Vėl pati kalta?

Vėl pati kalta?

Aš myliu Lietuvą. Be galo be krašto. Myliu jos žmones ir siekiu šios šalies klestėjimo. Ir turiu iškart nuvilti - jo nebus. Nes kai vienos Jurbarko politikės sūnus mėgina išprievartauti merginą, kurią uždaužo taip, kad ši atsiduria Reanimacijoje, o kai kurie žmonės stoja į to save nebaudžiamu laikančio įtakingos mamytės sūnelio pusę ir sako, kad ta sunkios būklės merdinti, visam gyvenimui fizinius ir psichologinius randus jau turinti mergina dar ir pati kalta, tai ne, aš nesuprantu šitų žmonių. Ir manau, kad už tai juos reikia bausti.

Nors labiausiai tokie žmonės nusibaudžia patys, kai išsirenka visokias politikes, kurių moralė tokia stipri, kad galiausiai užaugina tokius nebaudžiamus, išsukamus pienburnius, o tada visuomenė dar skundžiasi ir užduoda klausimus apie tai, kodėl taip blogai gyvena. Manau, kad kai žmogaus moralė supuvusi - jis nusipelnė gyventi blogai. Nors šių dienų pasaulyje esti priešingai.

Šio teksto nebūtų, jei ieškodamas informacijos apie įtariamąjį nelandžiočiau į tokiais atvejais aukso kasyklomis tampančių komentarų skiltis.

Perspėju, kad šis tekstas nėra skirtas tiems, kurie piktinasi kartu su manimi. Ir reikalauja teisingumo. Jis skirtas tiems, kuriems aukos visada pačios kaltos. Jūs, prie kompiuterių palinkę laido drąsuoliai, anonimiškai drįstate rašyti komentarus, kad priekabiavimo aukų liudijimai - dinozaurų laikų amžiaus pasakojimai, kurie, net jei ir pasitvirtintų, Jums nesukeltų didelio šoko, nes na juk boys will be boys. Tai štai kuo visa tai virto - gavę visuomenės palaikymą, priekabiautojai žengė dar vienu žingsniu tolyn. Ir visuomenė labai dėl to kalta. Kai reikėjo Jūsų palaikymo #MeToo aukoms, sakėte, kad „tos mergos pačios kaltos, rėkte rėkia jų išvaizda”, bet kai pamatėte, kuo viskas pavirto, ar drįstumėte pažvelgti tai Reanimacijoje už savo gyvybę kovojančiai merginai į akis ir pasakyti, kad ji pati kalta?

Jie nebaudžiami - ir štai kodėl

Įžvelgiu net tik visuomenes, bet ir didelę tėvų kaltę. Puolu be reikalo, sakys kritikai? Štai pagaliau ir turiu progą papasakoti apie politikų vaikus ir anūkus, kuriems visko būna, o jiems patiems nieko už tai nebūna. Jei mama politikė išties stengėsi, bet jai nepavyko - tada atsiprašau. Bet kažkaip su politikų vaikais ir anūkais mačiau pernelyg daug tokių atsitiktinimų.

Ši istorija nutiko man gyvam esant ir jau žurnalistu dirbant. Tai įvyko vienoje eilinėje Lietuvos gimnazijoje. Ir prieš narpliodamas ją, aš net negalėjau pagalvoti, kaip stipriai gali pulti žemyn pavyzdžiais gyvenime turinčių būti žmonių moralė. Ne mano akyse pulti - žurnalistai, susidurdami su tokiais įvykiais, ir taip tampa cinikais. O moksleivių akyse. Bet apie viską iš pradžių.

Miestelis mažas, vieni kitus visi pažįsta. Ir netikėtai vieną dieną pasklinda kalbos, kad vieno įtakingo vietos politiko anūkė gimnazijoje pasirodė neblaivi. Kažkas ją matė vedamą į direktoriaus kabinetą, kažkas - kaip direktorius pasitinka mokinės senelį ir perduoda jam anūkės automobilio raktelius. Sulaukiu skambučio iš šaltinio. Šis man viską papasakoja. Pasikalbu ir su gimnazijos mokiniais. Šie sako, kad mergina svirduliavo.

Belieka paklausti pačio direktoriaus kaip gi taip nutiko. Vos jis atsiliepia ir išgirsta klausimą apie girtumą, jis ant manęs rėkia. Gal kažko bijo? Klausiu kaip tikrino blaivumą. Sako tikrino. Be alkotesterio. Vizualiai. Klausiu ar dar kas nors vertino mokinės blaivumą tą dieną mokykloje. Niekas nevertino. Nors pagal įstatymus turėjo. Politiko anūkė, sulaukusi mano klausimų, paruošė teisiškai idealų ir preciziškai tiksliai apskaičiuotą tekstą. Senelis kažką mala, kad tiesiog taip sutapo, jog automobilio jam reikėjo tą dieną, o kodėl tada raktelis atsidūrė direktoriaus rankose, o ne jo anūkės, išvis nutylėjo. Ir žinote kas buvo po šios istorijos? Taip, sukėliau šaršalą. Direktorius apsilankė savivaldybėje. Ir thats all. Jokių nuobaudų, jokių tyrimų - dirbk kaip dirbęs. Kitais metais gal mokyklą lankys ir daugiau politikų anūkų? Visai apsimoka jiems tokią mokyklą lankyti.

Galima tik pamanyti, kuo direktorius, vienus dangstantis, o kitus be gailesčio bausdamas šios istorijos metu virto paprastų mokinių akyse.

Kartais vaikų klaidas verta atleisti - sutinku su tuo. Bet ar girtumas būtų atleistam eiliniam mirtingąjam? Eilinis mokinys būtų išpirdolintas iš tos mokyklos sulig pirmu alaus gurkšniu, jei direktorius tokį pagautų.

Todėl ne, nemanau, kad tėvai, seneliai, mamos, dėdės ir tetos, naudodamiesi savo politine įtaka ir taip išsukinėdami iš kad ir menkučių nusižengimų savo atžalas, nusipelno supratimo. Tiesa, kaip ten buvo su Jurbarko politike, nežinau. Gal išties auklėjo savo vaikutį, kuris, dar pilnametis nebūdamas, sugalvojo pasilinksminti brutualiai uždaužydamas merginą, kurią mėgino dar ir išprievartauti? Maži dangstomi nusižengimai tampa dideliais nusikaltimais - tokiais, kurie laužo kitų likimus. Įsikalkite sau į galvą, mieli politikai - štai kas bus, jei dangstysite savo vaikučius. Ateis tokia diena, kai kraujo nebepaslėpsi.

Niekas kitas, tik Jūs patys, rinkėjais būdami, esate kalti, kad tokie žmonės, dangstantys savo vaikus, kurie auga matydami pavyzdį, kad jiems visko būna, o už tai nieko nebūna, valdo mūsų valstybę. Jūs stojate į Jų pusę. Ir kartu juokiatės iš merginos, patyrusiosm tokį siaubą, po kurio turbūt visą likusį gyvenimą jai spanuosis košmarai. Aš linkiu, kad ji atsigautų. Ir nesijaustų dėl to kalta. Bet jūs padarysite viską, kad ji taip jaustųsi.

Nes Lietuva sugebėjo priekabiavimo aukas paversti nusikaltelėmis. Štai ir išaugo karta, kuriai galima priekabiauti, o po to - daužyti ir prievartauti.

Po šios košmariškos, skausmo kupinos ir netiesa praskiestos istorijos Jurbarke pasirodžius pirmiesiems straipsniams internete, daugybė žmonių puolė kaltinti merginą. Pati kalta. Matyt pati provokavo, lindo į klyną, o tada nedavė. Būtų davusi, nebūtų mušę. Ir išvis nereikia eiti į tokius vakarėlius.

Grubus nusikaltimas. Mergina reanimacijoje sunkios būklės. Jau apie potrauminio streso sindromą, galintį tęstis dešimtmečiais po labai sukrečiančių įvykių, depresiją, suniokotą kūną net nekalbu. Ir štai kokią ši „brandi” visuomenė brandą demonstruoja.

Kai daužys, mėgins prievartauti, subjauros ir randus visam gyvenimui paliks Jūsų dukrai - ką tada sakysite? Ar vėl pati kalta?

Jonas Valaitis

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder