Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu

Seimo narys, konservatorius Emanuelis Zingeris įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame dar kartą priminta, jog 1991 m. sausio 13-ąją Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis vadovavo Lietuvos valstybei.

Gal dar vienas bandymas paskelbti profesorių V.Landsbergį pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu? Negi žmogui dar trūksta garbės bei privilegijų?

Tiesa, rezoliucijos „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projekte V.Landsbergiui skirtas tik vienas sakinys. Rezoliucija primena, jog prie valstybės ateities kūrimo jungiasi ir nepriklausomoje Lietuvoje gimusi ir su laisve užaugusi karta, kuri apie Sausio 13-osios agresiją sužino iš istorijos, tėvų ar liudininkų pasakojimų.

Todėl rezoliucijos projekto autorius E.Zingeris primena, „jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis".

Toliau rezoliucijos projekte smerkiami Rusijos Federacijos institucijų sprendimai persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metais Sovietų Sąjungos agresijos metu.

E.Zingeris taip pat akcentuoja, jog „svarbu stiprinti neginkluotą laisvės gynybą - ugdyti visuomenės atsparumą melui, dezinformacijai ir propagandai, puoselėti istorinę atmintį. O galiausiai siūlo paskelbti Laisvės gynėjų dieną nedarbo diena.

Anksčiau siūlė V.Pranckietis

Rezoliucijos projektas užregistruotas sausio 6-ąją, tačiau sausio 7-ąją vykusiame Seimo posėdyje dar nebuvo svarstomas. Priėmus šią rezoliuciją, jos pagrindu būtų galima de jure įteisinti, jog V.Landsbergis vadovavo valstybei 1990-1992 m.

Tiesa, įteisinti V.Landsbergio kaip Lietuvos valstybės vadovo statusą 2017 m. rugpjūtį, likus keliems mėnesiams iki V.Landsbergio 85 metų jubiliejaus, siūlė tuometinis Seimo pirmininkas, tada dar „valstietis" Viktoras Pranckietis. Tačiau nesulaukė nei valdančiųjų, nei V.Landsbergio anūko Gabrieliaus Landsbergio pritarimo. Pastarasis net įtarė, jog toks siūlymas yra provokacija.

Nors V.Pranckietis pabrėžė nesiūlantis suteikti V.Landsbergiui šalies prezidento statuso. Tik valstybės vadovo. (Tokį statusą praeitos kadencijos Seimas yra suteikęs Adolfui Ramanauskui-Vanagui - aut. past.).

Nes Laikinajame pagrindiniame įstatyme, iš pradžių priimtame vietoj Konstitucijos, prezidento pareigybės nebuvo. Valstybė turėjo tik tris valdžias - Aukščiausiąją Tarybą, Vyriausybę ir Teismą.

Prezidento pareigybė įteisinta tik 1992 metais, priėmus Konstituciją. Pirmuoju atkurtos valstybės prezidentu tapo Algirdas Mykolas Brazauskas, 1993 metų vasario 14-ąją vykusiuose rinkimuose surinkęs 60,1 proc. balsų. V.Landsbergis šiuose rinkimuose nedalyvavo, tačiau pabandė tapti šalies prezidentu 1997 m. gruodžio 21-ąją. Surinko 15,92 proc. balsų ir nepateko į antrąjį rinkimų turą. Prezidentu buvo išrinktas Valdas Adamkus.

Dar anksčiau Č.V.Stankevičius

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininką V.Landsbergį norėta prilyginti šalies prezidentui ir 2012 metais. Tąkart Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pavaduotojas, konservatorius Česlovas Vytautas Stankevičius, spalio 22 d., praėjus 3 dienoms po V.Landsbergio 80-mečio jubiliejaus, užregistravo rezoliucijos projektą, kuriame irgi siūlė pripažinti, kad 1990-1992 m. V.Landsbergis turėjo aukščiausius valstybės vadovo įgaliojimus. Tačiau Seimo šis rezoliucijos projektas nesudomino.

Tačiau V.Landsbergis prezidentu jau vadinamas. Šalies prezidentas Gitanas Nausėda praėjusių metų kovo 11-ąją, dalyvaudamas Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje kalbėjo taip:

„Prezidentas Vytautas Landsbergis - taip, aš nesuklydau, prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas."

Svajoti nedraudžiama

Seimo narys, socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas prisipažino E.Zingerio rezoliucijos projektą pasirašęs:

„Aš jį (rezoliucijos projektą - aut. past.) irgi pasirašiau, bet ne dėl V.Landsbergio. Rezoliucijos projektas yra neįpareigojantis dokumentas, todėl pasirašiau. Keletas niuansų dviprasmiškų buvo, bet nenorėjau ginčytis, galvojau, kad reikia paremti Emanuelio rodomą iniciatyvą, nes Seime esame daug metų kolegos, o ir aš pats 1991 m. sausio 13-ąją buvau prie parlamento.

O dėl noro pripažinti poną Landsbergį prezidentu, turiu savo nuomonę. Mintyse pripažinti gali, bet fiziškai - negali, nes tokio vardo neturėjo. Kaip sakė vienas šou herojus, istorijos nesuklastosi. O dėl pono Landsbergio, tai prisimenu tokią seną dainą „Kas man iš tos laimės, kas iš tos garbės". Svajoti ir norėti niekas neuždraus."

Signataras Egidijus Klumbys, sužinojęs apie E.Zingerio rezoliucijos projektą, pajuokavo, jog cirkas tuo klausimu, kad V.Landsbergis būtų pripažintas šalies prezidentu, toliau tęsiasi:

„Buvo Laikinasis pagrindinis įstatymas, pagal kurį V.Landsbergis buvo pripažintas kaip tuometinis aukščiausias valstybės pareigūnas. Ir Konstitucinio Teismo sprendimas yra tuo klausimu, bet vis vien dar nori V.Landsbergį prezidentu padaryti. Koks dabar skirtumas? Žmogus jau metuose, bet dar trūksta didesnės garbės? Būtinai nori etiketę pasikabinti po kaklu, kad yra prezidentas?"

Situaciją komentuoja psichologas, rašytojas Vytautas ČEPAS:

Atvirai pasakius, žmogui tos garbės niekada nebūna per daug. Nėra žmogaus, kuris gyvenime norėtų būti mėšle minkomas ir spjaudomas.

Tas klausimas gal per daug sureikšminamas. V.Landsbergis buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, o vėliau atgaline data prie Aukščiausiosios Tarybos buvo prirašyta - „Atkuriamojo Seimo".

Iš esmės tikrai aukščiau už V.Landsbergį nieko valstybėje tada nebuvo, tik klausimas - dėl pavadinimo. Galima pavadinti ir maršalu, generolu. Ir prezidentu. Juzefas Pilsudskis pasivadino Tautos viešpačiu. Jei žmogus nori būti tuo, kuo nori, tai ir gali tuo pasivadinti.

Atkurtos valstybės pirmaisiais metais buvo daug pavadinimų painiavos. Miestų tarybų pirmininkai buvo vadinami pirmininkais, o administratoriai - merais. Nebuvo dar nusistovėjusių tradicijų. Aš nieko prieš, kad V.Landsbergį vadintų šalies prezidentu, tačiau, ar nėra Lietuvoje svarbesnių dalykų, rimtesnių problemų?

V.Landsbergis yra jautrus, kruopštus pedantas, nori istorinio tikslumo, tačiau Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad jam prezidentinės privilegijos nepriklauso. Juk ir taip turi sargybą, mašiną, pagalbininkų. Gal dar reikia, kad muses jam vaikytų? Jis nėra labai išlepęs, bet siekia tikslumo dėl įsisenėjusių, nesuprastų istorinių dalykų, kurie tikrai nėra labai reikšmingi.

Dabar medaliais apkabinami netikri didvyriai, o tikrieji didvyriai - be nieko. Gauna 300 eurų pensiją. Nors jokia revoliucija nebūtų įvykusi be jų. Reikėtų rūpintis, kad šie žmonės nenumirtų skurde. O dėl pavadinimų - tai dabar ir jaunos merginos pasivadina ne Petraitėmis, bet Petrėmis.

Tuštybė yra tuštybė, tačiau kito šanso gali nebūti. Dabartiniai Seimo valdantieji per 4 metus vis vien ką nors prisidirbs, o po 4 metų gal bus kita dauguma ir tokio „svarbaus" klausimo iš viso nebus.

Gal dabar išspręs tą amžiną klausimą, be kurio, matyt, Lietuva visa uždustų, išmirtų?

Respublika.lt