuva buvo elektrifikuota.
Apie tai, kas pozityvaus per sovietmetį buvo sukurta, vadovėlio autoriai užsimena tik keliais sakiniais. Teigiama, kad mūsų mokslininkai dirbo tik karinei sovietų pramonei, gamyklos buvo statomos gamtai teršti bei Lietuvai rusifikuoti. Ir praktiškai viskas.
Mano pyplys privalo įsisąmoninti, kad sovietmečiu Lietuvoje nebūta nei kultūros, nei meno, nei apskritai žmonės gyveno. Jie tik kovojo miškuose, keliavo tremtin, gyveno pusbadžiu, kėlė trispalves ir deginosi aikštėse.
O Klaipėdos senamiestį atstatė, Klaipėdos teatrą rekonstravo, Jūrų muziejų, delfinariumą įrengė ir kitus gerus darbus darė, tikriausiai, koks dėdulė iš Amerikos.
Netikite? Paskaitykite penktos klasės istorijos vadovėlį, jeigu patys nepamenat, kas pas mus prieš penkiolika metų dėjos. Ką jau bekalbėti apie 1923 metus ar, neduok, Dieve, 1252 metus. Juk net paminklą naują Klaipėdoje ruošiamasi statyti ne Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo ar sujungimo garbei, o Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos atminti. Įsiklausykite - kaip gražiai mulkinančiai skamba.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder