Žiniasklaida - informacijos teikėjas, ar žmonių kiršintojas?

Mane, kaip verslo atstovą, džiugina ir tai, kad mūsų valdžia katastrofiškos nelaimės akivaizdoje prisiminė ir verslo žmones, kurie kuria darbo vietas. Džiugina tai, kad metė į šalį visas politines diskusijas ir tiesiog ėmė dirbti viruso sutramdymo darbus.

Prisiminė, kad be darbo vietų, kurias sukuria tik verslūs žmonės, nėra perspektyvų gerovės valstybei atsirasti. Valdžia skubiai priėmė  darbo vietų išsaugojimui reikalingus įstatymus, taip ženkliai padėdama verslui.

Nesvarbu, kad teks dar kai kuriuos įstatymus  koreguoti, atsižvelgiant į situaciją. 

Žemai lenkiu galvą valstybės vadovams, įstatymų leidėjams, kad šį kartą operatyviai sureaguota, o ne paskęsta nesibaigiančiose diskusijose, kaip pas mus jau tapo įprasta. 

Nebus lengva, bet tikiu, kad  atsakingai susikaupę ir susitelkę, įveiksime šio viruso iššūkį. Sunkiausiais valstybės gyvenimo momentais mes mokame susitelkti.

Deja, tenka pastebėti, kad netgi tokioje išgyvenimo atmosferoje, ne visiems būdingas tas susitelkimas. 

Žiniasklaidos atstovas, mano giliu įsitikinimu, turėtų būti, kaip laive Kapitonas. Atsakingai ir aiškiai vedantis laivą į saugų uostą.

Jis turėtų skatinti žmones, rašant apie geras iniciatyvas, nušviečiant, kaip šiuo sunkiu laikotarpiu, vieni sunkiai dirba, kiti aukodamiesi galimai būti užkrėsti, gydo žmones, treti imasi pilietinių iniciatyvų prisidėti, kaip tik sugeba ir gali, kad kuo mažiau būtų aukų, artimųjų netekčių. 

Pavieniai verslo atstovai, įmonės, verslo grupes vienijančios asociacijos, Rotary klubai, tiesiog geros valios žmonės aukoja pinigus, ieško būdų kaip kovoti su šiuo virusu ir jo pasekmėm. 

Ir tikrai niekam nekyla noro iš tos nelaimės, kažkam pasireklamuoti, pasididžiuoti, ar juo labiau, kokios tai finansinės naudos iš to sau gauti. 

Sakau didžiausią Ačiū visiems, kas net kukliausiu savo darbu stojo į kovą su šiuo, nelaimes nešančiu, virusu. 

Parašyti šį straipsnį mane privertė  dienraštis “ Klaipėda”, tai yra  2020.03.20 žurnalistės Astos Aleksėjūnaitės straipsnis „Karantinui - uostamieščio politiko šeimos viešbutis“. 

Ir ne todėl, kad mane įvardino, kaip vieną iš savininkų, kad kaip tarybos narį susiejo su savivaldybe. 

Mane suglumino ir nuliūdino toks žurnalistės požiūris į esančią situaciją, toks noras išpūsti skandalą, bet kokia kaina, ignoruojant elementarų žurnalistinį objektyvumą. 

Primityvus siekis, tokiu sunkiu metu sukiršinti visuomenę su verslu, tai yra nuteikti prieš mane, taip pat užleisti šešėlį ant mūsų mieste sunkiai, atsakingai ir pasiaukojančiai dirbančiais savivaldybės žmonėmis.

Jaukiai ir saugiai įsitaisiusi žurnalistinėje kėdėje rašote nesąmones apie kažkokią tariamą naudą, išgalvotus viešus ir privačius interesus o net nedrįstate paskambinti viešbučio direktorei, ką aš jums primygtinai rekomendavau.

Nedrįstate, arba nenorite, nes paskambinusi sužinosite, kad viešbučio direktorė, pasikeisdama su kitais darbuotojais, ruošia pusryčius saviizoliacijoje gyvenantiems žmonėms.

Beje, aš ir mano šeima, tariame Didelį Ačiū direktorei ir kitiems darbuotojams, kurie aukojasi eidami į darbą tokiomis, šių dienų, sąlygomis.

Nedrįstate, arba nenorite pasidomėti, kaip jaučiasi darbuotojai, rizikuodami galimai būti užkrėsti prakeikto viruso, kaip jaučiasi ten gyvenantys, atsakingai į virusą žiūrintys ir besilaikantys karantino, savivaldybės atsiųsti žmonės.

Atvažiuokite į viešbutį ir tada sužinosite, kad iš 66 įmonėje dirbančių darbuotojų, liko tik 10 dirbančių, kurie pasikeisdami dieną naktį, rizikuodami savo ir artimųjų sveikata, daro tai, ką ne kiekvienas sutiktų daryti.

Likę dirbti žmonės yra informuoti apie galimas grėsmes, turi apsisaugojimo priemones, dezinfekcinius skysčius ir yra supažindinti kaip visu tuo naudotis. 

Dauguma darbuotojų yra apmokamose atostogose, kiti turi vaikus ir kartu gyvenančius tėvus, jie negali, ar nenori dirbti pavojingos rizikos darbe, kai kas susirgęs ir t.t. 

Bet nežiūrint į visą esančią situaciją, nei vienas nebuvo atleistas. Atvažiuokite į viešbutį ir dar sužinosite, kad daugelis miesto apgyvendinimo įstaigų nesutiko įsileisti karantine esančių asmenų, nes bijo pakenkti savo reputacijai, kad savivaldybė be mūsų viešbučio visgi dar rado ir kitų vietų, kur organizuoti saviizoliaciją. 

Esu įsitikinęs, kad jūs neatvažiuosite. Neatvažiuosite, nes jums nesaugu. 

Neatvažiuosite, nes bijote užsikrėsti virusu. Palikime tai jūsų sąžinei. 

Žinau tik vieną, kad jūsų negatyvios rašliavos manęs nesustabdys. Mūšius ir karus laimi veikiantys, darantys ir nebijantys atsakomybės žmonės.

Laimi vardan visų mūsų. Darysiu viską, ką sugebu ir kas nuo manęs priklauso, kad kuo daugiau mūsų išliktų saugūs ir sveiki.

Kviečiu visus žmones mūsų mieste ir visoje Lietuvoje,  bent šiame laikotarpyje užmiršti partines rietenas, verkšlenimą ir ieškojimą kaltų, o susitelkus kovoti su virusu ir jo pasekmėmis.

Ačiū gydytojų, policijos bendruomenei už jų neįkainuojamą šių dienų triūsą. Ačiū pardavėjams, vaistinių, degalinių darbuotojams už jų kasdienę pareigą.

Saugokime vieni kitus, darykime gerus darbus, o ne ieškokime sensacijų, pigaus populiarumo ir ciniškos naudos, priešinant atskiras visuomenės grupes.

Pagarbiai, Arūnas Tuma, Klaipėdos tarybos narys

Redakcija už straipsnio autoriaus nuomonę neatsako.