Veidu į Danės upę

Veidu į Danės upę

Klaipėda visada pristatoma kaip miestas prie jūros. Labai gerai, kad jūra mus išskiria iš daugelio kitų miestų. Nepelnytai pamirštame ir nuvertiname, kad kartu esame miestas prie upės. Daugelyje pasaulio uostamiesčių gyvenimo epicentru yra tapusi upė, aplink kurią ištisus metus sukasi miestiečių gyvenimas.

Gyvenamoji lokacija, darbo vietos, pramogų ir poilsio paslaugos yra šalia upės ar pačioje upėje. Pajūris nėra tinkama vieta intensyviai urbanizacijai. Tam puikiai tinka miestą gaivinančios upės teikiamos galimybės.

Nuo pat Klaipėdos įkūrimo visas gyvenimas sukosi aplink upę. Pirmiausia tai strateginis vandens kelias, jungiantis Klaipėdą su likusiu pasauliu.

Gynybiniai įtvirtinimai, pilis, pirmieji gyvenamieji kvartalai statomi šalia upės. Suintensyvėjus prekybiniams ryšiams atsiranda prieplaukos, sandėliai.

Upė tampa gyvybine miesto arterija. Nėra upės - nėra miesto.

Bėgant laikmečiams upės strateginė reikšmė keitėsi, bet visada upė ir miestas buvo kartu. Netgi tais tamsiais sovietiniais laikais, kada Danė buvo tapusi pramonės teršalų kanalizacija, paprasti miestiečiai upės neišsižadėjo. Danėje atsirado "Meridianas", veikė restoranas "Regata", šalia upės pastatytas legendinis "Žvejo" paminklas. Iš Danės upės į Smiltynę kursuodavo keltai.

Danės upė bei jos prieigos miesto valdžios dėmesio sulaukia ir šiais laikais.

Pastaruosius dešimtmečius, naudojant ES fondų lėšas, atnaujinta nemaža dalis upės krantinių, esančių arčiau Kuršių marių. Sutvarkytas ir įrengtas Pilies uostas. Darbai nesustoja ir toliau.

Praėjusių metų gruodžio 16 d. miesto Savivaldybė pasirašė sutartį su UAB "Plungės lagūna" dėl Danės upės krantinių rekonstrukcijos ir prieigų sutvarkymo. Už 10,7 mln. eurų įmonė įsipareigojo iki kitų metų spalio vidurio sutvarkyti labiausiai apleistą Danės dešinės krantinės dalį nuo Biržos tilto iki buvusio telekomo pastato.

Kartu bus atnaujintas ir ten esantis parkas. Darbai vyksta ir, tikėkimės, pasaulinės krizės nesutrukdys užbaigti jų laiku.

Labiausiai kelia nerimą klausimas: ar išleisti milijonai taps patogumu žmonėms?

Ar Danė taps gyvesnė, labiau pritaikyta miestiečių ir jų svečių poreikiams? Estetinis vaizdas, aišku, taps geresnis. Bet susidaro įspūdis, kad, dažnai vykdant tokius grandiozinius projektus, labiau galvojama apie tai, kaip daugiau pakloti granito plokščių ir plytelių, į antrą planą nustumiant elementarius žmonių patogumo poreikius bei jų galimybes intensyviau naudotis upe.

Tokios mąstysenos simboliu jau seniai yra tapęs Drevernos uostelis su prieplauka. Valdininkai tiesiog tobulai išpuoselėjo prieplaukos aikštę ir ten stovintį pastatą, tačiau pasirūpinti užneštu uostelio įplaukos kanalu pamiršo.

Taip jau susiklostė, kad pas mus labai dažnai dominuoja sausumos mentalitetas, kada žiūrime nuo kranto į vandenį. Ir labai retai sugebame elgtis atvirkščiai - iš vandens savo žvilgsnį nukreipti į sausumą.

Todėl yra labai sveikintina, kad po daugelio metų Klaipėdos savivaldybėje pagaliau atsirado žmogus - misteris Dangė. Kad ir su labai ribotais resursais, bet visgi tiesiogiai ir kasdien besirūpinantis upės reikalais.

Moderniai sutvarkytos krantinės, patogūs suoliukai ir nauji apšvietimo stulpai dar nereiškia didesnės gyvybės upėje.

Išleidžiant milžiniškas lėšas upės prieigoms sutvarkyti, dažnai nepasirūpinama labai reikšmingomis detalėmis.

Pavyzdžiui, slipų įrengimas. Klaipėdoje yra absoliučiai nenormali situacija, kalbant apie galimybes patogiai nuleisti į vandenį motorines valtis, mažus laivus.

Tokių vietų mieste ir aplink jį - vos kelios. Ir tai susiduriama su parkavimo, elementarios infrastruktūros problemomis. Norint, kad laivyba Danėje ir Kuršių mariose būtų aktyvesnė, tiesiog reikia pasirūpinti, kad tokių mažų laivų nuleidimo vietų būtų kur kas daugiau.

Tokia vieta galėtų atsirasti ir po Mokyklos viaduku su automobilių bei priekabų parkavimu ir būtiniausia infrastruktūra. Kartu būtų sutvarkyta ten esanti dykvietė.

Mažųjų laivų eismas neturi apsiriboti tik Danės kanalu. Labai svarbu, kad tolesnėje perspektyvoje būtų sutvarkytas ir prižiūrimas vandens kelias Klaipėdos centras - Tauralaukis.

Tam reikalingas kelio ženklinimas ir nuolatinis gylio užtikrinimas.

Esant tokioms sąlygoms, sezono metu galima organizuoti vandens taksi paslaugas arba įrengti reguliarų keleivinį maršrutą.

Didesnių jachtų ir katerių atsiradimas taip pat duotų postūmį upės ir miesto centro gyvenimui. Švartuotis jie galėtų tuščiose krantinėse, esančiose tarp Pilies ir Biržos tilto.

Tam, kad didesni laivai įplauktų ir išplauktų, reikia reguliaraus Pilies tilto pakėlimo bent jau sezono metu.

Savivaldybė bandė imtis šios iniciatyvos. Bet ir vėl - velnias slypi detalėse.

Pagal nustatytą tvarką laivai, norėdami įplaukti giliau į Danę, turėjo prieš parą informuoti atitinkamas tarnybas. Akivaizdu, kad tvarka labai nerangi, todėl ir didelio susidomėjimo nesusilaukė.

Sutikite, kad, jachta buriuojant nenuspėjamoje Baltijoje, labai sunku įvertinti tikslų atvykimo ir švartavimosi laiką. Kur kas paprasčiau būtų, jeigu tiltas sezono metu, pavyzdžiui, savaitgaliais, būtų reguliariai pakeliamas vienu ir tuo pačiu metu, o ne pagal išankstinius užsakymus. Taip, kaip jau ilgą laiką veikia Pilies uostelio pasukamas tiltas.

Labai daug kalbėta apie galimybes iš žvejybinių laivelių prekiauti šviežia sezonine žuvimi, kaip yra visuose gyvybės pilnuose uostamiesčiuose. Epizodinių bandymų būta, tačiau ilgainiui tradicija užgeso. Reikia nustatyti priežastis, kodėl taip atsitiko, ir iš naujo sugrįžti prie šio aktualaus klausimo.

Visgi nenormalu, kad mieste prie vandens žmonės negali patogiai nusipirkti šviežios žuvies.

Šiuo metu ilgame Danės ruože įsitaisę tik du stacionarūs laivai.

Legendinis "Meridianas" ir restoranų rinkoje bandantis įsitvirtinti "Das Boot". Sutikite, tokiam miestui pajėgos labai menkos.

Reikia konkretaus plano ir žingsnių, kurie paskatintų, kad tokių laivų - restoranų - muziejų mūsų Danėje atsirastų daugiau. Aišku, kad jų parametrai ir vaizdas turėtų atitikti upės gabaritus bei miesto centro atmosferą.

Beje, plėtojant viešbučių, nedidelių konferencinių erdvių ar net nuolatinių gyvenamųjų vietų ant vandens atsiradimą upėje, labai svarbu išnagrinėti sėkmingą Amsterdamo kanalų ar Londono Temzės patirtį.

Lankstesnis ir mažiau biurokratinis valdžios institucijų požiūris leistų rastis naujai statomoms platformoms ant vandens, kurios būtų pritaikomos šiuolaikiniams žmonių poreikiams.

Šiandien negalime pasigirti turtingomis vandens pramogomis mūsų upėje.

Turime vandens dviračius ir vieną kartą metuose vykdomas azartiškas Drakonų valčių lenktynes.

Suprantama, kad didesnę vandens pramogų pasiūlą stabdys ir intensyvesnė laivyba ateityje. Vandens pramogoms plėtoti ideali vieta yra Jono kalnelio įlanka. Jono kalnelio bastionai ir sala yra baigiami tvarkyti.

Išleisti pinigai pasiteisins tik tada, jeigu naujai atgimusi vieta bus mėgstama ir lankoma žmonių ne tik per Jonines.

Norint, kad žmonės čia nuolat ateitų, reikia, kad jie turėtų ką veikti.

Todėl jau dabar turi būti aiškus planas, paremtas resursais, kaip pritraukti žmones.

Gražiai sutvarkytos salos, sutvirtintų ir apšviestų kalnelių, įspūdingų betoninių laiptų neužtenka.

Reikia ir lengvų pontoninių prieplaukų, įrengtų prekybos vietų tam, kad čia atsirastų gyvybė, judesys. Labai dėkinga erdvė, kurią turime prisijaukinti.

Prisijaukinti elgdamiesi nestandartiškai ir kūrybiškai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder