Vaisingumas: 90 metų amžius - vyrams ne riba

Vaisingumas: 90 metų amžius - vyrams ne riba

Daugelis žiniasklaidos šaltinių (televizijos laida KK2, portalas lrytas.lt ir kt.) metų pradžioje platino žinią apie šiauliškio Vido Antonovo "rekordą". Dėmesio nusipelnė septyniasdešimt šešerių metų vyras, susilaukęs dukters. Tai pristatinėta, kaip sensacinga žinia; kalbėta apie Europos rekordą, net pretendavimą į pasaulio rekordą.

Man tokios "sensacingos žinios" kėlė pašaipą, nes studijų metais man teko išklausyti populiaraus Vilniaus aukštosiose mokyklose dėsčiusio docento, vėliau profesoriaus, Juozo Markulio žmogaus fiziologijos paskaitų kursą. Tai prisiminiau neseniai Lietuvos Valstybės istorijos archyve surades ir į baigiamą rašyti knygą apie giminės istoriją spėjęs įterpti duomenis apie savo prosenelį Domininką Jankauską.

Platelių Romos katalikų bažnyčios (RKB) mirčių registracijos knygoje radau įrašą apie prosenelės Barboros Žerlytės-Jankauskienės mirtį 1915-10-30. Iš jo paaiškėjo, kad prosenelei mirus, našliu liko Domininkas Jankauskas bei vaikai Petronėlė ir Pranas.

Praėjus keletui mėnesių po Barboros mirties, 1916-02-29 Platelių RKB santuokų registracijos knygoje atsirado įrašas apie 80-mečio našlio Domininko Jankausko iš Grigaičių kaimo santuoką su 30-mete Barbora Baltrimaite, o 1917-07-04 ir įrašas apie Domininko ir Barboros Jankauskų sūnaus Juozo gimimą. Negana to, iš Platelių RKB mirčių metrikų knygos paaiškėjo, kad 1920-09-03 miręs Domininkas Jankauskas paliko dar ir kitą sūnų – Domininką. Įraše apie prosenelio mirtį minimas jo amžius buvo 90 metų. Tai 6-rių metų neatitikimas, lyginant su ankstesniu įrašu. Skaičiuojant pagal pirmąjį įrašą, Domininkas Jankauskas galėjo būti gimęs 1836 metais, o pagal antrąjį – 1830 metais.

Apie minimą Domininką Jankauską net labai artimi giminaičiai arba mažai žinojo, arba žinių apie jį sąmoningai neplatino. Labiau tikėtinas – antrasis atvejis; nors Domininko ir antrosios jo žmonos santuoka buvo registruota bažnyčioje, bet tarp giminaičių tokia santuoka galėjo būti įvertinta ypač nepalankiai. Ir kaipgi kitaip, juk antrosios Domininko santuokos metu po pirmosios žmonos mirties buvo praėję nepilni penki mėnesiai, o antroji žmona santuokos registracijos metu buvo 50 ar net 56 metais jaunesnė už Domininką, Net dabar tai nelengva įsivaizduoti, o XX-tojo amžiaus pradžioje žmonių pažiūros buvo daug konservatyvesnės. Galėjo būti visuotinis tokio elgesio pasmerkimas, tad giminaičiai galėjo siekti nuo tokios `atminties` atsiriboti, kuo greičiau tai pamiršdami.

Man su broliu Justinu mokantis Grigaičių pradinėje mokykloje (Plungės rajonas), tą mokyklą lankė ir dvi minėtojo Domininko Jankausko sūnaus Juozo dukterys. Mūsų mama tada tik užsiminė, kad Regina ir Vanda Jankauskaitės esančios tolimos mūsų giminaitės.

Pernai, siekdamas atskleisti tos giminystės ryšius, suradau Reginą ir Vandą; jos negalėjo paaiškinti mūsų giminystės ryšio. Vienok, jos ne tik atsiminė, bet surado ir dokumentus, rodančius, kad Juozo Jankausko tėvas buvo Domas. Tada padarėme prielaidą, kad minėtasis senelis Domininkas Jankauskas be mums žinomų jo dukters Petronėlės ir sūnaus Pranciškaus turėjo dar vieną mums nežinomą sūnų Domą, o Juozas buvo to Domo sūnus. Tokia prielaida įgalino Reginą ir Vandą pripažinti giminaitėmis.

Atradus anksčiau minėtuosius dokumentus, ėmė ryškėti tikrieji giminystės ryšiai. Ilgokai pats negalėjau patikėti tuo ką aptikau, dar sunkiau pavyksta tuo įtikinti giminaičius. Suvedus rastuosius duomenis į plačiai žinomą amerikietišką giminės medžio geneologijos ir šeimos istorijos kūrimo programą MyHeritage, atsirado pastaba, kad Barbora Baltrimaitė per jauna būti Domininko Jankausko žmona, o Juozas ir Domininkas Jankauskai, gimę 1917 ir vėlesniais metais, negali būti vyresniojo Domininko Jankausko vaikai. Aišku, dabar neįmanoma giminystės įrodyti pagal DNR tyrimus, o XX amžiaus pradžioje nuošalioje kaimo sodyboje gyvenusiems valstiečiams vargu ar tai buvo aktualu.

Minėtasis Domininko Jankausko gyvenimo epizodas yra plačiau aprašytas Lututės leidyklos Kaune spausdinamoje knygoje „Žemaičių Jankauskų ir Labženčių giminės“. Dėmesio vertas ir kitas epizodas, kai palyginti jaunas našlys vyras už žmoną paėmė keletu metų už jo mamą vyresnę "mergaitę". Trūkstant dokumentuotų faktų, į knygą nepateko dar pikantiškesnių, giminaičių prisiminimuose užsilikusių istorijų.

Bet giminėje būta ne tik keistuolių: didelio dėmesio vertos žinomos ilgaamžės, gausios, po 8-12 vaikų užauginusios šeimos, minėtini Carinės Rusijos kariuomenėje tarnavusių ir tokios tarnybos išvengti mėginusių giminaičių, taip pat tarpukarių Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir vokiškiesiems bei rusiškiesiems okupantams bandžiusių priešintis ar katorgą ir tremtį išgyvenusių giminaičių likimai. Knygoje minimi išlikę, papildomo išaiškinimo reikalingi, mįslingi dokumentai, aptikti, bet dar nesurasti giminaičiai.

Plačiai po pasaulį pasklidusioje giminėje aprašyta įvairiausių sričių specialistų: eilinių puikių darbininkų, įvairiausių verslininkų, šiuolaikiškų ūkininkų, įvairiausių lygmenų medicinos darbuotojų, juristų, menininkų, mokslininkų. Tarp aprašytųjų nėra lakūnų, kosmonautų, bankininų gal tik todėl, kad dalis giminaičių nepanoro būti viešinami.

Skaitytojus turėtų sudominti geologinės, netradiciškais duomenimis paremtos Žemaitijos ir visos Lietuvos senovės istorijos, socio-ekonominės raidos apžvalgos. Knygos turinys įvilktas į jos skaitymą paįvairinsiantį pasaulio išminties rūbą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder